Šiandieniniame pasaulyje profesijos rinkimasis ir karjeros planavimas tampa vienu svarbiausių jauno žmogaus gyvenimo procesų. Šis sprendimas turės įtakos tolimesniam gyvenimui. Karjeros planavimas yra procesas, prasidedantis nuo pat vaikystės ir besitęsiantis visą gyvenimą. Svarbiausi jauno žmogaus gyvenimo momentai tampriai susiję su karjeros planavimu: profesijos pasirinkimas, savęs ir profesijos pažinimas bei jų suderinimas.
Viena iš problemų gyvenant laisvoje visuomenėje yra ta, kad kiekviename žingsnyje galime ir turime rinktis. Tačiau šį pasirinkimą sąlygoja daugelis sociokultūrinių poveikių, tokių kaip šeima, materialinė padėtis, akademinė aplinka namuose, lytis ir amžius. Todėl kiekvienas individas turėtų žinoti, ko nori, kaip to siekti dabar ir ką būtina padaryti ateityje, taip pat turėtų žinoti, koks profesijų pasaulis jį supa ir kokius reikalavimus kelia.
Šiandieniniame pasaulyje nėra lengva pasirinkti profesiją, nes kasdien atsiranda naujos profesijos, o senos išnyksta. Jaunam žmogui reikia spėti ne tik su tokiu greitai besikeičiančiu pasauliu, bet ir su savo asmenybės pokyčiais.
Profesinės karjeros planavimas vyksta įvairių veiksnių kontekste, tačiau šiuo darbu siekiama sužinoti, kurie iš jų yra svarbiausi. Taigi, šis klausimas yra svarbus ne tik psichologams, socialiniams pedagogams ir organizacijų vadovams, bet ir darbinę veiklą pradedantiems žmonėms.
Profesija ir Specialybė: Esminiai Skirtumai
Žodis "profesija", išvertus iš lotynų kalbos, reiškia "viešai kabėti", t. y. pranešti kitiems apie savo veiklą, užsiėmimą, specialybę (Климов, 1990). Esama nemažai į “profesiją” panašių sąvokų: užsiėmimas, tarnyba, pareigybė, verslas, amatas, specialybė. Jos įvairiai aiškinamos.
Artimiausia pagal reikšmę yra specialybė - žinių, mokėjimų ir įgūdžių visuma, reikalinga kvalifikuotam ir specializuotam darbui atlikti. Yra pagrindinės, vidurinės ir aukštos kvalifikacijos specialybių. Jas teikia atitinkamos mokyklos: profesinės, aukštesniosios, aukštosios.
Specialybė ne tas pats, kas profesija, nors jas skirti sunku, nes jos dažnai sutampa. Kad šias sąvokas būtų lengviau skirti, profesija reikėtų laikyti darbą pagal specialybę (Jovaiša L., 1999). Specialybę reikėtų vadinti profesija tada, kai žmogus užima darbo vietą pagal specialybę, t.y. kai žmogaus specialybė tampa profesija (Jovaiša L., 1981). Profesija ir yra specializuoto bei kvalifikuoto darbo rūšis.
R. Laužackas (1998) formuluoja detalų profesijos apibrėžimą: “profesija - atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, gebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems pasitenkinimo, materialinio apsirūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras, prielaidą. Profesionalas - žmogus, tvirtai įvaldęs kokios nors profesijos reikalavimus.
Visos profesijos kelia dirbančiajam specialius reikalavimus, kuriuos nurodo darbo struktūra ir sąlygos, sociumo moralė, taip pat ir papročiai.“ (pgl. L. Jovaišą, 1999.). Bet ar profesijai visais atvejais būtina tam tikra specialybė? Yra tam tikrų darbų, kurie nereikalauja specialybės (valytojas, krovėjas), bet yra visuomeninio darbo pasidalijimo rūšys. Taigi tai irgi profesija.
Taip pat kyla klausimas, jei žmogus turi specialybę, bet dirba ne pagal ją, tai kokia jo profesija. Reiškia, žmogus - specialistas be diplomo, tas pats pasakytina ir apie tuos, kurie neturi specialybės diplomo, bet dirba kvalifikuotą darbą. Vadinasi, jie turi profesiją (Jovaiša L., 1981).
Kartais manoma, kad profesija, susiaurinta atskiromis operacijomis, yra specialybė. Vadinasi, specialybe laikoma tam tikra darbo apimtis, bet ją sudaro ne tik tai, bet ir žinios, tam tikras teorinis parengimas.
Profesija suprantama kaip gamybos šaka, o specialybė - kaip darbo pasidalijimas įmonės viduje. Žemdirbio profesijoje yra šios specialybės: laukininkystė, paukštininkystė, daržininkystė ir t.t. Tačiau dažnai profesija suprantama ir siauresne prasme - kaip specialybė.
Profesija yra ne vien socialinis reiškinys, žmogus ją išgyvena tarsi būtiną, savaime suprantamą jo vietą darbinėje veikloje, tarsi savo lemtį. Teigiamas santykis su konkrečia profesija yra sudėtingas, keliąs stiprius asmenybės išgyvenimus, kurių visuma sudaro būseną, pasireiškiančią tuo, kad asmenybė veržiasi prie tam tikros veiklos, laikydama ją savo gyvenimo prasme. Šį santykį vadiname pašaukimu (Jovaiša L., 1978,).
Specialybės įgyjamos, išėjus visą tam tikro profesinio mokymo įstaigos kursą. Profesija - socialinis ir psichologinis reiškinys. Profesija yra socialinės veiklos rūšis. Ji kvalifikuota, socialiai prasminga funkcija, visuomenės atvertas kelias darbui, kūrybai.
Profesija paprastai laikoma nuolatinė žmogaus specialybė, veiklos, užsiėmimų rūšis. Dar kitaip profesiją apibūdina ekonomistas S.Strumilinas - profesija yra visuma, besimokant įgytų specialių darbo įgūdžių, kuriuos turi vienas asmuo. Šie apibrėžimai nurodo, kad profesija yra darbo pasidalijimo rezultatas, veiklos rūšis. Šitaip nustatoma profesijos vieta visuomenės gyvenime. Strumilino apibrėžimas susiaurina profesijos turinį, padaro ją psichologiniu reiškiniu, specialybe.
Užsienio darbo sociologai ir profesinio orientavimo specialistai pabrėžia dar vieną profesijos požymį - „pragyvenimo šaltinį“. Profesija turinti būti tokia asmens veikimo specifikacija ir kombinacija, kuri yra ilgalaikio aprūpinimo arba darbo gavimo vilčių pagrindas (Климов E.A., 1990).
Karjera: Nuo Tradicinės Sampratos Iki Šiuolaikinio Supratimo
Kiekvienas žmogus turi savitą supratimą apie pasaulį, jame vykstančius procesus. Supratimą apie reiškinius įtakoja nuo vaikystės susiformavusios nuostatos, visuomenėje vyraujančios normos, įgyjama gyvenimiška patirtis, žinios ir pan. Tačiau dažnai visuomenėje vyrauja tam tikros nuomonės apie vieną ar kitą reiškinį. Vadinasi, ir karjera gali būti suprantama įvairiai.
Karjeros ištakos yra istorinė žmogaus santykio su savo gyvenimu ir darbine veikla kaita - išaugę siekiai patenkinti ne tik žemesniuosius, bet ir aukštesniuosius poreikius, kelti ir realizuoti ne tik artimiausius ateities, bet ir vidutinės ir ilgalaikės perspektyvos tikslus, vis didesnę reikšmę teikiant savo profesinės veiklos ir gyvenimo kokybei, sėkmingumui, pasitenkinimui.
Pirminę sampratą atskleidžia tradicinė karjeros kaip greito ir sėkmingo kilimo tarnyboje, visuomeninėje, mokslinėje veikloje, pasisekimo gyvenime arba veiklos samprata (Kučinskienė R., 2003, p. 15). Karjera, D. Super manymu, apima penkių pagrindinių socialinių vaidmenų (besimokantysis, darbuotojas, šeimos narys, bendruomenės narys, pramogautojas) prisiėmimą ir atlikimą mokykloje, darbe, šeimoje ir laisvalaikio metu žmogaus gyvenime.
Profesijos pasirinkimas laikomas viena iš karjeros fazių. Ši karjeros samprata pagrįstai kritikuota kaip pernelyg plati, miglota ir todėl nelabai tinkama moksliniam vartojimui. karjera kaip nuolatinio darbo nuosekli tąsa, t.y. karjera kaip viso gyvenimo įvairių vaidmenų seka (Kučinskienė R., 2003 p.
Kiekvienu iš čia paminėtų atvejų karjera yra kažkas daugiau negu darbas ar profesinė veikla. Tai laimėjimai, prestižas, tęstinumas, nuolatinis kilimas pareigų atžvilgiu, darbo ir kitų vaidmenų sąveika. Karjera - tai kokybiškai atliekamų, socialiai reikšmingų profesinių ir kitų vaidmenų kaita žmogaus gyvenime.
Žmogus yra svarbiausias karjeros kūrėjas, realizuotojas ir vertintojas. Ir šiuo atžvilgiu karjera yra nuolatinis asmenybės tobulėjimo ir saviraiškos būdas, turintis optimistinę kokybinės kaitos perspektyvą, kryptį ir paskirtį.
Karjeros laiptų (career ladder) sąvoka reiškia patirties ir gebėjimų didėjimu paremtą vienos ar kelių profesijų hierarchijoje organizacijos viduje. Karjeros žemėlapio (career lattice) sąvoka apibūdinama kaip apimanti visas - vertikalaus ir horizontalaus judėjimo organizacijoje ar jos padalinyje galimybes. Karjeros žemėlapyje galimi perėjimai nuo vienų karjeros laiptų prie kitų (Sakalas A., Šalčius A.,1997, Robbins S.
Karjera prasideda tada, kai individas pradeda suvokti, ko gi konkrečiai jam reikia šitame gyvenime, kada formuojasi supratimas apie savo ateitį, apie galimus saviraiškos būdus, apie darbo vietą gyvenime. Karjera nėra nei darbo, nei profesijos sinonimas.
Individai privalo koncentruotis į mokymąsi ir į įgūdžių, reikalingų dabartinei ir kitoms veikloms atlikti, įgijimą. Užimtumo visą gyvenimą siekiai turi tapti viso gyvenimo gebėjimų tobulinimo siekiais.
Siekiant karjeros, reikšmingi yra tokie veiksniai kaip darbo vertybės, profesijos pasirinkimas, karjeros kelio kūrimas, sprendimų priėmimo stilius, vaidmenų integravimas, asmeninis ir karjeros tapatumas, išsilavinimas bei išsimokslinimas ir kt. (Gumuliauskienė A., Augienė D. Teisingas savo įgūdžių įvertinimas (Diržytė A., Klimantavičiūtė L., Jakimavičienė V., 2004) ir dalykinis braižas parodo žinojimą savo jėgų, silpnybių ir trūkumų. Tik su šia sąlyga galima teisingai siekti karjeros tikslų. Jų negalima pavadinti veiklos sritimi, konkrečiu darbu, pareigomis tarnyboje. Karjeros tikslai atsiranda tuomet, kada žmogus nori turėti konkretų darbą, užimti tam tikras pareigas.
Autorių nuomone (Diržytė A., Klimantavičiūtė L., Jakimavičienė V., 2004), karjeros tikslai keičiasi su amžiumi, o taip pat dėl to, kaip keičiamės mes patys, su mūsų kvalifikacijos augimu ir t.t. Pilnos karjeros formavimas - tai pastovus procesas.
Būtina pabrėžti, kad karjerą (tiek vertikalią, tiek horizontalią) galima pradėti planuoti tik tuomet, kai žmogus apsisprendžia dėl profesijos, t.y. pasirenka profesiją, nes kiekvieną karjeros planą sąlygoja konkrečios profesijos prigimtis. Karjerą sąlygoja ne vien individas, bet ir aplinka.
Karjeros planavimas susideda iš asmeninių gebėjimų, interesų ir karjeros tikslų įvertinimo, individo potencialo įvertinimo, susipažinimo su informacija apie karjeros galimybes organizacijoje, darbo rinkoje ir karjeros koregavimą, siekiant numatyti realius tikslus ir priemones jiems pasiekti (Sakalas A., Šalčius A.,1997). Karjeros planavimas apibrėžiamas kaip sąmoningas procesas, susidedantis iš:
- savęs supratimo, savo galimybių, apribojimų, pasirinkimų ir pasekmių pažinimo;
- karjeros tikslų nustatymo;
- darbo, mokymosi, tobulėjimo patyrimo planavimo nustatant kryptį, laiką ir eigos etapus pasiekti karjeros tikslus.
Nors karjeros planavimas yra apgalvotas individo, tačiau karjeros vystymas yra organizacijos lygio veikla.
Kiekvienam žmogui mokslai, darbas, karjera užima skirtingą vietą gyvenime. Vieni mėgsta pasinerti į savęs ugdymą, darbą, karjerą, o kiti labiau linkę daugiau dėmesio skirti šeimai, laisvalaikiui, pramogoms. Pastebimas skirtumas ir tarp lyčių, nagrinėjant karjeros reikšmingumo klausimą.
Sekaran (1983) nagrinėdamas dirbančių porų gyvenimo kokybę ir ją veikiančius faktorius, teigė, kad moterys, trokšdamos karjeros, ieško pasitenkinimo darbe, kuris, jų manymu, svarbus komponentas gyvenimo kokybei pajausti. Tačiau vyrai tradiciškai renkasi tuos darbus ar karjerą, kur jaučiasi pilnaverčiais. Moya (2000) irgi nagrinėjo karjeros reikšmės gyvenime skirtumus tarp lyčių. Išsilavinimo lygis, santuoka, vaikai gali skirtingai veikti vyrų ir moterų požiūrį į karjerą ir jos reikšmę gyvenime.
Kalbant apie karjeros reikšmę žmogui, šiandien įvairūs leidiniai, televizijos laidos skiria nemažai dėmesio karjerai. Šitos temos populiarumą galima paaiškinti tuo, kad dabar socialiai sėkmingo žmogaus įvaizdis visuomenėje yra labiau priimtinas ir pageidautinas. Tai įvaizdis pasitikinčio savimi, savarankiško, ryžtingo ir pasiekusio sėkmės karjeroje žmogaus.
Didelę įtaką žmogaus karjeroje turi šeima, mokykla, įmonė (organizacija), visuomenė, ekonomika, asmenybės išsilavinimas ir kvalifikacija, tikslai, lūkesčiai ir įvairios nuostatos (Kučinskienė R., 2003). Karjera tęsiasi visą individo darbinį gyvenimą, o tai, kas vyksta vienoje mokymosi įstaigoje, organizacijoje, yra tik atitinkamos karjeros sudėtinė dalis.
Sprendimas apie karjeros sėkmę visais atvejais yra individualus, jeigu individas patenkintas savo veikla, niekas negali tvirtinti, kad jo karjera yra nesėkminga. 2004).
Profesionalai pataria: kaip pasirinkti specialybę
Profesijos Pasirinkimas: Ilgalaikis Procesas
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad profesijos rinkimasis yra daugkartinis aktas, ilgalaikis procesas. Tyrimais nustatyta, kad yra nedaug jaunuolių, kurie pasirenka profesiją labai anksti ir jų pasirinkimas beveik nesikeičia. Dažniausiai priimant galutinį sprendimą, daromi tarpiniai sprendimai, apgalvojami įvairūs galimi pasirinkimo variantai. Kartais jie tikrinami pasitariant su tėvais, mokytojais, psichologais, socialiniais pedagogais.
Taigi, šių dienų pasaulyje nėra lengva pasirinkti profesiją, kasdien daug įvairių profesijų atsiranda ir daug nunyksta, jaunam žmogui reikia spėti ne tik su greitai besikeičiančiu pasauliu, profesinės veiklos turinio kaita, bet ir su savo asmenybės pokyčiais. Jam reikia įvertinti save ir aplinką, prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimą, todėl jaunuoliui svarbu, kad nepadarytų klaidų šiame savo gyvenimo etape.
McDaniels (1968) teigia, „18-os metų žmonės ne per jauni profesijos pasirinkimui, jie tik gali būti menkai parengti jam.“(pgl. R. Petrauskaitę, 1996). Mokiniai turi sugebėti pažinti save ir profesiją, kurią renkasi, palyginti savo savybes su tomis savybėmis, kurių iš žmogaus reikalauja profesija (Jovaiša L., 1970).
L. Jovaišos ir bendraautorių tyrimais Lietuvoje nustatyta, kad „vieni individai anksti nusprendžia, kokią profesiją rinktis, o kitiems reikia daugiau laiko, kol apmąsto, kokį gyvenimo kelią rinktis.“ (Jovaiša L., 1999). „Profesinė karjera - individo užimamų pareigybių arba darbo vietų raida per jo profesinę veiklą“ (Profesinės karjeros vadovas, 1998).
Profesinės karjeros planavimas - procesas, kurio metu prognozuojamos būsimos profesinės veiklos perspektyvos individui pasirenkant būsimą profesinę veiklą, pažįstant pagrindines savo ir pasirenkamos profesijos savybes bei jų atitikimą.
Profesinės karjeros planavime profesijos pasirinkimas turi savo etapus. Jis apima pasirengimą rinktis profesiją, apsisprendimą, profesijos įgijimą ir įtvirtinimą. Pasirengimas rinktis profesiją prasideda vaikystėje. Paauglystėje kuriami gyvenimo planai, kuriose vieną svarbiausių vietų užima būsima profesija (Bartninkienė Z., Paurienė L., 1989). Todėl profesijos pasirinkime svarbus vaidmuo atitenka jaunuolio amžiui.
Paauglystės metais formuojasi aktyvus požiūris į aplinką, vystosi kūrybinis mąstymas, atsiskleidžia gebėjimai ir pradeda formuotis interesai vienai ar kitai veiklai. Remiantis E.Ericsson, šiame laikotarpyje iškyla vaidmenų sumaišties krizė, o visuomenė paaugliui suteikia vadinamąjį psichosocialinį moratoriumą jai spręsti.
Šiame straipsnyje aptarėme, kokios savybės yra reikalingos kvalifikuotam žmogui šiuolaikiniame pasaulyje. Kalbėjome apie profesijos ir specialybės skirtumus, karjeros sampratą ir profesijos pasirinkimo svarbą. Tikiuosi, kad ši informacija padės jums geriau suprasti, kaip tapti kvalifikuotu žmogumi ir sėkmingai planuoti savo karjerą.