Psichologija, kaip mokslas, nagrinėja žmogaus elgesį, protą ir psichikos procesus. Jos žinios yra plačiai pritaikomos įvairiose gyvenimo srityse - nuo asmeninio tobulėjimo iki profesinės veiklos. Šiame straipsnyje aptarsime konkrečius psichologijos žinių pritaikymo pavyzdžius, įskaitant psichologinius testus, naudojamus darbuotojų atrankoje ir vertinime, savęs pažinimui ir santykių įvertinimui. Taip pat aptarsime dailės terapiją ir miego psichologiją.
Psichologija socialiniame darbe
Socialinis darbas yra sritis, kurioje psichologijos žinios yra ypač vertingos. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis pažeidžiamomis grupėmis, tokiomis kaip neturintys darbo, priklausomybių turintys asmenys, vaikai iš rizikos šeimų. Norint sėkmingai padėti šiems žmonėms, būtina suprasti jų emocijas, motyvaciją ir elgesio priežastis.
Asmenybės tipų teorija
Dž. Holando asmenybės tipų teorija gali būti naudinga socialiniams darbuotojams, dirbantiems su žmonėmis, kurie neturi noro dirbti ar neranda sau tinkamo darbo. Ši teorija teigia, kad žmonės skiriasi pagal polinkį į tam tikrus elgesio tipus, atspindinčius jų interesus, polinkius ir sugebėjimus. Holando testas padeda nustatyti asmenybės poreikius, interesus ir motyvaciją, leidžiant sėkmingiau parinkti asmenybei tinkamą profesiją.
Emocijų valdymas
Emocijų valdymas yra dar vienas svarbus aspektas socialiniame darbe. Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su emociškai sudėtingomis situacijomis, todėl svarbu mokėti atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat padėti klientams tai daryti. Norint kontroliuoti emocijas, pirmiausia reikia mokėti jas atpažinti. Supratus savo poreikius ir jų sukeliamas emocijas, galima stebėti, kaip jos veikia kūną. Pastebėjus raumenų įtampą, galima atpažinti baimę ar nerimą. Raumenų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų, ramybės ir pusiausvyros rodiklis. Pasinaudojant Džemso-Langės emocijų kilmės teorija, galima atpalaidavus raumenis pasijausti nusiraminus ir efektyviau vertinti situaciją.
Bendravimo psichologija
Bendravimo psichologija yra svarbi tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje. Vienas iš svarbiausių bendravimo psichologijos aspektų yra pozityvus savęs vertinimas ir geras savęs pažinimas. Tik tinkamai vertindamas ir pažindamas save, žmogus gali tinkamai bendrauti su kitais, nesijausti blogesniu už kitus, nenuvertinti nei savęs, nei kitų. Žmogus, neišmanantis bendravimo psichologijos, patiria sunkumų bandant pažinti save, yra nepastovus, nesupranta savęs ir savo norų, nežino, kaip tinkamai elgtis, ir tampa priklausomas nuo aplinkybių bei kitų žmonių įtakos. Klausymasis yra dar viena svarbi bendravimo psichologijos dalis.
Dailės terapija
Dailės terapija yra disciplina, pagrįsta vaizduojamąja daile ir psichologija. Ji integruota į gydymo programas padeda spręsti tiek emocinius sutrikimus, tiek fizinius. Dailės terapija nėra naujas reiškinys, ji pradėjo formuotis XX a. 4 dešimtmetyje. Menininkai deklaravo, jog menas, kaip vienas iš saviraiškos būdų, yra terapinė priemonė atsisakant verbalinio kontakto. Psichologija buvo dominantė dailės terapijos disciplinos formavimosi periode. Dėka psichologijos vystymosi atsirado humaniškas požiūris į psichinių problemų gydymą.
Dailės terapijos taikymas vaikams
Vaikai yra nuolatos linkę kurti ir raiškiai reikšti emocijas nepaisant jų fizinės būklės. Piešimas, tapymas, lipdymas padeda lavinti loginį, erdvinį bei pasaulio pažinimą, kompensuoja sutrikusias funkcijas, formuoja bendravimo įgūdžius, stiprina socialinę adaptaciją, sukuria pilnavertiškumo jausmą, panaikina baimę būti savimi. Laisvojo piešimo metodas sudaro galimybę išreikšti vidinius konfliktus, atpalaiduoja, sukuria galimybę diskomforto problematiką iškristalizuoti neverbaliniu būdu, patenkina pripažinimo ir saviraiškos poreikius.
Dailės terapijos taikymas Nyderlanduose ir Lietuvoje
Nyderlanduose dailės terapija dažnai taikoma pataisos namuose. Dailės terapija Lietuvoje žinoma daugiau nei dešimt metų, tačiau požiūris į ją buvo skeptiškas.
Psichologijos raida
- Psichologija filosofijos ir gamtos mokslų sudėtyje (nuo seniausių laikų iki XIX a.).
- XIX - XX a. - psichologija tapo savarankišku mokslu.
- XX I p. - XX a. pr. JAV atsirado biheiviorizmas (objektas nuo sąmonės persikėlė į elgesį).
- Po II pasaulinio karo radosi humanistinė psichologija (netapatinti su egzistencine).
- Kognityvinė psichologija - populiariausia kryptis, susiformavusi 5 deš. pab.
Psichologiniai metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs metodai:
- Tiriamoji apklausa - tai toks empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu laisvai arba iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti.
- Eksperimentavimas - pirmieji psichologiniai eksperimentai buvo laboratoriniai.
- Testai - standartizuotos metodikos (vienai ar kitai grupei adaptuotos užduotys).
Psichikos aiškinimas
- Psichikos materialusis pagrindas - nervų sistema.
- Psichika yra nervų sistemos savybė.
- Elgesio reguliavimas - individas geba reguliuoti savo elgesį, remdamasis susidarytu aplinkos vaizdu.
Psichikos reiškiniai
Psichikos reiškiniai skirstomi į:
- psichikos procesus - itin dinamiški, besikeičiantys psichikos reiškiniai, kurių tėkmė priklauso nuo individą veikiančių dirgiklių;
- psichikos būsenas - pastovesni, ilgiau trunkantys reiškiniai: priklauso nuo fiziologinių, psichosomatinių pakitimų;
- psichikos savybes - individualūs, pastovūs psichikos ypatumai.
Miego psichologija
Žmogus pramiega apie 1/3 savo gyvenimo. 1950 m. atrastas REM (rapid-eye-movement) - greitų akių judesių miegas - paradoksalus miegas. Šiuo metu žmogaus organizmas labai aktyvus, bet santykis su aplinka sumažėja iki minimumo. Somnabulizmas=vaikščiojimas miegant=lunatizmas - miego metu pasireiškia koks nors kompleksinis elgesys. Būdinga dažniausiai vaikams. Neraguojama į bendravimą įprasta forma. Sąmonėje atsiranda tam tikras kodas, kurį smegenys stengiasi išpildyti, dėl to žmogus nereaguoja į “nenumatytus” atvejus. Somnabulizmas vyksta NREM stadijoje (3-4 stadijoje). Žmogus nesapnuoja. Narkolepsija - ūmus užmigimas įprasto budrumo valandomis. Narkolepsija (lengvesnė stadija) gali atsirasti, atsidūrus monotoniškose sąlygoe (pvz. autobuse). Vyksta REM stadijoje.
Pasivaikščiojimas po miego etapus | „Sleeping with Science“, TED serija
Sapnai
Sapnai susideda iš vaizdinių, jie yra fantastiniai laiko bei erdvės kategorijos prasme. Žmogus sapnuodamas dažnai išgyvena emocijas. Iliuziniai - mūsų nervų sistemos, psichikos, vaizduotės padarinys. Žmogus turi poreikį sapnuoti. Jei žmogui neleidi sapnuoti, jis “atsapnuoja savo”, t. y.
Sapnų teorijos
- Psichoanalitinė (Z.Freud): sapnai susiję su neįsisąmonintomis motyvacinėmis jėgomis. Neįsisąmoninti troškimai kyla iš asmenybės dalies ID, nes Superego draudžia reikšti savo “eros” ir “thanatos”. Miegant Superego atsipalaiduoja iir prasiveržia iškraipyti norai, troškimai.
- Biopsichologinė (R.McCarley, J.A.Hobson) - aktyvacijos sintezės teorija: miegant REM miegu, ypač aktyviai veikia smegenų tiltas (pous). Kai kurie tilto impulsai patenka į smegenų žievę, kur yra sintezuojami. Sapnai randasi dėl atskirų smegenų dalių veiklos.
- Krameris - nauja sapnų aiškinimo teorija “Selektyvi nuotaikos reguliavimo sapnų teorija”: sapnuodami mes išgyvename emocijų, nuotaikų spektrą, kuris kinta teigimaų emocijų link.
Hipnozė
Hipnozė - tai dirbtinai sukelta psichikos būsena, kuriai būdingas padidėjęs sugestibilumas (įtaigumas). Hipnozės metu galima: iškraipyti jutimą (pvz. gali justi rožių aromatą, uostydamas popierių), sukelti teigiamas haliucinacijas (jutimas, kai nėra objektyvaus dirgiklio), sukelti neigiamas haliucinacijas (nesugebėjimas suvokti tikrovėje egzistuojančių dirgiklių), iš esmės pakeisti žmogaus atmintį. Po hipnozės žmogus patiria spontanišką amneziją - neprisimena, kas vyko seanso metu. Tikslinė amnezija: hipnozės metu galima įteigti, kad žmogus kažko neatsimena, t. y. ištrinti dalį patyrimo iš atminties. Palikti pohipnotines įtaigas yra rizikinga. Hiperamnezija: ženkliai pagerinti atminties gebėjimus. Konfabuliacijos efektas: žmogui iš hiperamnezijos naudos nėra, nes pasireiškia konfabuliacijos dėsnis, t. y. žmogus gali pasakyti daug, bet dauguma tos informacijos bus neteisinga (išgalvota, įsivaizduojama, bet vertinama kaip reali, objektyvi).
Hipnozės teorijos
- Hipnozė nėra kokia nors ypatinga psichikos ar sąmonės būsena (T.Barber).
- Hipnozė yra iš esmės skirtinga nuo įprasto bbudrumo sąmonės būsena.
Dirgikliai
Dirgiklis - bet koks energijos pavidalas, galintis paveikti nervų sistemą. Jį galima parašyti kokybiškai ir kiekybiškai. Kokybinės charakteristikos: rūšis, tipas, modalumas.
Mąstymas
Uždavinio sprendimo būdai
- Algoritminis uždavinio sprendimas - naudojant algoritmą.
- Euristinis uždavinio sprendimas - dėsnio, hipotezės, taisyklės pritaikymas.
- Dalinių tikslų metodas - suskaidant uždavinį į mažesnius segmentus.
Mąstymo tipai
- Dedukcija (išvedimas) - mąstymo veiksmas, kai išvados gaunamos iš prielaidų pagal logikos dėsnius bei taisykles.
- Indukcija (įvedimas) - samprotavimas, kuriame, remiantis atskirais faktais, daromos bendrinės išvados.
Kūrybiškumo skatinimas
“Smegenų audra” (“Brainstorm”): sudaromos sąlygos išsakyti visus sprendimo būdus. Tai atliekama grupėje.
Kalba
Ar kalba lemia mūsų mąstymą, asmenybę? Ar kalba bbūdinga tik žmogui? Prasmingumas (semantiškumas): pagrindinė kalbos ypatybė. Jei ženklų sistema neturi prasmės, ji nėra kalba.
Kalbos raidos etapai
- Gugavimas arba ččiauškėjimas (babbling): pirmi išgauti garsai nesusiję su gimtąja kalba. Išgaunami per pirmuosius 5-6 gyvenimo mėnesius.
- Pavienių žodžių stadija (6-12 mėn): ištariamas pirmasis žodis (dažniausiai daiktavardis), kuris žymi itin dinamiškus ir spalvingus objektus.
- Sakinių ir sudėtinių junginių kalbos etapas (2-3 mm.): pasakomas pirmas (dažnai dviejų žodžių) sakinys.
Kalbos teorijos
- N.Chomsky Kalbos išmokimo modelio hipotezė: kalbos išmokimą lemia kalbos išmokimo modelis. Žmogus gimsta su tam tikromis psichikos struktūromis, leidžiančiomis surasti tam tikras kalbos išmokimo taisykles.
- J.Bruner Kalbos iišmokimas kaip uždavinių sprendimas: vaikai išmoksta kalbos, spręsdami įvairius kasdienius uždavinius (pvz: bendraudami su tėvais). Vaikas kelia hipotezes, o aplinka jas patvirtina arba atmeta.
- B.Skinner Sąlygojimo teorija: kalbos išmokstama kaip ir bet kokio kito proceso. Išmokstama operantinio sąlygojimo dėka - pastiprinimų ir bausmių dėka.
Atmintis
Atminties tipai
- Sensorinė atmintis - gali užfiksuoti neribotą info kiekį, kuris saugomas labai trumpai. SA - tai tarsi pagrindas kitiems atminties modeliams bei užtikrina pasaulio pažinimo (suvokimo) nenutrūkstamumą.
- Trumpalaikė atmintis - ribotas info vienetų skaičius. Nuo 5 iki 9.
Užmiršimo teorijos
- Inf išnykimo terorija.
- Inf tarpusavio slopinimo teorija - viena inf slopina kitą.
- Atkūrimo nesėkmės - IA saugoma visa inf, tačiau jai atsiminti tuo metu neturime priemonių.
Mokymasis
Mokymasis - tai procesas, kurio metu individas, remdamasis nauja patirtimi, pakeičia savo elgesį. Išmokimas - individualios patirties įgyjimo rezultatas. Išmokimo teorijos remiasi asociacijomis.
Mokymosi teorijos
- Biheivioristinės: Pastiprinimai ir bausmės. Veiksmai, kuriuos seka malonumas, yra atliekami daug dažniau, nei tie, kurie siejasi su nemalonumu.
- Socialinio išmokimo: Tam tikro elgesio galima išmokti. Matytas elgesio modelis padeda pačiam pasirinkti elgesį. Dėmesys - kiekvieno išmokimo prielaida.
Intelektas
Intelekto testai pradėti naudoti prieš 100 metų. Intelektą lemia vienas pagrindinis veiksnys - G. (Ch.Spearman).
Psichologiniai testai darbuotojų atrankoje
Testai - tai įrankis, neretai išduodantis kur kas daugiau nei kandidato atsiųstas gyvenimo aprašymas ar net darbo pokalbis. Neretai darbuotojo atrankos procese kandidatas dalies informacijos apie save gali taip ir neatskleisti, tad asmenybės testas, intelekto testas ar kompetencijų vertinimas kitomis pasirinktomis priemonėmis - itin efektyvus sprendimas, leidžiantis nuodugniau pažinti kiekvieno kandidato potencialą, o galiausiai - ir atrasti tinkamiausią darbuotoją. Testai ir darbuotojo atrankos procese vertinamos savybės gali būti įvairios - nuo charakterio iki erdvinių gebėjimų. Visgi kone populiariausiais testų tipais išlieka kognityvinis testas (intelekto, loginio mąstymo), psichologiniai (asmenybės) ir žinių bei įgūdžių (pvz., kalbų) testai. Personalo atrankų srityje ypač vertinami Tripod - estų įmonės - sukurti testavimo įrankiai, parengti remiantis moksliniais tyrimais bei standartizuoti būtent Baltijos šalių rinkai.
Pokalbis telefonu, el. laiško tekstas, virtualus ar gyvas susitikimas - kad ir kuri komunikacijos forma pasirenkama vykdant kandidato atranką, tikėtina, kad ji ne visuomet atskleis būtiną ar naudingą informaciją. Kartais tam tikras detales kandidatas gali nutylėti sąmoningai, o kartais - pamiršęs, ar net nesuvokdamas kai kurių savo charakterio savybių bei įgūdžių egzistavimo. Būtent todėl asmenybės testas, intelekto testas ar bet kurią kitą savybę vertinantis įrankis - nauda tiek darbdaviui, tiek kandidatuojančiam asmeniui. Abi pusės gauna vertingą informaciją: kandidatas - daugiau žinių apie save patį, o darbdavys - struktūrizuotą, lengvai palyginamą informaciją apie kandidato gebėjimus.
Asmenybės testai
Asmenybės testai - tai psichologinis įrankis, leidžiantis įvertinti žmogaus elgesio motyvus, vertybes ir asmenybės bruožus. Asmenybės testai gali atskleisti kandidato charakterio bruožus, o drauge - ir pasufleruoti, ar šie atliepia įmonės, jos komandos vertybes ir kultūrą. Organizacijoje itin vertinamas bendradarbiavimas ir komandinis darbas? Asmenybės testas gali parodyti, kiek kandidatas linkęs dalintis žiniomis ir dirbti drauge su kolegomis.
Kaip įvertinama kandidato asmenybė?
Pavyzdžiui, darbuotojų atrankoje dažnai naudojamas Tripod testas yra paremtas penkiais pamatiniais bruožais: emociniu stabilumu, ekstraversija, sutariamumu, sąmoningumu ir atvirumu patirčiai. Atsakydamas į uždaro tipo klausimus, kandidatas pasirenka jam artimiausius variantus iš pateiktos skalės. Tripod asmenybės testai neturi neteisingų atsakymų - juos respondentas pasirenka atsižvelgdamas į savo charakterio savybes bei elgesį ir vadovaudamasis asmenine nuomone.
- Emocinis stabilumas. Emociškai stabilus komandos narys atsparesnis neigiamoms emocijoms: jis atsipalaidavęs, geba kontroliuoti savo elgesį stresinėje situacijoje.
- Ekstraversija. Ekstravertiška asmenybė mėgsta bendrauti, yra kalbi ir optimistiška. Darbuotojas-ekstravertas dominuoja komandoje ir geba valdyti kitus, sėkmingai užmegzta naujus santykius.
- Sutariamumas. Aukštas sutariamumo rodiklis indikuoja apie užjaučiančią, paslaugią ir malonią asmenybę.
- Sąmoningumas. Sąmoningo darbuotojo asmenybė neatsiejama nuo tokių savybių kaip darbštumas, atkaklumas, ambicingumas ir patikimumas.
- Atvirumas patirčiai. Tai kūrybiškumą indikuojantis asmenybės bruožas, kuriam būdinga laki vaizduotė, estetikos pojūtis, smalsumas.
Siekiate atrasti darbuotoją, kuris ne tik pasižymėtų būtinomis profesinėmis kompetencijomis, bet ir sėkmingai įsilietų į komandą bei atspindėtų kompanijos vertybinį kompasą? Pakaks interviu, o galbūt šįsyk darbuotojo atrankoje dėmesio vertas ir asmenybės testas?
Psichologiniai testai poroms internetu
Šiandieninėje visuomenėje, kur santykių iššūkiai yra kasdienybė, psichologiniai testai poroms internetu tampa vis populiaresniu įrankiu, padedančiu geriau suprasti vienas kitą ir stiprinti ryšį. Tokie testai gali būti naudingas įrankis, padedantis geriau suprasti save ir savo partnerį, identifikuoti stipriąsias puses ir sritis, kuriose reikia tobulėti.
Mini testas santykiams įvertinti
Lina siūlo mini testą, kuris gali padėti identifikuoti santykių problemas:
- Santykio apibūdinimas: Jei santykiai trunka ilgiau nei trejus metus, bet jie įvardijami kaip „sugyventiniai“, „partneriai“ ar „kambariokai“, tai gali reikšti problemų.
- Komunikacija per alkoholį: Jei alkoholis tampa pagrindiniu komunikacijos įrankiu, tai rodo, kad pora negali atvirai ir sąžiningai bendrauti blaivi.
- Intymumo trūkumas: Jei intymūs santykiai tampa reti ir neįdomūs, tai gali būti ženklas, kad pora nutolusi emociškai.
- Budrumas: Jei moteris jaučiasi „įklimpusi“ santykiuose, tai rodo, kad ji nėra patenkinta esama situacija.
Jei bent du iš šių punktų atitinka jūsų santykius, tai gali būti ženklas, kad reikia imtis veiksmų.
Kaip veikia psichologiniai testai?
Psichologiniai testai poroms dažniausiai susideda iš klausimų, į kuriuos atsako abu partneriai. Klausimai gali būti susiję su įvairiomis santykių sritimis, tokiomis kaip komunikacija, intymumas, vertybės, interesai ir elgesio modeliai. Atsakymai į klausimus įvertinami pagal tam tikrą schemą, o rezultatai pateikiami kaip profilis, kuris atspindi stipriąsias ir silpnąsias santykių puses.
Testų nauda
- Savęs pažinimas: Testai padeda geriau suprasti savo vaidmenį santykiuose, savo poreikius ir lūkesčius.
- Partnerio pažinimas: Testai padeda geriau suprasti partnerio požiūrį, vertybes ir elgesio motyvus.
- Komunikacijos gerinimas: Testų rezultatai gali būti naudojami kaip pagrindas atviram ir nuoširdžiam pokalbiui apie santykius.
- Problemų identifikavimas: Testai padeda identifikuoti problemas, kurios gali būti nepastebimos kasdieniame gyvenime.
- Santykių stiprinimas: Testai padeda sutelkti dėmesį į stipriąsias santykių puses ir rasti būdų, kaip jas dar labiau sustiprinti.
Pavyzdžiai testų klausimų
Štai keletas pavyzdžių klausimų, kurie gali būti naudojami psichologiniuose testuose poroms:
- Ar mūsų gyvenimo požiūriai daugumos atvejų sutampa?
- Ar mano šeima ir draugai galvoja, kad mano partneris/ė man tinka?
- Ar aš įsitikinęs/usi, kad taip pat esu brangus/gi savo partneriui, kaip ir jis/ji man?
- Ar man lengva būti ištikimam/ai savo partneriui/ei?
- Ar mane tenkina mūsų lytinio gyvenimo dažnumas ir įvairovė?
- Ar kartu mes įveiksime bet kokias krizes, kurias pateiks mums gyvenimas?
- Ar jūs vertinate laisvę ir individualumą santykiuose?
- Ar esate tas žmogus, kuris pirmiausia galvoja apie partnerio poreikius?
- Ar jums svarbu kurti jaukius, harmoningus namus ir palaikyti šiltą ryšį?
- Ar esate santykių „variklis“ - priimate sprendimus, rūpinatės tiek praktiniais reikalais, tiek emocine atmosfera?
Testų rezultatų interpretavimas
Testų rezultatus reikia interpretuoti atsargiai ir atsižvelgiant į individualią situaciją. Svarbu prisiminti, kad testai nėra absoliuti tiesa, o tik vienas iš būdų pažvelgti į santykius iš šalies. Jei testo rezultatai kelia nerimą, verta pasikalbėti apie tai su partneriu arba kreiptis į specialistą.
Pavyzdžiui, jei suskaičiavote 1-18 balų pagal pateiktą testą, tai rodo, kad mylite savo partnerį/ę ir jaučiatės su juo/ja gerai ir patikimai. Jei suskaičiavote 31-50 balų, tai gali reikšti, kad jums abiem sunku gyventi po vienu stogu ir jums gali būti reikalinga porų terapija.
"Valentine Scale": greitas santykių įvertinimas
Stokholmo universiteto psichologijos profesorius Peras Carlbringas sukūrė „Valentine Scale“ - greitą ir efektyvų testą, padedantį įvertinti pasitikėjimą, emocinį artumą ir komunikaciją santykiuose.
Kaip naudoti "Valentine Scale"?
- Atsakykite į pateiktus klausimus „taip“ arba „ne“.
- Įvertinkite rezultatus pagal pateiktą instrukciją.
- Aptarkite rezultatus su partneriu.
Svarbu prisiminti, kad „Valentine Scale“ turėtų būti laikomas apmąstymų ir dialogo įrankiu, o ne galutiniu santykių ateities vertinimu.
Kiti testai ir klausimynai savęs tyrinėjimui
Internete galima rasti įvairių psichologinių testų ir klausimynų, skirtų savęs tyrinėjimui.
Asmenybės testas: Miško testas
Vienas nesudėtingas testas apie jus gali atskleisti neįtikėtinai daug - jį atlikę lengviau susigaudysite savyje ir pradėsite geriau suvokti savo vidinį pasaulį. Visų pirma atidžiai skaitykite klausimą po klausimo ir užsirašykite atsakymus. Stenkitės atsakyti kaip galima greičiau. Rašykite ar netgi nupieškite tai, kas pirmiausiai šaus į galvą.
- Su kažkuo einate per mišką.
- Vaikščiojate po mišką ir matote gyvūną.
- Einate vis giliau į mišką ir prieš save matote laukymę. Joje stovi jūsų svajonių namas.
- Įeinate į namą ir einate į valgomąjį. Matote pietų stalą.
- Išeinate per galines duris ir prieš save ant žolės matote stiklinę ar puodelį.
- Einate iki laukymės, kurioje stovi namas, galo. Ten yra vandens telkinys.
Atsakymai į klausimus atspindi jūsų vertybes ir idealus.
- Įsivaizduojamo gyvūno dydis iš tiesų yra jūsų vidinių problemų dydis.
- Jūsų svajonių namo dydis - jūsų ambicijų dydis.
- Tvoros nebuvimas rodo, kad esate atviras ir vidumi laisvas žmogus.
- Medžiagos, iš kurios pagamintas indas, tvirtumas ir ilgaamžiškumas atspindi tai, kiek tvirti, jūsų suvokimu, yra jūsų šeimos santykiai. Tai vienkartinė plastikinė ar popierinė stiklinaitė? Stiklas? Greičiausiai jūs nerimaujate dėl savo šeimos ateities.
- Jūsų poelgis apibūdina jūsų santykį su žmogumi iš klausimo nr. 1.
Testą galima vėl ir vėl kartoti kas keletą dienų.