Šildymo sezonas - tai metas, kai komfortas ir sveikata tiesiogiai priklauso nuo tinkamos temperatūros mūsų būstuose. Privaloma higienos norma „Kokia turi būti temperatūra patalpose, žmonės pradėjo domėtis tik tuomet, kai šiluma pabrango. Iki tol toks klausimas nieko nejaudino“, - pastebi akcinės bendrovės „Kauno energija“ ryšių su visuomene atstovas Ūdrys Staselka.
Anksčiau, jei namuose būdavo per šilta, žmonės tiesiog atsidarydavo langus. Patalpų termometras nebuvo itin reikalingas prietaisas, o egzistuojančios sveikatai tinkamos normos mažai ką domino. Dabar net vienos šeimos nariai diskutuoja dėl tų laipsnių, juk 20 yra pigiau nei 24...
Termometras kambaryje. Higienos normos nustato tinkamą buto temperatūrą, o jei jūsų namuose per šalta ar per šilta, reikėtų kreiptis į už tai atsakingas institucijas.
Kas yra patalpų mikroklimatas?
Patalpų mikroklimatas tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Uždarose patalpose praleidžiame iki 80 proc. paros laiko, tad prasidėjus šaltajam metų laikotarpiui kiekvienam aktualu žinoti, kaip žmogaus organizmą veikia mikroklimatas ir koks jis turėtų būti, kad jaustumėmės gerai.
Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, aplinkoje esantis pelėsis užteršia namų orą, tuomet namuose atsiranda pelėsių grybeliai, kurie veikia mūsų imuninę sistemą ir sukelia įvairias alergines reakcijas (kosulį, slogą, akių sausumą, ašarojimą, retkarčiais lėtines ligas). Nepakankamai šiltose patalpose paprastai būna per didelė drėgmė, o tokios sąlygos - puiki terpė pelėsiui atsirasti.
Temperatūros standartai gyvenamosiose patalpose
Šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų patalpų mikroklimato ribinės vertės yra:
- Oro temperatūra: 18-22o C
- Santykinė drėgmė: 35-60%
- Oro judėjimo greitis: 0,05-0,15 m/s
Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.
Kaip netinkamas mikroklimatas veikia žmogaus organizmą?
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.
Esant tik 16 laipsnių šilumos, pirštų temperatūra sumažėja tiek, kad žmogui sunku rašyti. Pavyzdžiui, pirštų jautrumui ir jų gebėjimui mikliai judėti optimalios darbo sąlygos sukuriamos esant 20 laipsnių aplinkos oro temperatūrai. Atvėsus organizmas atiduoda šilumą gyvybiškai svarbiems organams, tad galūnės gerokai atšąla.
Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Pelėsis patalpose gali sukelti įvairias sveikatos problemas.
Oro temperatūra pagal patalpos tipą
Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia:
- Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16 °C
- Koridoriuose - 18-21 °C
- Vonios ir tualeto patalpose - 20-23 °C
- Rūsiuose - 4-8 °C
Darbo patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai (ne tik per šalta, bet ir per karšta gali būti net žiemą, tarkim, maisto ar chemijos pramonės įmonėse). Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus.
Patalpų vėdinimo svarba
Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
Langai su mikroventiliacija - patogus būdas užtikrinti nuolatinį oro srautą.
Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
1. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną.
5. Geriausia patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai - iki 10 minučių, efektyviausias būdas - sudarant skersvėjį.
Patalpų vėdinimas, ypač žiemą, yra vienas svarbiausių normalų mikroklimatą lemiančių veiksnių, todėl šaltuoju metų laikotarpiu oro kokybė bus užtikrinta, jei gyvenamąsias patalpas reguliariai vėdinsite bent 2 kartus per dieną - ryte ir vakare.
Mikroklimato parametrai vaikų ugdymo įstaigose
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.
Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai: mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C, sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24o C, persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.
Teisės aktai
Artėjant 2019-2020 m. • Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas;• Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas;• Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081;• Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297;• Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės, patvirtintos LR energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111;• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas LR energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229;• Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-1220;• Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424;• Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika, aptvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimu Nr.
Teisės aktais nustatyta, kad:• Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10° C.• Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.• Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų.
Pastato šilumos įrenginių parengties naujam šildymo sezonui aktą prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią turi pasirašyti pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.
Renovuotų namų mikroklimato ypatumai
2019-09-03 09:46Lietuvoje sparčiai daugėjant renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, vis dažniau išryškėja netinkamo mikroklimato sukeliamos problemos gyvenamosiose patalpose. Gyventojams svarbu žinoti, kad po daugiabučio modernizacijos keičiasi ir buto mikroklimatas. Kadangi modernizuotas daugiabutis, gyvenamasis namas tampa daug sandaresniu, todėl svarbu tinkamai vėdinti patalpas, kad būtų palaikoma reikiama oro drėgmė ir kokybė.
Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą. Drėgnoje patalpoje žmogaus kūnas išskiria daugiau šilumos, o tai sukelia šalčio jausmą.
Vėdinant gyvenamąsias patalpas, svarbu nepamiršti, kad gyvenamųjų patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 18-22 laipsnių šilumos, tad nederėtų kambarių per daug atšaldyti ar sušildyti.
Kaip sumažinti šildymo sąskaitas?
Siekiant sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25 proc. ir užtikrinti reikiamą oro temperatūrą kiekviename tipiniame iki 1992 m. Jei daugiabutyje vis dar naudojamas sovietinės gamybos elevatorinis šilumos punktas, būtina jį pakeisti į modernų automatinį šilumos punktą, kuris turėtų galimybę reguliuoti į vidaus šildymo sistemas tiekiamo šilumnešio parametrus pagal lauko oro temperatūrą.
Visa tai leistų gyventojams patiems reguliuotis šildymą savo butuose, tipiniam 3 k.
Šilumos taupymo programoje numatytus žingsnius gali atlikti bet kuri bendrija ar namo administratorius, jei jis turi pakankamai žinių. Jeigu temperatūra žemesnė, kreipkitės į savo namą prižiūrinčią bendrovę - įmonės atstovai turi ją sureguliuoti taip, kad atitiktų normas. Jeigu temperatūra aukštesnė nei 18 laipsnių, tačiau norite ją dar pakelti, reikia surinkti 50% +1 gyventojo parašus ir kreiptis į savo namą prižiūrinčią bendrovę.
Visų programoje išvardintų veiksmų įgyvendinimas gali padėti pasiekti, kad šilumos suvartojimas daugiabutyje vidutiniškai sumažėtų 15 proc., o atskirais atvejais - net 30-35 proc. Pagal energetikos ekspertų tyrimų duomenis, labiausiai sutaupyti gali padėti visi „5 žingsnių šilumos taupymo programoje“ numatyti veiksmai.
Skaičiuojama, jog gyventojų įsitraukimas (veiksmai, mažinantys šilumos nuotolius butų viduje) padeda sutaupyti iki 10 proc. šilumos, laiptinių bei rūsio langų ir durų remontas arba keitimas sutaupo iki 4 proc. šilumos, šilumos punktų automatizavimas sutaupo iki 20 proc. šilumos, šilumos sistemų balansavimo įrangos montavimas - iki 12 proc. šilumos, realiu laiku valdomos šilumos sistemos įdiegimas padeda sutaupyti iki 15 proc. šilumos.
Būdai sumažinti šildymo išlaidas:
- Jei gyvenamojoje aplinkoje yra per didėlis santykinis oro drėgnumas, būtų pravartu naudoti oro sausintuvus, kurie padės pašalinti per didelį drėgmės kiekį namuose.
- Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų.
- Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes. Langas dvigubu stiklu su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta langui trigubu stiklu.
Apie patalpų vėdinimą
Kur kreiptis, jei temperatūra neatitinka normų?
Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.
AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams.
Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, pavėluotai sumokėtą sumą atimkite iš naujai gautos sąskaitos. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti internetu naudojantis E-paslauga savitarnos svetaine, telefonu arba el.
Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tokiu atveju reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą, telefonas: (8 46) 220 220, adresas: Ryšininkų g.
Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.
Temperatūros įtaka darbingumui
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad vos 1-2 laipsniais daugiau arba mažiau jau gali turėti įtakos mūsų darbingumui. Kai patalpoje per karšta, sunkiausia sukoncentruoti dėmesį ir aiškiai mąstyti. Esant 27 laipsniams šilumos, šios savybės jau pablogėja net 30-50 procentų.
Kaip nereikia taupyti
Perdėtas taupumas kenkia ne vien savijautai bei sveikatai, jis žalingas ir patalpoms. Esant žemesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, kuri padidėja taip pat iš taupumo prastai vėdinant, atsiranda pelėsis.
Orui persisotinus drėgmės, ji nusėda ant vėsesnių nei oras paviršių: lango stiklo, šaltos sienos ar lubų kampuose.
Apskaičiuota, kad efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms. Šilumos taip prarandama mažiau, nei nuolat laikant atidarytas mažas orlaides.
Dar pravartu bent truputėlį atitraukti baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas. Didelius baldus geriau statyti prie vidinių sienų - jos nerasoja, tačiau pastačius prie šaltų išorinių sienų namuose bus kiek šilčiau.
Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Viso buto radiatorių termoreguliatorius geriau nustatyti vienodai. Nereguliuokite jų ir nekeiskite patalpų temperatūros keliskart per parą, jeigu lauko temperatūra išlieka nepakitusi.
Susidarę temperatūrų pokyčiai patalpose padidins santykinį oro drėgnį ir ant langų, kitų šaltų paviršių susidarys kondensatas. Per parą kambario oro temperatūra neturėtų keistis daugiau kaip 5 laipsniais. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris.
Kai kambariuose per drėgna, vanduo pirmiausia pasirodo ant lango rėmo prie palangės, vadinasi, reikia vėdinti ar smarkiau šildyti patalpą.
tags: #kokia #turi #buti #temperatura #daugiabucio #kambariuse