Šiame straipsnyje aptarsime automobilio saugojimo išlaidas po bylos užbaigimo, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas.
Nagrinėsime situacijas, susijusias su:
- Nuteistojo viešųjų darbų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės termino pratęsimu.
- Baudžiamojo poveikio priemonės termino pratęsimu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui.
- Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymu nuteistajam.
- Vaiko globėjo paskyrimu nepilnamečiui.
- Viešųjų darbų pakeitimu bauda.
Taip pat aptarsime daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje klausimus ir turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymą.
Svarbu atkreipti dėmesį į situacijas, kai asmuo vairavo būdamas neblaivus ir gailisi dėl savo poelgio. Tokiais atvejais, proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, asmuo pripažįsta kaltę ir apgailestauja dėl padaryto pažeidimo.
Žinoma, kad dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo susidarė proceso išlaidos, jas atlyginti šiuo metu neturi lėšų (b. l.).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs svarbius sprendimus dėl PVM atskaitos bankroto atveju. Teritorinis mokesčių administratorius nusprendė negrąžinti (neįskaityti) PVM permokos (skirtumo), nes ,,bankrutuojanti įmonė negali dėl bankroto patiriamų išlaidų įtraukti į PVM atskaitą pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 58 str. 1 d.
Tiek Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiek apygardos administracinis teismas atmetė bankrutuojančios įmonės skundus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje pripažino ir nurodė, jog bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, turi teisę į PVM atskaitą pagal PVMĮ 58 str. 1 d.
Minėtame sprendime pateikta ir Europos Sąjungos lygmeniu PVM sistemą reglamentuojančių teisės aktų bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose ir nacionalinės teisės normų, reglamentuojančių esminius teisinius santykius, susijusius su bendra PVM sistema, analizė, todėl atkreipsiu dėmesį į kelis svarbiausius momentus dėl tinkamo PVMĮ 58 str. 1 d.
PVMĮ priimtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungoje šį klausimą reglamentuojančias direktyvas. Esminius teisinius santykius, susijusius su bendra PVM sistema, Europos Sąjungos lygiu reglamentuoja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - PVM direktyva) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gruodžio 7 d.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog jeigu nacionalinės teisės negalima aiškinti ir taikyti pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus, nacionaliniai teismai ir administraciniai valdžios organai privalo taikyti visą Sąjungos teisę ir ginti pagal ją suteikiamas asmenų teises ir prireikus netaikyti bet kurios jai prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos (Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Fuss, C-429/09).
PVM direktyvos 167 str. numatyta, kad teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM, ji yra sudedamoji PVM sistemos dalis ir iš principo negali būti ribojama (Teisingumo Teismo 2005 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Kretztechnik, C-465/03). Trumpiau tariant, ši teisė įgyvendinama nedelsiant visų mokesčių, taikomų pirkimo ūkinėms operacijoms, atžvilgiu.
Pagal Lietuvoje galiojančio PVMĮ nuostatas, viena iš būtinų sąlygų atsirasti teisei į PVM atskaitą yra tai, kad prekių tiekimą turi vykdyti PVM apmokestinamas asmuo, o pats prekės tiekimas turi atitikti ekonominės veiklos kriterijus. Nagrinėjamoje byloje buvo aktualus PVMĮ 58 str. 1 p., numatantis, kad PVM mokėtojas turi teisę traukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.
Tiek PVMĮ, tiek PVM direktyva teisę į atskaitą sieja su ketinimu vykdyti ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, PVM direktyvoje nurodyta sąvoka ,,ekonominė veikla“ gali apimti kelis iš eilės atliekamus veiksmus, įskaitant parengiamuosius (veiklos priemonių įsigijimas, nekilnojamojo turto pirkimas), todėl jie turi būti laikomi ekonomine veikla.
Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama ir tai, jog teisė į atskaitą išlieka ir tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, atsižvelgdamas į veiklos rezultatus, nusprendžia nebetęsti veiklos ir likviduoti verslą (Teisingumo Teismo 2005 m. kovo 5 d.
Nagrinėtoje byloje iki bankroto bylos iškėlimo įmonė vykdė nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo ir nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklą, t.y. ekonominę veiklą, kuri iš principo pasibaigė įmonei iškėlus bankroto bylą.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas nuostatas dėl PVMĮ taikymo ir aiškinimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija konstatavo, kad bendrovės likvidavimo laikotarpiu buvo imtasi veiksmų (sudarytos įvairaus pobūdžio sutartys ir kt.) tam, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai ir interesai, kas neatsiejama nuo visiškos ekonominės veiklos nutraukimo ir įmonės pripažinimo likviduota.
Be to, įmonė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė ekonominę veiklą ir turėjo teisę į PVM atskaitą, o tai reiškia, kad jau kartą buvo pripažinta apmokestinamuoju asmeniu ir ta savybė be svarbių priežasčių (pvz.
Teisėjų kolegija pabrėžė, jog tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, jog pridėtinės vertės mokesčio ataskaita yra pagrindinis Europos Sąjungos PVM sistemos elementas.
Teisė atskaityti PVM yra pagrindinė ir svarbiausia mokesčio mokėtojo teisė, o PVM atskaitos sistema yra pagrindinė priemonė, kuria yra įgyvendinamas svarbiausias PVM principas - verslo apmokestinimo neutralumo principas.
PVM atskaitos sistema siekiama visiškai atleisti verslininką nuo vykdant visą jo ekonominę veiklą mokėtino ar sumokėto PVM naštos. Faktiškai PVM atskaita yra realizuojama mokėtino mokesčio sumą mažinant mokesčio suma priskaičiuota įgyjant prekes ar paslaugas, susijusia su mokesčio mokėtojo ekonomine veikla.
Teisės į PVM atskaitą pagrindinė ir būtina sąlyga yra priežastinio ryšio buvimas tarp mokesčio mokėtojo įgyjamų prekių ar paslaugų ir vykdomo apmokestinamojo pardavimo. Teisė į atskaitą atsiranda visais atvejais, jeigu mokesčių mokėtojas patvirtina bent jau bendro pobūdžio priežastinį ryšį tarp įgyjamų prekių ar paslaugų bei jo vykdomos ekonominės veiklos, apmokestintos PVM.
Taigi, apmokestinamojo asmens vykdomą PVM apmokestinamosios ekonominės veiklos procesą apima tiek paruošiamieji darbai, skirti ekonominės veiklos pradžiai, tiek šios veiklos vykdymas, tiek ekonominės veiklos užbaigimo (likvidavimo) darbai.
Svarbiausi PVM aspektai
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Teisė į PVM atskaitą | Pagrindinė mokesčio mokėtojo teisė. |
| PVM atskaitos sistema | Priemonė, įgyvendinanti verslo apmokestinimo neutralumo principą. |
| Ekonominė veikla | Apima paruošiamuosius darbus, vykdymą ir užbaigimą (likvidavimą). |