Šlapimo tyrimai yra viena paprasčiausių ir efektyviausių diagnostikos priemonių, leidžianti nustatyti daugybę organizmo sutrikimų. Tokie tyrimai padeda laiku pastebėti inkstų, šlapimo takų ar kitų sistemų ligas bei stebėti organizmo būklę. Šlapimo tyrimai yra laboratoriniai tyrimai, kurių metu analizuojamas šlapimas siekiant išsiaiškinti, ar organizme vyksta kokie nors patologiniai procesai.
Šiame straipsnyje aptarsime šlapimo pasėlio tyrimą, jo normas suaugusiems ir vaikams, bei ką reiškia nukrypimai nuo normos.
Kas yra šlapimo pasėlis?
Šlapimo pasėlis yra laboratorinis tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti bakterijų ar grybelių buvimą šlapime. Šis tyrimas padeda diagnozuoti šlapimo takų infekcijas (ŠTI) ir įvertinti, kokie mikroorganizmai sukelia infekciją. Šlapimo pasėlis taip pat leidžia nustatyti, kokiems antibiotikams ar priešgrybeliniams vaistams jautrūs mikroorganizmai, tai padeda gydytojams parinkti tinkamą gydymą.
Atliekant tyrimą, šlapimo mėginys patalpinamas į specialią terpę, kurioje gali augti bakterijos ar grybeliai. Po 24-48 valandų stebima, ar atsirado mikroorganizmų kolonijų. Jei jų randama, atliekama antibiograma, kad būtų įvertintas bakterijų jautrumas antibiotikams.
Šlapimo pasėlio tyrimas ir bendras šlapimo tyrimas skiriasi savo paskirtimi ir analizuojamais rodikliais. Bendras šlapimo tyrimas atliekamas siekiant įvertinti bendrą šlapimo sudėtį ir nustatyti galimus pakitimus, susijusius su sveikatos problemomis, tokiais kaip baltymai, gliukozė ar leukocitai.
Paprasčiausias būdas įvertinti galimus šlapimo takų susirgus - atlikti bendrąjį šlapimo tyrimą. Jo metu nustatomas šlapimo rūgštingumas, ketonai ir santykinis tankis, leukocitai, bakterijos, baltymai, gliukozė ir kt.
Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas tiek profilaktiškai, tiek atsiradus tam tikriems simptomams. Be to, šlapimo testas (tyrimas) gali būti skiriamas siekiant stebėti lėtines ligas, tokias kaip diabetas, ir įvertinti jų poveikį inkstų funkcijai.
Kaip teisingai atlikti šlapimo pasėlio tyrimą?
- Naudokite tinkamą indelį. Rinkite šlapimą tik į specialius vienkartinius indelius, kurie yra sterilūs ir užtikrina tyrimo tikslumą. Šių indelių galite įsigyti vaistinėse.
- Dieta ir skysčių vartojimas. 10-12 val. iki tyrimo laikykitės įprastos dietos, venkite aštraus, sūraus maisto, taip pat produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą, pvz., burokėlių ar morkų.
- Higienos taisyklės. Prieš rinkdami mėginį nusiplaukite rankas, apsiprauskite išorinius lytinius organus tik vandeniu ir nenaudokite jokių dezinfekcinių medžiagų.
- Šlapimo mėginio surinkimas. Rytinis šlapimas - renkamas pirmasis šlapinimasis po 8 val.
- Indelio ženklinimas.
Tyrimui paprastai reikia apie 50-100 ml šlapimo. Svarbu, kad šlapimas būtų surinktas į specialų sterilų indelį ir, jei nenurodyta kitaip, naudojamas vidurinis šlapimo srautas. Tai užtikrina tiksliausius tyrimo rezultatus.
Prieš pradedant rinkti paros šlapimą būtina ištuštinti šlapimo pūslę, t. y. nusišlapinti į klozetą. Po pirmojo nusišlapinimo fiksuojamas laikas ir nuo jo pradedamas rinkti šlapimas.
PASTABA: Rekomenduojama paros šlapimą rinkti taip: ryte, pvz., 8 val., pacientas turi ištuštinti šlapimo pūslę, šis šlapimas išpilamas (nusišlapinama į klozetą) ir jo kiekis neskaičiuojamas. Po to šlapimas renkamas visą dieną ir naktį į vieną indą. Kitos dienos ryte 8 val. Pradedant nuo pirmųjų šlapimo lašų į indelį reikia surinkti 30-50 ml.
Šlapimo ėminiai į laboratoriją pristatomi kambario temperatūroje (+15...+25) ⁰C per 2 val. nuo ėminio paėmimo.
Nesant galimybei šlapimo ėminio, skirto pasėlio tyrimui, pristatyti į laboratoriją tą pačią dieną, jis gali būti laikomas iki 48val.
Šlapimo tyrimus rekomenduojama atlikti bent kartą per metus profilaktikai. Atsiradus simptomams, tokiems kaip skausmingas šlapinimasis, dažnas noras šlapintis ar kraujas šlapime, tyrimus reikėtų atlikti nedelsiant pagal gydytojo rekomendaciją.
Prieš bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama bent 24 val.
Šlapimo indelis sandariai uždaromas, ant indelio užrašomas paciento vardas, pavardė, paėmimo laikas (val. Tyrimui skirtas šlapimas saugomas ir transportuojamas (+2...+8) °C temperatūroje.
Nuimamas antgalis bei nulaužiama galinė indelio dalis su kuria buvo traukiamas šlapimas, išmetami į kenksmingų atliekų konteinerį. Ant indelio užrašomas paciento vardas, pavardė, ėminio paėmimo laikas (val.
Vidurio srauto švaraus šlapimo mėginių surinkimas
Šlapimo pasėlio norma
Šlapimo pasėlio norma priklauso nuo paciento amžiaus. Aptarkime, kokios yra normos suaugusiems ir vaikams.
Kokia norma turi būti šlapimo pasėlio suaugusiam?
Normaliu atveju šlapime neturėtų būti aptinkama bakterijų ar grybelių, nes šlapimo takai paprastai yra sterilūs. Jei šlapimo pasėlio rezultatai rodo, kad nėra mikroorganizmų augimo, tai reiškia, kad šlapimo takai greičiausiai nėra užkrėsti.
Normalus šlapimo pasėlio rezultatas: Bakterijų augimo nėra arba jų kiekis yra mažesnis nei 10^3 CFU/ml (kolonijų formuojantys vienetai/ml), kas rodo, kad infekcija nėra aptikta.
Kokia norma turi būti šlapimo pasėlio vaikui?
Kaip ir suaugusiesiems, vaikų šlapimo pasėlio tyrimo rezultatai turėtų parodyti, kad bakterijų ar grybelių augimas yra mažesnis nei 10^3 CFU/ml arba visiškai nėra. Šlapimo takai vaikams taip pat turėtų būti sterilūs, o mikroorganizmų buvimas gali reikšti infekciją, kuri reikalauja gydymo.
Normalus pasėlio rezultatas vaikams rodo, kad šlapimo mėginyje nėra infekcijos sukėlėjų. Jei aptinkamas mikroorganizmų augimas, reikia įvertinti infekcijos buvimą, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie gali būti jautresni šlapimo takų infekcijoms.

Ką rodo padidėjęs šlapimo pasėlio rodiklis?
Padidėjęs šlapimo pasėlio rodiklis gali reikšti infekciją. Pažiūrėkime, ką tai reiškia suaugusiems ir vaikams.
Ką rodo padidėjęs šlapimo pasėlio rodiklis suaugusiam?
Padidėjęs šlapimo pasėlio rezultatas suaugusiam rodo, kad šlapime yra infekciją sukėlusių mikroorganizmų, dažniausiai bakterijų. Dažniausios priežastys:
- Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): jei šlapimo pasėlio rezultatai rodo bakterijų kiekį, didesnį nei 10^5 CFU/ml, tai stipriai rodo šlapimo takų infekciją.
- Bakterinės rūšys: dažniausiai aptinkami infekcijos sukėlėjai yra Escherichia coli, Klebsiella, Proteus, Enterococcus. Grybelinės infekcijos yra retesnės, tačiau kai kuriais atvejais taip pat gali būti aptiktos, ypač imunosupresuotuose pacientuose.
Infekcijos sukėlėjai gali būti nustatyti ir papildomai atliekama antibiograma, siekiant parinkti tinkamą antibiotiką gydymui.
Ką rodo padidėjęs šlapimo pasėlio rodiklis vaikui?
Vaikų padidėjęs šlapimo pasėlio rezultatas dažniausiai rodo šlapimo takų infekciją, kuri gali būti ypač pavojinga mažiems vaikams, nes jų šlapimo takų struktūra ir imuninė sistema dar nėra pilnai išvystytos. Dažniausiai vaikų ŠTI sukelia šios bakterijos:
- Escherichia coli: dažniausias ŠTI sukėlėjas tiek suaugusiems, tiek vaikams.
- Klebsiella ir Proteus: gali sukelti infekcijas mažesniam vaikų skaičiui.
Jei šlapimo pasėlio rezultatai rodo bakterijų augimą, vaikas turi būti tinkamai gydomas, nes ŠTI gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų infekcijos ar netgi inkstų pažeidimai.
Ką rodo sumažėjęs šlapimo pasėlio rodiklis?
Sumažėjęs šlapimo pasėlio rodiklis dažniausiai rodo, kad infekcijos nėra. Pažiūrėkime, ką tai reiškia suaugusiems ir vaikams.
Ką rodo sumažėjęs šlapimo pasėlio rodiklis suaugusiam?
Jei šlapimo pasėlio rezultatai rodo mažesnį nei 10^3 CFU/ml bakterijų kiekį arba visišką jų nebuvimą, tai reiškia, kad nėra akivaizdžios infekcijos. Šis rezultatas yra laikomas normaliu ir rodo, kad šlapimo takai yra sterilūs. Tačiau, jei yra simptomų (pvz., skausmas šlapinantis, karščiavimas), tačiau bakterijų augimo šlapime nėra, gali prireikti tolesnių tyrimų, siekiant nustatyti kitų priežasčių, pvz., uždegimo ar šlapimo takų dirginimo priežastis.
Ką rodo sumažėjęs šlapimo pasėlio rodiklis vaikui?
Vaikams šlapimo pasėlio rezultatai, rodantys, kad bakterijų kiekis yra mažesnis nei 10^3 CFU/ml arba bakterijų visai nėra, laikomi normaliais. Tai reiškia, kad infekcija greičiausiai nėra aptikta.
Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ)
Tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių.
Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos. Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių. Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą.
Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus. Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami.
Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.

Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu.
Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys.
Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.
Kokie požymiai rodo, kad reikėtų sunerimti?
Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio.
Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Kada šlapimas pakeičia spalvą?
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio.
Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį. Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva.
Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių.
Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas.
Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
- mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
- prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
- tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
- šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su specialistais.
Ką reiškia tyrimo atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti.
Štai pagrindiniai rodikliai:
- SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
- PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
- NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
- PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.
Pagrindiniai šlapimo tyrimo rodikliai ir jų reikšmės
| Rodiklis | Sutrumpinimas | Normali reikšmė | Galimos priežastys, kai reikšmė nukrypsta |
|---|---|---|---|
| Specifinis tankis | SG | 1.010-1.025 | Mažas skysčių vartojimas, viduriavimas, inkstų funkcijos sutrikimas |
| Rūgščių ir šarmų pusiausvyra | PH | 5-7 | Lėtinis inkstų nepakankamumas, bakterinė infekcija, diabetas |
| Leukocitai | LEU | Iki 10/μl | Šlapimo takų infekcija, navikai, akmenligė, grybelinės infekcijos |
| Nitritai | NIT | Neturėtų būti | Bakterijos |
| Baltymai | PRO | 0-0,3 g/l | Inkstų ligos, podagra, karščiavimas, didelis fizinis krūvis, nėštumas |
| Gliukozė | GLU | Nerandama | Cukrinis diabetas, inkstų ligos, gliukozės netoleravimas |
| Ketonai | KET | Nerandama | Karščiavimas, riebalų vartojimas, badavimas, vėmimas |
| Bilirubinas | BIL | Nerandama | Kepenų veiklos sutrikimai, gelta, virusinis hepatitas |
| Urobilinogenas | URB | Iki 3,4 μmol/l | Dažnas alkoholio vartojimas, kepenų ligos, venų trombozė |
| Eritrocitai | ERY | Neturėtų viršyti 5/μl | Inkstų, prostatos, šlapimo pūslės ligos, vaistų vartojimas, nudegimai |