Kas yra oksidatoriai ir kodėl jie svarbūs mūsų sveikatai?

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra oksidatoriai, kaip jie veikia ir kodėl svarbu suprasti jų poveikį mūsų organizmui. Taip pat aptarsime antioksidantų svarbą ir kaip galime apsaugoti savo kūną nuo oksidacinio streso.

Oksidacijos-redukcijos reakcijos pavyzdys

Oksidatoriai ir oksidacija-redukcija

Oksidatoriai - tai medžiagos, kurios geba oksiduoti kitas medžiagas. Oksidacijos metu atomai arba jonai prijungia (pritraukia) elektronus. Oksidatoriai prisijungia oksiduojamos medžiagos (ji yra reduktorius) elektronus - sumažėja oksidatorių oksidacijos laipsnis, t. y. jie redukuojasi.

Oksidatorių oksidacinės savybės priklauso nuo jo standartinio elektrodo potencialo vertės: kuo ji didesnė, tuo oksidatorius stipresnis. Stiprūs oksidatoriai yra vieninės medžiagos, pvz., nemetalai deguonis, fluoras, chloras, bromas, aukščiausio oksidacijos laipsnio elementų junginiai, pvz., permanganatai, chromatai, chloratai, nitratai ir kiti.

Vienas svarbiausių oksidatorių yra oro deguonis, be kurio negalėtų vykti daugelis gamtinių, pramoninių ir buitinių oksidacijos procesų, pvz., degimas, metalų korozija ir kita, t. p. nebūtų gyvybės, nes gyvosios gamtos procesams būtini oksidatoriai. Kiti dažniausiai naudojami oksidatoriai: nitratai, kalio permanganatas, jodo tirpalas, chloro junginiai (chlorkalkės ir kiti), chromatai.

Oksidatoriai naudojami oksidinėms dangoms gauti cheminiu būdu (oksidavimas), cheminėje analizėje, pirotechnikoje, įeina į raketinio kuro sudėtį. Dauguma yra labai reaktyvūs, todėl priskiriami prie pavojingų cheminių medžiagų. Nuodingi, t. p. gali chemiškai paveikti daugelį organinių medžiagų ir gyvuosius organizmus.

Oksidacijos-redukcijos potencialas (ORP)

ORP (Oksidacijos-Redukcijos Potencialas) yra mokslinis terminas, matuojantis skysčio gebėjimą veikti kaip oksidatorius (sukelti “rūdijimą”, senėjimą) arba kaip antioksidantas (kovoti su “rūdimis”, atjauninti). Jis matuojamas milivoltais (mV).

• Teigiamas ORP (+mV): Tai “elektronų vagys”. Tokie skysčiai skatina oksidacinį stresą - procesą, susijusį su lėtiniu uždegimu, greitesniu senėjimu ir ligomis.
• Neigiamas ORP (-mV): Tai “elektronų donorai”. Tokie skysčiai veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus ir saugantys jūsų ląsteles.

Pažvelkime į ORP vertes įvairiuose skysčiuose:

Sveiko žmogaus kraujas palaiko neigiamą ORP. Kai išgeriame stiklinę vandens iš čiaupo (+300 mV), mūsų organizmas patiria šoką. Jis privalo akimirksniu mobilizuoti savo vidinius antioksidantų rezervus (savo brangią “energiją”), kad neutralizuotų šį teigiamą krūvį ir paverstų vandenį tinkamu įsisavinimui.

Jūsų kūnas nuolat dirba viršvalandžius, kad “gesintų gaisrus”, kuriuos sukelia oksiduotas maistas ir vanduo. Tai lyg pilti sūrų vandenį į automobilio variklį - jis važiuos, bet kaip ilgai?

ORP skalė

Laisvieji radikalai ir oksidacinis stresas

Daugialypiai moksliniai tyrimai rodo, kad išsibalansavęs ir per didelis laisvųjų radikalų kiekis, kuris, sukeldamas oksidacinį stresą, silpnina žmogaus imunitetą. Laisvieji radikalai sutrikdo homeostazę žmogaus organizme, todėl ląstelės tampa pralaidesnės įvairiems mikroorganizmams, virusams, bakterijoms ir grybeliams.

Manoma, jog laisvieji radikalai dalyvauja atsirandant apie 60 mūsų sveikatai pavojingų būklių (raumenų distrofija, artritas, aterosklerozė, katarakta, širdies ligos, hipertenzija, Alzheimerio ir Parkinsono liga) bei spartina žmogaus senėjimo procesus.

Kalifornijos universiteto mokslininkas Bruce’as Amesas teigia, kad per kiekvieną mūsų organizmo ląstelę kiekvieną dieną pereina milijonai deguonies molekulių, o susidarantys laisvieji radikalai turi galimybę apie 100 tūkst. kartų pažeisti genetinę ląstelių medžiagą, arba DNR.

Kas sukelia oksidacinį stresą?

Mokslininkai teigia, kad molekulės (iš kurių atimtas elektronas) pasidaro nestabilios ir jungiasi su kitomis, pradėdamos grandininę reakciją - oksidaciją - bei sukeldamos grandininę reakciją - oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas yra oksidacinė žala, kurią sukelia disbalansas tarp laisvųjų radikalų ir kūno antioksidantų.

Laisvieji radikalai ląstelėje sukelia DNR grandinės trūkius, baltymų fragmentaciją bei lipidų peroksidaciją. Taip yra pažeidžiamas normalios organizmo ląstelės genetinis kodas (DNR) ir įvyksta mutacija. Paprastai jau nuo vienos pakitusios ląstelės gali pradėti augti vėžys.

Šio streso neigiamas poveikis yra įrodytas. Jis taip pat yra daugelio ligų (nervų, imuninės sistemos bei odos ligos, aterosklerozė, infarktas, insultas) kaltininkas.

Iš kur atsiranda laisvieji radikalai?

Laisvuosius radikalus 1954 m. atrado amerikiečių biogerontologas Denhamas Harmanas, ieškojęs paaiškinimo, kodėl žmonės sensta. Laisvieji radikalai yra agresyvios ir labai aktyvios molekulių „skeveldros“, linkusios prisijungti ar atiduoti nesuporuotus elektronus kitoms molekulėms.

Laisvieji radikalai gali būti endogeniniai (natūraliai susidarantys mūsų organizme dėl ląstelių metabolizmo, streso, pervargimo, nemigos, kai kurių ligų ir uždegiminių procesų) ir egzogeniniai (susidarantys dėl veikiančių išorinių veiksnių, tokių, kaip užterštas oras, vanduo, toksiški metalai, nitratai, pesticidai, ozonas, alkoholis, cigarečių dūmai, radiacija, pramoninės cheminės medžiagos, ultravioletiniai spinduliai).

Laisvųjų radikalų susidarymą taip pat skatina prasti valgymo įpročiai, konservantai, emocinis ar psichologinis stresas.

Antioksidantai - ginklas prieš oksidacinį stresą

Laisvųjų radikalų susidarymo išvengti negalime, nes jie susidaro nuolat vykstant medžiagų apykaitos procesams. Tačiau galime sumažinti jų gamybą bei žalingą poveikį, stiprindami antioksidacines organizmo sistemas, nes žmogus yra vienintelė būtybė, kuri pati pasigamina antioksidantus.

Antioksidantai - tai molekulės, kurios gali atiduoti elektroną laisvajam radikalui, taip jį stabilizuodamos, neutralizuodamos ir tokiu būdu apsaugodamos ląsteles bei audinius nuo pažeidimo.

Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus

Kur rasti antioksidantų?

Žmogaus organizmui reikalingi abiejų tipų antioksidantai, nes mūsų ląstelės bei tarpląstelinis skystis yra sudaryti iš vandens, o ląstelių sienelės (membranos) - iš riebalų. Visišką ląstelių apsaugą nuo laisvųjų radikalų poveikio gali užtikrinti tik abiejų tipų antioksidantai.

Daugiausia antioksidantų turi saldžiarūgščiai ar rūgštūs, raudonos ar tamsiai raudonos, mėlynos ir juodos spalvos vaisiai ir daržovės (mėlynės, spanguolės, vynuogės, juodieji serbentai, granatai, slyvos, vyšnios, avietės, žemuogės, braškės). Atskirai reikėtų paminėti mėlynes, nes tai yra bene unikaliausia uoga, turinti savyje daug bioflavanoidų, tarp jų ir antocianinų - pačių stipriausių augalinių antioksidantų.

Antioksidantų yra daug daržovėse (česnakuose, kopūstuose, ridikuose, burokuose, morkose, svogūnuose, špinatuose, baklažanuose, pupelėse), prieskoniuose (gvazdikėliuose, ciberžolėje, petražolėse), riešutuose (graikiniai, lazdyno, migdolai, pistacijos), po balta citrusinių vaisių odele, kavoje, žaliojoje arbatoje, kakavoje, augaliniame aliejuje.

Svarbiausi antioksidantai, kurių organizmas pats pasigaminti negali, yra vitaminas E (tokoferolis), vitaminas C (askorbo rūgštis), beta karotenas, resveratrolis, likopenas.

Kiti būdai kovoti su laisvaisiais radikalais

Vienas pigiausių ir paprasčiausių laisvųjų radikalų susidarymo slopinimo būdų yra prieinamas kiekvienam, tai - mankštinimasis. Sportas skatina oksidacijos procesus, bet kartu mankštinantis didėja ir antioksidantų aktyvumas (mažėja laisvųjų radikalų poveikis), todėl mažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei vėžiu.

Vandenilio vanduo - stiprus antioksidantas

“Aer Et Aqua” įranga naudoja pažangią technologiją, kad prisotintų vandenį molekuliniu vandeniliu (H2). Būtent H2 suteikia vandeniui itin neigiamą ORP (net iki -450 mV).

Geriant vandenį, kurio ORP jau yra neigiamas, jūsų kūnui nebereikia eikvoti savo resursų jo “remontui”. Vietoj to, kad atimtų, šis vanduo duoda. Jis aprūpina jūsų sistemą laisvais elektronais (per H2), kurie aktyviai ieško ir neutralizuoja pavojingiausius laisvuosius radikalus.

Vandenilis (H2) yra mažiausia molekulė visatoje. Ji prasiskverbia ten, kur kiti antioksidantai (kaip vitaminas C) negali - tiesiai į ląstelių vidų, į energijos gamybos centrus (mitochondrijas) ir net į smegenis.

Moksliniai tyrimai apie vandenilio naudą

• Apie vandenilį kaip selektyvų antioksidantą: „Tyrimai, publikuoti prestižiniame žurnale Nature Medicine, patvirtina, kad molekulinis vandenilis veikia kaip terapinis antioksidantas, selektyviai mažindamas citotoksinius deguonies radikalus.“ (Ohsawa et al., Nature Medicine, 2007 - Hydrogen acts as a therapeutic antioxidant)
• Apie vandenilio naudą lėtiniam uždegimui ir oksidaciniam stresui: „Nacionalinio biotechnologijų informacijos centro (NCBI) duomenų bazėje pateikiami tyrimai rodo vandenilio vandens efektyvumą gerinant gyvenimo kokybę ir mažinant oksidacinį stresą.“ (NCBI: Molecular hydrogen: a therapeutic antioxidant and beyond)
• Apie ORP reikšmę: „Vandens oksidacijos-redukcijos potencialas (ORP) yra tiesiogiai susijęs su sistemos gebėjimu neutralizuoti reaktyviąsias deguonies rūšis.“ (Molecular Hydrogen Institute (MHI) svetainė)

Molekulinio vandenilio nauda

tags: #kokie #gali #buti #dksidytojai