Kokia gali būti žiema Lietuvoje: orai ir prognozės

Artėjančios žiemos orai - daugelį dominanti, tačiau labai sunkiai nuspėjama tema.

Žiemos temperatūrų nuokrypis Lietuvoje

Orai nukrypo nuo normos

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas pastebi, kad prasidėjus kalendorinei žiemai, atrodytų, pasitraukė žiemiški orai.

„Vieni sako, kad vėl grįžo niūrūs orai su cepelininiu dangumi ir silpnais krituliais, kiti - kad jaučiasi kaip pavasarį praėjus šalčiams. Dar kiti sako, kad tai eilinis atlydys, kurių per žiemą gali būti iki keliolikos ir pan.“, - teigė G. Stankūnavičius.

Pasak jo, paskutinės dešimt lapkričio dienų beveik visoje Europoje buvo šaltesnės nei įprastai. Lietuvoje tai sudarė 0,9-2,6 °C žemiau normos, o pavyzdžiui, Prancūzijoje (Centrinis masyvas) - net 8 °C žemiau normos.

Šalta, pasak jo, buvo ir Ispanijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje ir šiaurinėje Italijoje. Tuo pat metu daug šilčiau už normą buvo pietinėje Ukrainoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, rytinėje Graikijos ir vakarinėje Turkijos dalyse, didesnėje Arkties dalyje, Kazachstane, pietinėje Sibiro dalyje ir kitur.

„Tokį netolygų šilumos ir šalčio židinių paskirstymą bent jau Europoje lėmė mažai judrus aukštuminis slėnis, ištįsęs meridianine kryptimi nuo šiaurinės Skandinavijos link šiaurinės Afrikos (Tunisas, Alžyras)“, - paaiškino klimatologas.

Pasak G. Stankūnavičiaus, šiuo metu orus Europoje lemia du pagrindiniai centrai: labai gilus (net ir šiam metų laikui) ciklonas virš Šiaurės rytų Atlanto bei aukšto slėgio sistemos (kurios centras virš šiaurinio Kazachstano) gūbrys.

Jo duomenimis, rytoj minėtas ciklonas silps ir judės link Norvegijos, o anticiklono gūbrys stiprės. Poroje veikdami jie suformavo gana platų iš pietų į šiaurę nukreiptą srautą, kuris apims visą Vidurio, dalį Šiaurės, Rytų ir Vakarų Europos.

„Todėl visą savaitę didesnėje Europos dalyje vyraus ramūs, debesuoti ir vidutiniškai šilti orai. Ir tik antroje savaitės pusėje iš Biskajos įlankos į vakarinę Viduržemio jūros dalį atslinks eilinis aktyvus ciklonas, kuris lems lietingus orus nuo rytinės Ispanijos iki Egėjo jūros, o Alpių, Pirėnų, Kantabrijos kalnuose bei vietomis Centriniame masyve - sniegą“, - prognozavo klimatologas.

Prognozės Lietuvai

Lietuvoje visą savaitę, pasak jo, vyraus silpnas ar vidutinio stiprumo pietų ir pietryčių vėjas, didelis debesuotumas, daug kur, išskyrus pajūrį, rūkas ir teigiama vidutinė paros oro temperatūra.

„Nakties ir dienos skirtumai bus maži, o pati temperatūra palaipsniui didės link savaitgalio. Žymesnių kritulių šią savaitę nelaukiama. Dar kitą savaitę orai išliks vidutiniškai šilti, tačiau kritulių tikimybė padidės, taip pat galimi ir mišrūs krituliai“, - komentavo G. Stankūnavičius.

Pasak jo, ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad visas gruodis Lietuvoje prognozuojamas šiltesnis už daugiametį (1-3 °C), tačiau kritulių bus mažiau, nei įprastai.

Įpratome prie vėlyvo sniego?

Klimatologo teigimu, Lietuvoje iškritęs sniegas nebuvo ankstyvas, nors pripažino, kad kai kam jis galėjo būti netikėtas: „dėl klimato kaitos jau įpratome prie vėlyvo sniego dangos susidarymo arba prie besniegės žiemos“.

Jis priminė praėjusią savaitę Lietuvoje skambėjusius įspėjimus apie galimas sudėtingas meteorologines sąlygas: gausų snygį, šlapio sniego apdrabą, lijundrą, plikledį bei stiprų vėją.

„Tai buvo susiję su pietinio ciklono, kuris praeitą antradienį užsimezgė virš Adrijos jūros, veikla, - paaiškino klimatologas. - Jis sparčiai vystėsi ir judėjo į šiaurę ir šiaurės rytus. Trečiadienį ciklonas pasiekė Karpatus, kur gausiai pasnigo, labai suprastėjo važiavimo sąlygos, o tą patį vakarą pasiekė ir pietinę Lietuvą.“

G. Stankūnavičiaus teigimu, sniego intensyvumas neatrodė labai pavojingas, juo labiau, kad vėliau pasikeitė jo pobūdis. Sniegą keitė šlapias sniegas, sniegas su lietumi ir pan.

Vis dėlto ciklonui užtrukus beveik parą, virš Lietuvos teritorijos, vietomis pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje, susidarė laikina 12-18 cm sniego danga. Eksperto teigimu, dar šiandien vietomis Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje išliko 3-5 cm sniego danga, tačiau ji per artimiausias kelias paras visai ištirps.

Nors pamažu artinasi sausio pabaiga, kol kas sniego nematyti, o šalyje tvyro pavasarį primenantys orai. Pasak sinoptikės, buvo prognozuojama, kad šis sausis bus maždaug 2,5 laipsnio šiltesnis ir maždaug 20 proc. sausesnis ir panašu, kad tokia tendencija ir laikosi.

Sinoptikė pasakoja, kad pati šalčiausia sausio diena buvo užfiksuota 1940 m., kuomet temperatūra nukrito iki 40,5 laipsnių šalčio. Šilčiausia sausio diena užfiksuota 2023 m. Tų metų sausio 1 d.

Savaitės vidurys atneš prastesnius orus. Trečiadienį nuo Lenkijos pusės priartės ciklonas. Vietomis sulauksime lietaus. Jeigu ciklonas nepasuks Baltarusijos link, tai šalies pietrytinė ir rytinė dalis gali sulaukti lietingesnio periodo.

Antroji savaitės pusė žada anticikloninį lauką. Naktimis bus šiek tiek giedriau ir šalčiau, spaus lengvas šaltukas.

Ar turėtume nerimauti?

Meteorologai prognozuoja, kad 2025/2026 metų žiemą gali nutikti bet kas. Dėl to į Europą, Šiaurės Ameriką ir Aziją pateks arktinio oro. Remiantis ankstesne istorija, La Ninja greičiausiai sukels reikšmingą vandens atvėsimą ir oro temperatūros sumažėjimą.

Kalbant apie Europą, La Ninja reiškinio poveikio šiuo metu negalima tiksliai nustatyti. Tačiau analizuojant Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenis, žinoma, kad ankstesniais metais ši anomalija turėjo įtakos aukšto slėgio sistemų išsilaikymui vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje virš Atlanto, taip pat atnešė žemo slėgio sistemas į Rusiją.

Pasak sinoptikų, poliarinis sūkurys taip pat turės didžiulę įtaką artėjančiai žiemai. Nors prognozuojama, kad poliarinis sūkurys bus šiek tiek silpnesnis, palyginti su ankstesniais metais, kartu su La Ninja jis atneš dar daugiau šalto oro iš šiaurės.

Nors kol kas tai tik spėjimai - ilgalaikės orų prognozės visada turi tam tikrą paklaidos riziką - meteorologai mano, kad, kaip ir 2025 m.

„Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad vienų ar kitų metų žiema buvo šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį neretai gali sukurti vos 2-3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiemos dalis galėjo būti šilta.

Daugelis vyresnių žmonių galbūt dar pamena, kad seniau žiemos dažnai buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės (sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario)“, - skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Tarnybos meteorologai pateikia 1961-2025 metų žiemos oro temperatūros grafiką. Jame matyti, kad praeityje šaltų žiemų pasitaikydavo kur kas daugiau.

„Paskutinė labai šalta žiema buvo jau seniai, prieš tris dešimtmečius, 1995-1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra - neigiama). Šalta buvo tiek gruodį, tiek 1996 m. sausį-vasarį ir netgi kovą. Žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko apie 5 mėnesius“, - teigiama įraše.

Kitos šaltos žiemos buvo 2002-2003, 2009-2010 ir 2010-2011 m. Jų metu fiksuoti stiprūs šalčiai, gausesnis sniego kiekis. Po šių žiemų atėjęs kovas dažniausiai būdavo žiemiškas.

Šiais laikais žiemos kitokios, anot Tarnybos meteorologų, jau 12 žiemų iš eilės buvo šiltos, o kai kurios priminė rudenį ar net pavasarį.

„2019-2020 m. žiema pasitaikė pati šilčiausia stebėjimų istorijoje, jog meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį“, - skelbia Tarnyba.

Manoma, kad tokių žiemų, kai didelę sezono dalį vyrauja pilki orai ir teigiama temperatūra, ateityje daugės.

„Atsižvelgiant į tendencijas, yra didelė tikimybė, kad ateinančia žiemą ir vėl vyraus nešalti orai ir per tris kalendorinės žiemos mėnesius įsiterps vos viena kita šalta ir sniegingesnė savaitė“, - prognozuoja meteorologai.

Kelininkai pasiruošę žiemai

Vėstant orams, kelininkai teigia besiruošiantys žiemos sezonui ir praneša, kad žiemą kelius barstys ne tik egiptietiška druska.

Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemą atliekamų kelio darbų pobūdis dažnai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl barstymai pradedami ne pagal nustatytą datą, o pasirodžius pirmiesiems žiemos ženklams.

„Barstymas slidumą mažinančiomis medžiagomis pradedamas ne pagal nustatytą dieną, o tuomet, kai kelių būklės stebėsenos ir kitos sistemos ar papildomos prognozės indikuoja realią plikledžio, lijundros ar kitų pavojingų reiškinių susiformavimo riziką. Tokia metodika leidžia žiemos kelių priežiūros priemones taikyti tiksliai pagal poreikį, užtikrinant eismo saugumą ir išvengiant perteklinio poveikio aplinkai“, - teigiama „Kelių priežiūros“ atsakyme.

Kelininkai teigi visiškai pasiruošę žiemai - anot „Kelių priežiūros“, šiuo metu 100 proc. bendrovės sandėlių Lietuvoje yra užpildyti slidumą mažinančiomis medžiagomis.

„Be įprastos techninės druskos, iš anksto pasiruošta ir specialios sudėties druska su kalciu, kuri tinka vyraujant itin žemai temperatūrai (žemiau -10 laipsnių)“, - nurodo „Kelių priežiūra“.

Druska, kuria barstomi Lietuvos keliai, yra tiekiama iš Egipto. „Ji yra jūrinė, natūralios kilmės druska, atitinkanti visus kelių priežiūrai keliamus techninius reikalavimus. Natrio chlorido kiekis joje siekia apie 98-99 proc.“, - teigiama bendrovės atsakyme.

„Kelių priežiūra“ priduria, kad papildomai šiemet bendrovėje įrengiamos 4-ios laikinos druskos sandėliavimo vietos, kurios leis sukaupti apie 4000-4500 tonų papildomą rezervą. „Tai užtikrina, kad net esant ilgesniam intensyvių orų periodui, medžiagų nepritrūktų“, - nurodo bendrovė.

„Svarbu pabrėžti, kad slidumą mažinančių medžiagų tiekimo procesas organizuojamas taip, jog būtų užtikrintas nepertraukiamas medžiagų prieinamumas viso sezono metu. Tai reiškia, kad druska ne tik kaupiama iš anksto, bet ir nuolat papildoma pagal poreikį“, - pabrėžiama atsakyme.

Kaip aiškina „Kelių priežiūra“, laikantis „atsakingo požiūrio į aplinką“, slidumą mažinančios medžiagos barstomos tiksliai pagal poreikį, atsižvelgiant į oro sąlygas, kad būtų užtikrintas eismo saugumas ir kartu išvengta perteklinio barstymo. Tam daugiau naudojami tirpalai.

Be įprastos druskos, antrus metus bus naudojami formiatų (organinių, pavyzdžiui, skruzdžių rūgšties, druskų) pagrindu pagamintos medžiagos. Jos naudojamos mediniams pėsčiųjų tiltams prižiūrėti.

Liaudiški orų spėjimai

Šios senos liaudies pranašystės perduodamos iš kartos į kartą ne be priežasties. Gamta turi savo būdus pasiruošti sezonams, ir atidžiai stebint galima daug ko išmokti apie būsimus orus.

• Gruodis: Gruodžio šiluma - vėlyvas pavasaris, gruodžio šaltis - karšta vasara su perkūnijomis.
• Kovas: Jei 4 dieną pasninga, vėlai dygs žolė, vėlai bus galima pradėti ganyti gyvulius.
• Birželis: Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
• Liepa: Jei liepa karšta - rugsėjis šaltas.
• Rugpjūtis: Saulė per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) ar gausus gervių skrydis žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.
• Rugsėjis: Saulėtas su griaustiniais rugsėjis pranašauja daug sniego žiemą, o žemę apklojantys voratinkliai - gerą orą.
• Lapkritis: Jei per Visus Šventus (lapkričio 1 d.) šąla - bus lengva žiema.

Šiandien klimatas sparčiai keičiasi, todėl sinoptikams gana sunku nuspėti, kokie bus orai ateityje. Vienas pagrindinių rodiklių, kokie bus orai žiemą, yra lapų kritimas. Jei lapai krenta lėtai, galite drąsiai tikėtis šiltos ir vidutinės žiemos.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip guli nukritę lapai. Jei jie guli veidu į viršų, žiema bus šalta. Jei lapkritį lapai chaotiškai krenta ant žemės, žiema bus permaininga ir sunku tiksliai pasakyti, kokie bus orai.

Verta atkreipti dėmesį į grybus. Jei grybus rinksite spalio pabaigoje ir lapkritį, žiema tikrai džiugins šiluma. Paukščių elgesys taip pat daug pasako apie būsimą žiemą. Ekspertai taip pat pataria atkreipti dėmesį į tai, kaip paukščiai išskrenda. Jei jie skrenda visi kartu vienu metu, vadinasi, žiema bus šalta.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialisto Gyčio Valaikos, nors ilgalaikės prognozės visuomet yra slidus reikalas, pastarųjų dešimtmečių tendencijos ir naujausi duomenys leidžia daryti gana aiškias prielaidas. Ir jos, deja, ne baltos žiemos naudai…

Artėjančios žiemos scenarijus: didelė tikimybė, kad bus šilta

Nors sinoptikai pabrėžia, kad šimtaprocentinio tikslumo ilgalaikėse prognozėse nebūna, G. Valaika teigia, jog panašu, kad visi ženklai rodo į dar vieną šiltesnę nei vidutiniškai žiemą.

„Nesinori šita tema spekuliuoti, nes niekas tiksliai nežino, kokia ta žiema bus. Prisikalbėti irgi nesinori“, - atsargiai pokalbį pradeda meteorologas, tačiau priduria, kad pastarųjų kelių metų tendencijos yra iškalbingos.

„Tiek prognozės, tiek vyraujančios tendencijos rodo, kad žiema ir vėl turėtų būti šiltesnė nei vidutiniškai. Pastarųjų keliolikos metų statistika aiškiai rodo, jog šaltos žiemos jau ilgai neturėjome. Dabar kone visos žiemos šiltos arba net labai šiltos. Jų metu įsiterpia tik neilgi šaltesni ir sniegingesni laikotarpiai“, - aiškina meteorologas G. Valaika.

Statistika išties stulbinanti - speigų, kai temperatūra nukrenta žemiau -30 laipsnių, Lietuvoje nefiksuota jau trylika metų! Tuo tarpu šiltų žiemų serija tęsiasi jau dvylika metų iš eilės.

Vis dėlto specialistas palieka intrigą. „Svarbu pabrėžti, nors šaltos žiemos tikimybė yra gana nedidelė, tačiau kartu ji nėra ir nulinė. Kas ten žino, galbūt ims ir įvyks labai šaltas „stebuklas“, - nors kiek vilties tikros šaltos žiemos mylėtojams nori suteikti pašnekovas.

Šaltos žiemos - jau tik prisiminimas

Pasirodo, paskutinė tikrai šalta žiema buvo prieš gerus tris dešimtis metų. Tad žmonių kalbos, kad tokių žiemų, kokias jie atsimena, jau nebėra, iš tiesų yra kuo tikriausia tiesa.

„Daugelis vyresnių žmonių galbūt dar pamena, kad seniau žiemos dažnai buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės. Iš tiesų praeityje šaltų žiemų pasitaikydavo kur kas daugiau“, - komentuoja G. Valaika.

Paskutinė išties labai šalta žiema, pasak jo, buvo jau prieš tris dešimtmečius. „Paskutinė labai šalta žiema buvo 1995-1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje. Šalta buvo tiek gruodį, tiek 1996 m. sausį-vasarį ir netgi kovą. Žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko apie 5 mėnesius“, - prisiminimais dalijasi meteorologas.

Na, o radikaliai skirtinga ir rekordiškai šilta buvo 2019-2020 m. žiema, kurios nuokrypis nuo normos viršijo +5 laipsnius. „Tąkart meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės“, - teigia specialistas.

Praėjusi, 2024-2025 metų, žiema taip pat įsirašė į istoriją kaip viena šilčiausių - grafike jos nuokrypis siekia apie +3,4 laipsnio. „Pernai žiema buvo 5-a šilčiausia per pastaruosius 65 metus“, - patvirtina G. Valaika.

Pasirodo, paskutinė tikrai šalta žiema buvo prieš gerus tris dešimtis metų. Tad žmonių kalbos, kad tokių žiemų, kokias jie atsimena, jau nebėra, iš tiesų yra kuo tikriausia tiesa.

Šių metų ruduo - ramesnis ir debesuotesnis

O kokiame fone pasitinkame artėjančią žiemą? Pasak meteorologo, nors galutinė rudens statistika bus suskaičiuota tik gruodį, jau dabar aišku, kad šis ruduo buvo savitas. „Bent kol kas ruduo yra truputį šiltesnis nei 1991-2020 m. vidurkis, tačiau jis šaltesnis nei 2023 ir 2024 metais buvę. Kritulių kiekis - truputį didesnis nei vidutiniškai“, - duomenis apžvelgia G.

Poliarinis sūkurys

tags: #kokia #gali #buti #ziema