Lietuvoje daugiabučių namų renovacija yra svarbus žingsnis siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo, mažinant energetinį skurdą ir nuosekliai pereinant prie gyvenamųjų kvartalų renovacijos. Aplinkos ministerija parengė naują tvarką, pagal kurią bus skiriama valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimui.
Nauja valstybės paramos daugiabučių namų renovacijai skyrimo tvarka pristatyta rugpjūčio pradžioje. Taisyklėse įteisintas naujas valstybės paramos renovacijai apmokėjimo būdas - fiksuotojo projekto išlaidų vieneto įkainis. Ši tvarka leis lanksčiau prisitaikyti prie valstybės ekonominių ir finansinių galimybių, energijos išteklių kainų pokyčių, technologinės pažangos bei siekti ambicingesnių klimato kaitos mažinimo tikslų, tvirtina ministerija pranešime žiniasklaidai.
Aplinkos ministerijos iniciatyva siekiama supaprastinti renovacijos procesą ir jį pagreitinti. Ministro patvirtintose taisyklėse numatomas konkretus fiksuotas valstybės paramos įkainis už atnaujinto daugiabučio naudingojo ploto kvadratinį metrą. Fiksuotų išlaidų įkainis energinį efektyvumą gerinančioms priemonėms siekti B energinio efektyvumo klasei yra 120 eurų už 1 m² namams, kurių plotas nuo 1000 iki 1500 m² (su skydais - 172 eurai), o namams nuo 1500 iki 3000 m² - 115 eurų (su skydais - 165 eurai), ir t. Nustačius fiksuotus įkainius sudaromos sąlygos veiksmingiau ir greičiau įgyvendinti pastatų renovacijos procesą, rečiau vykdyti apmokėjimus už projekto administravimo jo parengimo, vykdymo priežiūros ir projekto ekspertizės paslaugas.
Aplinkos ministerija primena, kad Europos investicijų bankas (EIB) patvirtino 165 mln. eurų investicijas Lietuvai iš Modernizavimo fondo, skirtas valstybės paramai daugiabučių namų atnaujinimo projektams. Ši parama bus teikiama taikant fiksuotą išlaidų vieneto įkainį.
Žemiau pateikiami pavyzdžiai, kaip fiksuoti įkainiai galėtų atrodyti siekiant B energetinio efektyvumo klasės:
| Rodiklis | Namas iki 1500 kv. m | Namas iki 2000 kv. m |
|---|---|---|
| Projekto administravimas ir statybos techninė priežiūra | 89 eurai/kv. m | 54 eurai/kv. m |
| Energiją taupančios priemonės | 67 eurai/kv. m | 64 eurai/kv. m |
Baltarusiai Lietuvoje mokėsi daugiabučių renovacijos įgyvendinimo procesų
Fiksuotų įkainių modelio privalumai
Pasak Ž. Liberienės, projekto administratoriams toks modelis leistų tiksliai žinoti, kiek lėšų gaus už tam tikrą darbą ar veiklą, tai leistų lengviau planuoti ir valdyti savo finansus. Taip pat nereiktų pateikti detalių išlaidų ataskaitų, būtų paprastesnis ir retesnis tikrinimų procesas, taip sutaupant laiką ir išteklius, kurie gali būti skirti tiesioginei projekto veiklai. Iš anksto aiškiai apibrėžtas biudžetas leistų vykdytojui geriau kontroliuoti rizikas, susijusias su kaštų perviršiais ar nenumatytomis išlaidomis. Gyventojams fiksuotų įkainių modelis suteiktų aiškumo dėl dalinio renovacijos išlaidų padengimo, leistų geriau planuoti asmeninius finansus.
„Valstybei šis modelis supaprastina biudžeto planavimą ir administravimo procesus, suteikdamas finansinį nuspėjamumą ir mažindamas riziką, kad projektas viršys biudžetą.
Kritika naujai tvarkai
Specialistai įspėja, kad dėl fiksuotų įkainių parama projektams sumažėtų. Anksčiau valstybės parama renovacijos metu siekiant B energinės klasės siekė 30 proc. energijos efektyvumą didinančioms priemonėms, pagal naują siūlymą ji siektų vos 15 proc. Renovacijos metu siekiant A energinės klasės, parama energijos efektyvumą didinančioms priemonėms siektų apie 20 proc., palyginti su prieš tai buvusia 30 proc. valstybės parama.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad renovacijos procesas yra daug sudėtingesnis ir jo įgyvendinimas trunka apie 3-ejus metus. Statybų rinka - greitai kintanti. Pažadėję gyventojams tam tikrą paramą, išreikštą eurais, o ne procentais, negalime žinoti, kaip galutinę projekto kainą paveiks infliacija ar statybos rinkos pokyčiai. Be to, subsidijuojamo įkainio indeksavimo dabartinis siūlomas projektas nenumato.
Skydinė renovacija
Skydinė renovacija ne tik padeda pasiekti reikšmingus energetinius sutaupymus, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, nes statybų sektoriaus poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms atnaujinant pastatus tokiu būdu yra mažesnis. Be to, skydinės renovacijos metu didelė dalis darbų atliekama gamykloje, kur energijos naudojimas yra efektyvesnis, o atliekų kiekis minimalus. Todėl renovacijos proceso metu į aplinką išmetama mažiau anglies dioksido, palyginti su tradiciniais metodais. Apibendrinant galima teigti, kad būtina atsižvelgti į strateginę skydinės renovacijos naudą tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu.
Strateginiai tikslai ir programos
Dabartinės Vyriausybės programoje yra numatyta pasiekti 1 tūkst. renovuotų daugiabučių per metus. Aplinkos ministerija 2022 m. spalio 19 d. įsakymu patvirtino ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą. Pagal šį planą bus atnaujinami miestai ir miesteliai, įgyvendindama Europos naujojo bauhauzo (NEB) iniciatyva, sukuriama finansinė ir reguliacinė viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskata. Taip inicijuojama geriausia architektūrinių sprendimų ir aplinkos tvarkymo patirtis, užtikrinamas efektyvus konsultavimas, rengiant investicijų planus, sprendžiant jų įgyvendinimo klausimus bei projektų vykdytojų atsakomybė, suteikus jiems garantijas.
2030 m. bent 15 proc. Lietuva ir toliau teiks prioritetą daugiabučiams pastatams atnaujinti, sieks mažinti vartotojų išlaidas už šildymą ir gerinti gyvenimo sąlygas daugiabučiuose. Esamos politikos priemonės yra nukreiptos į tris pagrindinius veiksnius, darančius poveikį energijos vartojimo efektyvumui namų ūkiuose: pastatų modernizavimą, neefektyvių įrenginių keitimą ir vartotojų elgseną.
- Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą 2021-2030 m.
- Daugiabučių pastatų atnaujinimo programa 2021-2026 m. Atnaujinus pastatą turėtų būti pasiekta B arba C klasė ir kasmet sutaupyta 40 proc. pastate suvartojamos energijos.
- Pagal šią priemonę iki 2026 m.
- Daugiabučių pastatų atnaujinimas (modernizavimas) 2024-2030 m. Daugiabutis pastatas turės būti atnaujintas iki B klasės ir sutaupyta 40 proc. energijos.
Planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 367 000 m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir apie 86 220 m2 savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą viešieji pastatai po atnaujinimo turi pasiekti minimalią B arba C klasę. Kasmet bus sutaupoma apie 8 GWh energijos ir iš viso ši priemonė leis sutaupyti apie 0,44 TWh energijos.
tags: #kokia #ministerija #kuruoja #butu #renovacija