Lietuvos Konstitucijos Nuosavybės Formos

Nuosavybės teisės apsaugos principas yra vienas bet kurios valstybės ir jos jurisdikcijoje esančių asmens teisių ir laisvių garantų, todėl neišvengiamai buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos asmenims garantuojamų teisių ir laisvių sąrašą.

Lietuvos Respublikos Konstitucija jau dešimt metų 23 straipsnio normomis, sudarančiomis vientisą visumą, nustato tris pagrindines taisykles, kuriomis valstybė yra įpareigota laiduoti nuosavybės teisės absoliutų neliečiamumą ir apsaugą įstatymais.

Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad nuosavybės neliečiamybės principas turi būti įgyvendinamas ne gramatiškai, o sistemiškai aiškinant Konstituciją, nes negali būti įgyvendinamas atsietas nuo pagarbos kitoms žmogaus teisėms ir laisvėms ir įstatymų laikymosi principų.

Socialinės filosofijos įtaka taip pat lėmė absoliučios nuosavybės teisės koncepcijos atsisakymą. Atsižvelgiant į šias tendencijas svarbu nustatyti nuosavybės teisės apribojimo galimybes, visų pirma teisinius pagrindus bei kriterijus, taip pat valstybės galimybių nustatyti nuosavybės teisės apribojimus ribas.

Kartu Konstitucinis Teismas vis dar visapusiškai neįvertina tarptautinių sutarčių įtakos konstitucinei nuosavybės teisės apsaugai. Todėl šiame straipsnyje siekiama glaustai pateikti Konstitucinio teismo poziciją nuosavybės teisės apribojimų legitimumo klausimu, gretinant juos su vienos iš efektyviausių regioninės tarptautinės sutarties žmogaus teisių gynimo srityje - 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos taikymo praktikos suformuluotais nuosavybės teisės ribojimo principais.

Lietuvos Konstitucionalizmo Raida

Lietuvos valstybingumo rašytiniai šaltiniai ir pirmieji konstitucinės reikšmės dokumentai, įtvirtinantys valstybės suverenumą, jos teisinius pagrindus, bajorų luomo teises, varžantys absoliučią monarcho valdžią, yra Lietuvos Statutai, Gegužės trečiosios konstitucija ir ją lydintis Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, kurio ypatingą reikšmę liudija šio akto forma, archajiška kalba, o svarbiausia - karaliaus bei jo įpėdinių pareiga laikytis šio akto ir jam prisiekti įžengiant į sostą.

Šiuolaikinės valstybės konstitucionalizmo raidai pirmasis konstitucinės reikšmės turintis dokumentas yra 1917 Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktos Lietuvos Tarybos 1918 paskelbtas Vasario 16 Aktas.

1918 11 02 Valstybės Taryba priėmė pirmąją Laikinąją Konstituciją - Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius. Ši Konstitucija turėjo galioti tol, kol Steigiamasis Seimas nuspręs dėl Lietuvos valdymo formos ir nuolatinės Konstitucijos.

Įstatymų leidžiamoji valdžia ir tarptautinių sutarčių tvirtinimas pavesta Valstybės Tarybai, vykdomoji - Valstybės Tarybos Prezidiumui (jį sudarė Prezidentas ir 2 viceprezidentai), kuris atstovavo valstybei, skelbė įstatymus, skyrė aukštesniuosius pareigūnus, ir Ministrų (Ministerių) Kabinetui (Lietuvos Ministrų Kabinetas), kurio nariai kontrasignavo Prezidiumo skelbiamus aktus. Iki Pirmojo pasaulinio karo galioję teisės aktai palikti galioti tiek, kiek neprieštarauja Laikinosios Konstitucijos Pamatiniams Dėsniams.

1919 01 24 Laikinoji Konstitucija buvo papildyta straipsniu, nustatančiu, kad įstatymų leidybos teisė suteikiama vykdomajai valdžiai, t. y. Ministrų Kabinetas gavo teisę tarp Valstybės Tarybos sesijų leisti laikinuosius įstatymus.

1919 04 04 Valstybės Taryba priėmė 1918 Laikinosios Konstitucijos naują redakciją.

1920 06 02 Steigiamasis Seimas priėmė antrąją Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją (įsigaliojo 1920 06 12 ją paskelbus Laikinosios Vyriausybės žiniose).

Lietuva paskelbta demokratine respublika, suverenių galių įgyvendinimas pavestas Steigiamajam Seimui (suteikta teisė leisti įstatymus, ratifikuoti sutartis su kitomis valstybėmis, tvirtinti valstybės biudžetą ir prižiūrėti įstatymų vykdymą), vykdomoji valdžia - Prezidentui, renkamam Steigiamojo Seimo (faktiškai Prezidentas nebuvo renkamas, jo pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas), ir Ministrų Kabinetui, atsakingam Steigiamajam Seimui ir turinčiam turėti jo pasitikėjimą.

1922 08 01 Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją (įsigaliojo 1922 08 06 ją paskelbus Vyriausybės žiniose). Preambulėje skelbiama, kad Konstituciją priėmė Lietuvos Tauta per savo įgaliotuosius atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą.

Valstybės valdžios vykdymas pavedamas Seimui, Vyriausybei ir Teismui. Skelbiamas teismų savarankiškumo principas, Konstitucijos viršenybė, kurios įgyvendinimas pavedamas įstatymų leidėjui.

Atstovaujamoji valdžia pavesta vienerių rūmų Seimui, renkamam visuotiniais rinkimais (aktyviąją rinkimų teisę pripažįstant piliečiams, sulaukusiems 21, pasyviąją - 24 m.) pagal proporcinę rinkimų sistemą 3 metams. Seimas vienintelis turėjo teisę leisti įstatymus, tvirtinti valstybės biudžetą ir jo vykdymą, ratifikuoti svarbiausias tarptautines sutartis, spręsti karo ir taikos klausimus, prižiūrėti Vyriausybės darbus, tvirtinti nepaprastosios padėties įvedimą.

Įstatymų iniciatyvos teisė suteikta Ministrų Kabinetui, Seimo narių grupei ir 25 000 Seimo rinkimų teisę turintiems piliečiams, įstatymų skelbimo teisė pavesta Prezidentui.

Seimui pavesta prižiūrėti Vyriausybės veiklą (teikti jai paklausimus ir interpeliacijas, skirti revizijas); absoliučia visų atstovų dauguma jis turėjo teisę kelti Prezidentui ir bet kuriam ministrui baudžiamąją bylą dėl tėvynės išdavimo ir tarnybinių nusikaltimų.

Seimui jo įgaliojimų laiku absoliučia balsų dauguma suteikta teisė rinkti Prezidentą, kuris Seimą galėjo paleisti ir anksčiau laiko, bet susirinkęs naujas Seimas t. p. turėjo rinkti Prezidentą.

Vykdomoji valdžia pavesta Vyriausybei, t. y. Prezidentui ir Ministrų Kabinetui, privalėjusiam turėti Seimo pasitikėjimą. Prezidentui pavesta skelbti įstatymus, reprezentuoti valstybę, kviesti ministrą pirmininką, patikėti jam sudaryti Kabinetą, jį tvirtinti ir priimti jo atsistatydinimą, skirti aukštuosius pareigūnus, vadovauti ginkluotosioms pajėgoms, suteikta teisė dalyvauti Ministrų Kabineto posėdžiuose ir jiems pirmininkauti, dovanoti bausmę.

Ministrų Kabinetui pasiūlius, Prezidentas galėjo skelbti nepaprastąją padėtį, sustabdyti piliečių teisių garantijas, bet apie tai turėjo pranešti Seimui; Prezidentas turėjo nesunkiai įveikiamą veto teisę Seimo priimtiems įstatymams, išskyrus įstatymus, Seimo pripažintus skubiais.

Mandato gavimas iš Seimo ir visiškas kadencijų sutapimas Prezidentą darė priklausomą nuo Seimo. Prezidento aktų kontrasignavimo teisė pavesta Ministrų Kabineto atstovui (taip jis dalyvavo visuose valstybės valdymo aktuose ir prisiimdavo už juos atsakomybę Seimui).

1928 05 25 buvo oficialiai paskelbta ir įsigaliojo Prezidento pasirašyta antroji (oktrojuotoji) nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija, kurioje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 m. Konstitucija turės būti tikrinama referendumu.

Konstitucijoje įtvirtinti autoritarinio valstybės valdymo pagrindai, valdžios sutelkimas Prezidento, kurį 7 metams renka specialių rinkikų kolegija - ypatingieji Tautos atstovai (išrinkti savivaldybių tarybų narių apskrityse), - rankose.

Numatyta, kad Seimas bus renkamas proporcine sistema 5 m. kadencijai, bet nenustatytas pirmųjų rinkimų terminas. Seimui suteikta teisė nepasitikėjimą Ministrų Kabinetu pareikšti tik 3/5 atstovų balsų, o Prezidento aktui, kuriuo atleidžiamas Kabinetas, nebereikėjo Kabineto atstovo kontrasignacijos.

Tam tikrą vaidmenį įstatymų leidyboje Konstitucija pavedė naujai konstitucinei institucijai - Valstybės Tarybai, kurios viena pagrindinių funkcijų buvo rengti jų projektus ir kodifikuoti esamus; jos narius skyrė ir atleido Prezidentas.

1938 02 11 Prezidentui lojalus Seimas priėmė trečiąją nuolatinę Lietuvos Konstituciją, ji įsigaliojo 1938 05 12, t. y. po 3 mėn. (pagal 1928 Konstitucijoje nustatytą Konstitucijos keitimo tvarką, po preliminaraus Konstitucijos projekto paskelbimo nesulaukus Prezidento arba 50 000 piliečių reikalavimo teikti ją referendumui, ji buvo pasirašyta Prezidento, kontrasignuota Ministro Pirmininko ir oficialiai paskelbta).

Lietuvos Respublikos pavadinime neliko žodžio demokratinė. Prezidentą 7 m. renka Tautos atstovai.

Pagal Konstituciją Prezidentas už savo galios veiksmus neatsako, už kitus veiksmus, kol vadovauja valstybei, t. p. negali būti traukiamas atsakomybėn. Prezidentui suteikti įgaliojimai paleisti Seimą ir skelbti naujo Seimo rinkimus, šaukti ir baigti Seimo sesijas (suteikta teisė užbaigti Seimo sesiją prieš baigiantis jai skirtam laikui, o nepaprastąją sesiją - neapsvarsčius visų tai sesijai numatytų reikalų), šaukti Ministrų Tarybos posėdžius, skirti ir atleisti ministrus, Seimui nesant ar tarp jo sesijų leisti įstatymus.

Pabrėžiant Prezidento savarankiškumą jis eliminuotas iš Vyriausybės, kuri dabar susidėjo iš Ministro Pirmininko ir ministrų, sudariusių Ministrų Tarybą. Seimui nesuteikta teisė reikalauti Ministrų Tarybos atsistatydinimo, Seimas galėjo tik svarstyti ir priimti įstatymų projektus, kuriuos tvirtino ir skelbė Prezidentas.

1940 okupacinis SSRS režimas apgaulingai, valstybės vadovui esant užsienyje, pasinaudojo jo asmenine, autoritarine galia paleisti Seimą, išleido naują rinkimų įstatymą ir inkorporavo Lietuvą į SSRS sudėtį. Lietuvos konstitucionalizmo raidą nutraukė 1940-90 SSRS okupacija.

20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje pasinaudojus SSRS skelbiama kova su biurokratizmu, viešumo, pertvarkos idėjomis buvo priimti politiniam Tautos suvereniteto įtvirtinimui ir valstybingumo atkūrimui svarbūs pereinamojo laikotarpio teisės aktai. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio politinis spaudimas paskatino oficialią valdžią priimti LSSR Aukščiausiosios Tarybos 1989 05 18 deklaraciją Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą, kurioje paskelbtas Lietuvos prievartinio prijungimo prie SSRS neteisėtumas, Lietuvos įstatymų viršenybė prieš SSRS teisės aktus, siekis tarpvalstybinėmis sutartimis nustatyti Lietuvos santykius su SSRS.

1990 02 07 priimtas LSSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Dėl 1939 m. SSRS primestas režimas buvo nutrauktas naujai Aukščiausiajai Tarybai 1990 03 11 priėmus aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo (Kovo 11 Aktas), įstatymą Dėl 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo, Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.

Juos priėmė 1990 02 24-03 04 Lietuvos žmonių laisva valia išrinktoji LSSR Aukščiausioji Taryba, todėl teisiškai ir kokybiškai tikra atstovaujamosios valdžios institucija, kuri pagal 1990 03 11 deklaraciją Dėl LTSR AT deputatų įgaliojimų buvo laikinai pavadinta Lietuvos Aukščiausiąja Taryba.

Pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą nuo 1990 03 11 valstybinę valdžią Lietuvoje vykdė Lietuvos Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė ir Teismas. Aukščiausioji Taryba - aukščiausioji valstybinės valdžios institucija, turėjusi teisę priimti Konstituciją ir kitus teisės aktus, tvirtinti biudžetą, steigti jai atskaitingas institucijas, nustatyti teismų, prokuratūros sistemą ir įgaliojimus, sudaryti Vyriausybę, kurti savivaldos teisinius pagrindus, keisti teritorijos administracinę struktūrą, nustatyti užsienio politikos pagrindinius principus, rengti referendumus, vykdyti Vyriausybės veiklos parlamentinę kontrolę ir kita.

Aukščiausiąją Tarybą sudarė 141 deputatas. Aukščiausiosios Tarybos sudėtinė dalis buvo jos Prezidiumas (jį sudarė 11 Aukščiausiosios Tarybos deputatų), kuriam pavesta šaukti naujojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos pirmąją sesiją, organizuoti Aukščiausiosios Tarybos sesijų rengimą, koordinuoti jos nuolatinių komisijų veiklą, teikti pilietybę ir spręsti klausimus dėl pilietybės netekimo, prieglobsčio suteikimo, teikti malonę ir kita.

Vyriausybė (Ministrų Taryba) buvo atsakinga ir atskaitinga Aukščiausiajai Tarybai, o tarp sesijų - jos Prezidiumui. Jame teiginys Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika įtvirtintas kaip konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas; šie principai gali būti pakeisti tik plebiscito būdu, jei už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių aktyvią rinkimų teisę.

Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1992 06 08 priėmė konstitucinį aktą Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas, pagal kurį bet kokie mėginimai įtraukti Lietuvos Respubliką į buvusios SSRS pagrindu kuriamas valstybių sąjungas ar sandraugas laikomi priešiška Lietuvos nepriklausomybei veikla, t. p. uždraustas Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar jai priklausančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių buvimas Lietuvos teritorijoje.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje steigiamoji valdžia - Tauta - referendume priėmė didžiausios teisinės galios pirminį ir tiesiogiai taikomą aktą, kuriuo grindžiami visi kitų valstybės institucijų išleisti teisės aktai.

Konstitucija įsigaliojo 1992 m. Skelbta: Lietuvos Aidas, 1992, Nr. Valstybės Žinios, 1992, Nr. priimta 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos valstybę kuria Tauta.

Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. apskųsti jų sprendimus. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.

Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. paslaugas žmogui susirgus.

nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. netenka Seimo nario mandato. verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. atlyginamos iš valstybės biudžeto. vadovams. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas.

rudens - sesijas. birželio 30 dieną. gruodžio 23 dieną.

piliečiai. narių balsų dauguma. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. mandatą.

Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvusių rinkėjų balsų. kandidatų, gavusių daugiausia balsų.

aktus-dekretus. Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. jog padarytas nusikaltimas. jo pirmosios kadencijos laiko. Pirmininkas. jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius.

pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. įstatymų. įgaliojimus. vienai kadencijai. trečdaliu. asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. prokuratūros. administraciniams vienetams. savivaldybių merus. institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

teisę kreiptis į teismą. piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.

Pastaba. straipsnio pakeitimo įstatymas (2006 m. balandžio 25 d. Nr. Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai.

šių išlaidų finansavimo šaltinius. Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia.

Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. savivaldybių merais. veikloje.

artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.

nepaprastąją padėtį. klausimo. dėl jų balsuojama Seime du kartus. mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. 1991 m. vasario 11 d. 1992 m. birželio 8 d. 1992 m. spalio 25 d. 2004 m. liepos 13 d.

Vilnius, 1992 m. vasario 9 d. V. Vilnius, 1991 m. remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. aktais dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir 1991 m. 1. 2. 3. Vilnius, 1992 m.

tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Vilnius, 1992 m. m. 2003 m. rugsėjo 16 d. balandžio 16 d. 1. 2. Respublikos teisinės sistemos dalis. 3. Sąjungos teisės aktus.

susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausybė konsultuojasi su Seimu. Europos Sąjungos teisės aktus. 4. nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka. 150 straipsnio papildymo įstatymas Nr. IX-2343, 2004 m. liepos 13 d. 2004, Nr.

I SKIRSNIS. II SKIRSNIS. III SKIRSNIS. IV SKIRSNIS. V SKIRSNIS. VI SKIRSNIS. VII SKIRSNIS. VIII SKIRSNIS. IX SKIRSNIS. X SKIRSNIS. XI SKIRSNIS. XII SKIRSNIS. XIII SKIRSNIS. XIV SKIRSNIS.

tags: #kokia #nuosavybes #forma #buvo #itvirtinta #konstitucijoje