Šnekos rūšys gali būti įvairios, pradedant gyvūnų bendravimu ir baigiant žmonių kalbos subtilybėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip skirtingos šnekos rūšys veikia gyvūnų elgesį, žmonių tarpusavio santykius ir netgi mūsų sveikatą.
Dog training fundamentals || Šunų dresūros pagrindai
Šunų elgesio ypatumai ir dresūra
Šunų elgesys ir dresūra yra glaudžiai susiję su jų veisle, charakteriu ir auklėjimu. Ne visos veislės yra vienodai lengvai dresuojamos, o individualios šuniuko savybės taip pat turi didelės įtakos.
Dresuotojai pastebi, kad kai kurias veisles, pavyzdžiui, samojedus ar laikas, sunkiau suvaldyti dėl jų sportinio temperamento ir laisvos prigimties. Šarpėjams ir bigliams taip pat reikia daugiau kantrybės ir laiko dresuojant.
D. Gapsevičiūtė, atstovaujanti mokyklai „Dresuok šunį“, svarsto: „Sakyčiau, kad lemia ne veislė, o konkretaus šuniuko charakterio savybės. Kiekvienoje vadoje šuniukai yra skirtingi - ir tai labai matosi, kai tą vadą turi namie. Tie 5-6 ar 10 mazgių ir kiekvienas jų yra kitoks. Aišku, yra tam tikri dalykai, būdingi tam tikrai veislei. Daugiausia apie mažylių charakterį ir gali papasakoti veisėjas, nes jis juos daugiausia laiko mato ir pažįsta.“
Svarbiausias laikotarpis šuniui yra tarp 2-5 mėnesių
Svarbiausias laikotarpis šuniui yra tarp 2-5 mėnesių. Tuomet juos reikia socializuoti - vesti ten, kur žmonės, kiti šunys, įvairūs garsai, triukšmas. Leisti pažaisti ir susipažinti su savo gentainiais. Kai šuniuką atveda 6 mėnesių, jis pamato kitus šunis, suveikia gynybinė reakcija.
E. Brazys teigia, jog agresiją kitiems žmonėms ar gyvūnams dažniau reiškia grandine prie būdos prirakinti šunys ar tie, kurie didžiąją dalį gyvenimo praleidžia voljere. „Jei tik ištraukei iš voljero - truputį patreniravai, ir vėl įkišai į voljerą - jis niekada tavęs neklausys, - pabrėžia dresuotojas. - Mažiuką šunį neretai pasiima į lovą. Juk jis vienas cypia - gaila šuniuko.
„Šunį dresuoti reikia nuo to momento, kai jis atsiranda pas jus namuose, - treneriui pritaria ir D. Gapsevičiūtė. - Pavyzdžiui: „aš nenoriu, kad tu graužtum batus“, „aš nenoriu, kad tu ant manęs šokinėtum“ (ypač, jei esi vokiečių dogas), „tavo vardas yra toks, kai kviečiu, turi ateiti“. Blogiausia, kai iki pusės metų tai yra linksma ir smagu, o po to, pavyzdžiui, šokinėjimas ant žmonių, jau yra nebesmagu. Šuo galvoja - „bet… gi tuo dar vakar tuo džiaugeisi!“. Štai šis pokytis šuniui yra sunkiausias - kai keičiasi taisyklės.
E. Brazys tikina, jog šiandien šunų šeimininkai itin dažnai susiduria su problema, kai šuo savo gamtinius reikalus atlieka namie. „Šuniui iš pradžių leidžiama daryti ant vadinamųjų palučių ar laikraščių. Ir taip jis įpranta daryti patalpoje, ne ant pievos, kaip priklausytų. Na, galima padėti palutes tais atvejais, kai šuo serga, yra labai šalta, šuo - labai jaunas. Jauni samojedai - ypač energingi.
Šeimininkai nemoko savo šuns, niekuomet neveda šuns į jokius dresūros užsiėmimus, vėliau nesupranta, kodėl gi tas šuo durnas
Šeimininkai nemoko savo šuns, niekuomet neveda šuns į jokius dresūros užsiėmimus, vėliau nesupranta, kodėl gi tas šuo durnas. Kalbant apie auksaspalvius retriverius, jie yra „minkšto“ charakterio, todėl prie jų reikia tokio specifinio priėjimo. Žinoma, juos paprastai ir įsigyja tam tikro tipo žmonės. Tiesa, turėjau atvejį, kai žiūrėjau, žiūrėjau į šeimininką ir nesupratau, kodėl žmogus turi labradoro retriverį. Galiausiai paklausiau. Pasirodo, tokio norėjo jo mergina. O jis tiesiog norėjo šuns.
„Klaidinga manyti, jog šunį reikia auklėti bausmėmis, lupti. Taip pat - patrinti šuns nosį (į išmatas, - red. past.), jei kur nors pridarė. Ar mes mušame, baudžiame vaikus, kai jie daro į palas ar sauskelnes? Ne. Čia lygiai tas pats. Reikia keisti savo elgesį - dažniau išvesti tą šunį į lauką. Baudimais nieko nepasieksi. Dabar niekas taip su šunimis nebedirba - taikoma pozityvios motyvacijos metodika. Dar vienas kvailas patarimas - jei šuo šoka, užminti jam ant galinių letenų. Tas pats, jei vaikas atbėgtų pas tave džiaugdamasis, o tu jam - še per veidą. Su vaikais taip nesielgiame, negalima ir su gyvūnu. Yra metodika, kaip šunį mokyti nešokinėti. Bet tam jau reikės ateiti į mūsų mokyklą“, - visų auklėjimo detalių neatskleidė E.
Dresūros mokyklos „Reksas“ vadovas E. Brazys teigia pats dalyvavęs edukaciniuose užsiėmimuose su šunimis, kurie vyko senelių namuose, aklų ir silpnaregių vaikų centre. „Jų gydomoji savybė - emocija. Nors to nepavadinčiau gydymu - klaidinga taip teigti. Tai - terapija. Aš taip pat priklausau tai pačiai organizacijai (Kinologų draugijos mokymo centrui, - red. past.). Mūsų klubo nariai važiuoja į senelių namus ir kitas panašias organizacijas. Tiems seneliams kažkuri įmonė buvo nuvežusi torto. Na, suvalgė, pasidžiaugė. Kai atvažiavome mes - nenorėjo išleisti ir kitąkart paprašė „dar tų šunų“. Matosi, kaip žmonės per tuos užsiėmimus atsigauna. Aklųjų centre itin matėsi tas poveikis: vaikai iš pradžių bijojo tų šunų, vėliau pradėjo draugauti, krykštauti, rėkauti. Jie nemato, bet turi labai gerai išvystytus kitus pojūčius. Malonu matyti, kaip žmonės kardinaliai pasikeičia. Jie būna kiek nuliūdę, kai atvykstam, nežino, ko tikėtis. Vaikams duodame su šunimis pažaisti, paglostyti juos, kartais - ir pavedžioti. Tai iškart sukuria emocijas. „Šuo ne gydo, bet jis yra stimulas, dėl kurio kažkas vyksta. Jį galima panaudoti į kaip aktyvinantį, ir kaip raminantį elementą. Vienas iš momentų yra geros emocijos, likusios po susitikimo su šunimi. Tačiau ir jos yra svarbu, norint pasveikti“, - svarstė D.
| Veislė | Dresūros sunkumas | Charakterio ypatumai |
|---|---|---|
| Samojedas | Sunkiau | Laisvas, energingas |
| Šarpėjus | Sunkiau | Reikalauja kantrybės |
| Auksaspalvis retriveris | Lengviau | „Minkštas“ charakteris |
Gyvūnų kalba ir jos sudėtingumas
Gyvūnų komunikacija yra įvairi ir sudėtinga, o kai kurios rūšys sugeba perduoti stebėtinai daug informacijos. Kempbelo markatos yra puikus pavyzdys, kaip gyvūnai gali naudoti ribotą garsų rinkinį sudėtingoms žinutėms perduoti.
Kempbelo markatos komunikuoja tarpusavyje naudodamos viso labo šešis skirtingus garsus, tačiau juos išdėsto tokiomis sekomis, kurios reiškia skirtingus dalykus. Mes nesame vienintelė tą daryti sugebanti Žemės gyventojų rūšis. Kempbelo markatos (angl. Campbell's monkey) turi tik šešis bazinius "žodžius", tačiau juos sugeba apjungti taip, kad išgaunamas tikriausiai pats sudėtingiausias ir turtingiausias žodynas kitų gyvūnų tarpe (neskaitant, žinoma, žmogaus). Šiuos kalbinius signalus apjungdamos į sekas beždžionės stipriai keičia šių sekų reikšmę. Jos gali kalbėtis viena su kita apie nugriuvusį medį, konkurentų bendruomenes, pavojaus nekeliančius gyvūnus ir potencialias grėsmes. Jos gali signalizuoti apie galimą grėsmės šaltinį, pavyzdžiui, vaikštinėjanti leopardą arba skraidantį erelį, ir netgi gali išreikšti, kiek neišvengiamas tas pavojus. Iki šiol tai yra pats sudėtingiausias mokslininkų nustatytas gyvūnų "proto-gramatikos" pavyzdys.
Probiotikai ir žarnyno mikrobiota
Žarnyno mikroflora, dažnai vadinama mikrobiota, - žmogaus ar gyvūno žarnyne gyvenančių mikroorganizmų visuma. Probiotikai, arba „gerosios“ bakterijos, gali būti naudingi ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai, odai bei nervų sistemai.
„Gausybė tyrimų parodė ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir daugelio žmogaus kūno organų: žarnų, plaučių, smegenų ir odos. Žarnyno mikrobiota ypač reikšminga mūsų virškinimo procesui, jame gyvenančios bakterijos prisideda prie maisto medžiagų metabolizmo, aprūpina organizmą vitaminais (tarkim, vitaminą K2 gamina ir žarnyno mikrobiota). V. Alšauskė atkreipia dėmesį, kad žarnyne gyvenančios bakterijos dažnai nukenčia dėl mūsų valgymo įpročių, gyvenimo būdo, vartojamų medikamentų, tad gali išsivystyti disbakteriozė - sutrikti „gerųjų“ ir „nedraugiškų“ bakterijų pusiausvyra organizme. Odos disbakteriozė irgi gali pasireikšti įvairiais odos bėrimais.
„Mokslininkų išvadose teigiama, kad bakterijų pusiausvyrai sutrikus, būtina atstatyti mikrobiotos balansą. Tą padaryti galima valgant natūraliai bakterijų turinčių produktų (įvairių raugintų produktų) arba vartojant jau paruoštus probiotikus. Labai svarbu produktus pasirinkti atsakingai, atsižvelgiant į sutrikusio mikrobiomo vietą (skirtingos bakterijos kolonizuoja skirtingas organizmo vietas),” - dalijasi S. V.
Kaip teigia S. V. Alšauskė, Lactobacillus acidophilus bakterija geba įvairiapusiškai prisidėti prie žmogaus sveikatos. Jos išskiriama pieno rūgštis gali sumažinti aplinkos pH, tad ji slopina „nedraugiškų“ bakterijų augimą ir dauginimąsi bei užkerta kelią patogenams patekti į šeimininko ląsteles. Įrodyta, kad L. acidophilus vartoti kaip probiotiką yra veiksminga, gydant ūminį viduriavimą, lėtinį viduriavimą ir su antibiotikais susijusį viduriavimą. Verta paminėti, kad L. Lactobacillus plantarum gausu pieno produktuose, daržovėse, mėsoje, vyne, jos gyvena virškinimo trakte, makštyje ir šlapimo takuose. Yra sukaupta daug duomenų apie L. plantarum svarbą viduriavimo prevencijoje, mažinant cholesterolį ir palengvinant dirgliosios žarnos požymius, bet vis dar trūksta duomenų apie tikslias panaudojimo galimybes.
Mokslas ir tiesa
Mokslas yra susistemintos žinios, tačiau jis nėra neklystantis. Mokslas tai yra susistemintos žinios. Jei kokioje nors srityje nėra žinių, tai ne mokslas. Jei žinios yra, bet nesusistemintos, tai irgi ne mokslas. Bėda ta, kad mokslas labai dažnai tėra daugelio mokslininkų susitarimas kas tuo metu priimtina kaip teisinga.
Išeitį pasiūlė mokslo filosofas Karlas Raimondas Popperis, sugalvojęs, kad teorija yra mokslinė tada, kai ją galima paneigti. Jeigu paneigti neįmanoma, tai yra kas tik nori, tik ne mokslas.