Valstybinių miškų urėdija (VMU) vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. VMU siūlo įsigyti įvairaus nekilnojamojo turto, o taip pat atkreipia dėmesį į atsakingą elgesį miškuose.
Medienos Pardavimas
Pagal galiojančius teisės aktus įmonė didžiąją dalį, daugiau nei 93 proc., pagamintos medienos ir miško kirtimo liekanų realizuoja didmeninės prekybos aukcionuose, kuriuos administruoja valstybės valdoma UAB „Baltpool“. Ir tik 7 proc. nuo metinio parduodamos medienos kiekio įstatymų numatyta tvarka leidžiama realizuoti mažmeninėje rinkoje, rašoma pranešime.
Malkinės Medienos Įsigijimas
FOTO: Lietuvos gyventojams sukrutus ruošti kuro atsargas žiemos sezonui, VĮ Valstybinių miškų urėdija kviečia juos kreiptis tiesiai į girininkijas ir įsigyti malkinės medienos, kurios kaina už kubinį metrą yra apie 3 eurus.
„Parduodami medieną mažmeninėje rinkoje, prioritetą skiriame gyventojų aprūpinimui malkine mediena. Gyventojai žaliavos kurui pigiausiai gali įsigyti tiesiogiai iš Valstybinių miškų urėdijos pirkdami nenukirsto miško arba miško ruošos liekanų, tai yra nuopjovų, medžių viršūnių, šakų, ir patys pasiruošti malkų. Ir vienu, ir kitu atveju vidutinė žaliavos kaina yra apie 3 eurus už kubinį metrą. Aišku, tokiu atveju gyventojai turi patys pasirūpinti miško ruošos atliekų ar malkų išvežimu, ir vis tiek tai yra keliasdešimt kartų pigiau nei perkant paruoštas malkas“, - sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.
Vadovas primena, kad dėl nenukirsto miško arba medienos ruošos liekanų gyventojai gali kreiptis tiesiogiai į Valstybinių miškų urėdijos padalinių girininkijas. Pasak direktoriaus, malkinės medienos gyventojai gali įsigyti ir jau minėtuose „Baltpool“ vykdomuose prekybos aukcionuose, nes juose gali dalyvauti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys.
Kainodara
Valstybinių miškų urėdija kainų biržoje nenustato. Kainos susiformuoja priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos. Lemiamą įtaką kainoms biržoje formuotis turi pirkėjų siūlomos medienos įsigijimo kainos. Malkinės medienos mažmeninė kaina (t. y. ir kaina gyventojams) nustatoma po medienos pardavimo aukcionų.
Pagal LRV patvirtintas Žaliavinės medienos ir kirtimo liekanų pardavimo tvarkos aprašą, ji negali būti mažesnė už didmeninę kainą. Įvykus 2018 m. antrojo pusmečio aukcionams, rinkoje susiformavo vidutinė 33 eurų už kubinį metrą malkinės medienos didmeninė pardavimo kaina. Už tokią kainą malkinę medieną didmeninėje rinkoje gali pirkti ir gyventojai, ir didmenininkai, ir galutinių produktų, tai yra malkų, gamintojai ir pardavėjai.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad jei gyventojai nenori ar neturi galimybių dalyvauti aukcionuose, malkinę medieną gali pirkti tiesiogiai Iš Valstybinių miškų urėdijos padalinių. Šiuo atveju kaina nustatoma pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką ir yra artima to laikotarpio biržos kainai“, - kainodaros principus aiškina Valstybinių miškų urėdijos vadovas.
Pasak Marius Pulkauninko, pirkdami malkinę medieną iš Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių, gyventojai moka tik apie 5 proc. daugiau nei biržos kaina.
Parduoti Kiekiai
Valstybinių miškų urėdija 2017 metais iš viso pardavė 3,68 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos. 17 proc. šio kiekio, arba 610 tūkst. kubinių metrų, buvo malkinė mediena. 2017 m. tiesiogiai iš Valstybinių miškų urėdijos gyventojai nupirko 100 tūkst. kubinių metrų malkinės medienos.
Nekilnojamojo Turto Pardavimas
Šiuo metu galima įsigyti šį nekilnojamąjį turtą:
- Gyvenamą namą, pagalbinius pastatus su 9 a žemės sklypu Kęstučio g. 21, Rokiškis. Miesto vandentiekis, nuotekos, trifazė elektra.
- 6,4167 ha žemės ūkio paskirties sklypą Jūžintų sen., Beičių k. 1 ha - 5000 Eur.
- 0,66 ha miško su žeme Eidžionių k., prie Pandėlio. Kadastro Nr.
- Sodybą-vienkiemį 2 km nuo Surdegio, Anykščių r. sav., Troškūnų sen., Jovarų k.
- Skubiai 7,33 a sodo sklypą Steponyse. 24 kv. m sodo namelis nepilnai baigtas. Lauko tualetas, aikštelė automobiliui.
- 2 kambarių butą Taikos g. 30 kv.
- Erdvų 3 kambarių butą Rokiškyje, Vilties g. Antras aukštas. Kambariai nepereinami, virtuvė 9,3 kv. m, plastikiniais langais, įstiklintas balkonas iki žemes, šarvo durys.
- 0,5400 ha mišką (beržynas). Unikalus nr. 7390-0007-0168.
- 520 kv. Garažą Panevėžio g., prie autobusų stoties. Yra duobė, rūsys. Neremontuojamas.
- 2 kambarių butą Rokiškio miesto centre su visais baldais bei buitine technika. Butas su visais patogumais, tad galima gyventi iš karto.
- Sodą už miškų urėdijos, Saulės g. Namas, ūkinis su pirtele, šulinys, vaiskrūmiai, vaismedžiai. Yra elektra.
- Pusę namo Rokiškio miesto centre. Namas su išsaugota senovine autentika ir miesto patogumais. Tvarkinga aplinka, ramūs ir draugiški kaimynai.
Atsakingas Elgesys Miškuose
Įsibėgėjant aktyviam laisvalaikio gamtoje sezonui, Valstybinių miškų urėdija ragina elgtis atsakingai. Miško keliai skirti visiems lankytojams, todėl svarbu gerbti aplinką ir kitus poilsiautojus.
Draudimai ir Apribojimai
Keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miške leidžiama važiuoti tik keliais. Pramogas miškuose dažnai mėgsta pasirinkti keturračių entuziastai. Šių motorinių transporto priemonių vairuotojų ypač prašoma atsakingai planuoti savo maršrutus ir gerai įvertinti, ar važiuojama tik leidžiamais keliais.
Įmonės ar asmenys, nuomojantys keturračius, organizuoti važinėjimus miške gali tik gavę miško valdytojo leidimą raštu. Savo klientus jie privalo informuoti apie lankymosi miške taisykles. Įmonei ar asmeniui, nuomojančiam keturračius, taikoma atsakomybė tuo atveju, kada nėra gautas miško valdytojo leidimas.
Atsakomybė Už Pažeidimus
Lankymosi miške taisyklių nesilaikymas laikomas administraciniu nusižengimu, už kurį taikomos baudos ir kitos atsakomybės.
Kaip Pranešti Apie Pažeidimus
Taip pat svarbu, kad ir miško lankytojai neliktų abejingi pastebėję ne miško keliais važinėjančius keturračius ar kitas motorines transporto priemones.
Efektyvus Turto Panaudojimas ir Skaidrumas
„Vieni svarbiausių mūsų įmonės uždavinių - efektyvus turto panaudojimas ir skaidrumas. Todėl, įvertinus turtą, kuris įmonei jau nebereikalingas, siekiame parduoti jį centralizuotai ir už aukščiausią rinkos kainą. Valstybinių miškų urėdija planuoja parduoti įmonei nebereikalingą turtą - lengvąją ir sunkiąją techniką: automobilius, medvežes, medkirtes, priekabas.
VMU nuolat vertina turimą turtą ir pasilieka tik tą, kuris reikalingas veiklai bei gali būti efektyviai valdomas ir reikalingas ateityje. Šiemet VMU pasirašė 94 mažųjų visureigių „Dacia Duster“ ir 26 vidutinių visureigių „Toyota RAV4“ pirkimo sutartis. Valstybinių miškų urėdija pastaraisiais metais investavo ir į medienos ruošos technikos atnaujinimą - regioninius įmonės padalinius dar praėjusių metų gale pasiekė 7 medkirtės bei 16 medvežių, o šiais metais technikos parką papildys dar 3 medkirtės ir 6 medvežės, į kurias investicijos siekė 8,4 mln.
Miško Savininkų Problemos ir Iššūkiai
Neseniai priimta Miškų įstatymo pataisa, kuria įvestas miško savininkams papildomas 5 procentų nuo visų gautų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną mokestis sukėlė miško savininkų pasipiktinimą, nes miško savininkai ir taip jau daug metų moka 15 procentų gyventojų pajamų mokestį.
Siekis, kad mokesčių pavidalu į biudžetą privatininkai mokėtu papildomus mokesčius kaip valstybinių miškų valdytojai visiškai netinkamas, nes jau esami mokesčiai įvairiems ūkio subjektams sudaro labai skirtingas ūkininkavimo sąlygas, be to viešas interesas turi būti valstybinio turto efektyvus naudojimas, o ne kėsintis į privataus savininko turtą, nes mokesčiai nuo apyvartos negalimi pagal Europos Sąjungos teisę,- mano miško savininkas dr. Artūras Rukas Daujotis.
Pirmiausia turime visi įsisąmoninti, kad valstybinius miškus patikėjimo teise valdo urėdijos, taigi naudos gavėjas turi būti valstybė, pelnas turi patekti į biudžetą.
Valstybiniai ir Privatūs Miškai
2013 m duomenimis apie pusę visos miško žemės sudarė valstybinės reikšmės miškai - 1077,7 tūkst. ha. Valstybės įmonėje „Registrų centras“ 2013 m. sausio 1 d. buvo įregistruota 810,5 tūkst. ha privačių miškų.
Valstybinius miškus patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, jos de facto yra monopolistai ir elgiasi kaip monopolistai. Pagal miško įsigijimo būdą aiškiai yra privilegijuotos miškų urėdijos, nes joms nereikėjo lėšų miškams įsigyti, jos prieš 15 metų parinkinėjo kuriuos miškus pasilikti sau, o kurie miškai skirti nuosavybei atkuti.
Net ir 2013 metais urėdijoms iš buvusių rezervinių miškų periminėjo sklypus kurie didesni negu 8 ha su privažiavimo keliais, t.y. perduodami panaudai geriausi sklypai, o aukcionams skirti maži sklypai dažniausiai be privažiavimo kelių, net ir gretimų sklypų savininkams nesudarytos sąlygos konsolidacijai, nėra numatyto prioriteto valdų stambinimui.
Privatūs miškai priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. Fiziniai asmenys daugiausia miškų įsigijo už sovietinio rėžimo nusavintą turtą. Nuosavybei atkurti urėdijos parinko prastesnius miškus, jų ekonominė vertė mažesnė, nes t.y. maži miško masyvai, su pamiškėmis, sklypai suformuoti su sudėtingomis privažiavimo sąlygomis, pasitaiko sklypų, prie kurių visiškai nėra privažiavimo kelių, o esami keliai savininkams nepriskirti, todėl net ir negali pasinaudoti parama pagal priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“.
Juridiniai asmenys miško sklypus turėjo nusipirkti, dažniausiai jų pardavėjais buvo fiziniai asmenys, kuriems sklypai buvo sugrąžinti už nusavintą turtą. Taigi juridiniai asmenys įdėjo savo lėšų miškui įsigyti, nemaža jų kapitalo dalis užsienietiška. Užsienio kapitalo įmonės jau gerą dešimtmetį supirkinėja Lietuvos miškus.
Miško savininkai nepajėgūs atsilaikyti juridinių asmenų diktatui, juo labiau užsienio kapitalo antplūdžiui, be to įstatyminė bazė jiems palankesnė. Vykę miško sklypų aukcionai įrodo, kad visuomet juose laimi juridiniai asmenys.
Ekonominis Efektyvumas
Miškų ūkyje, kaip ir kitose ūkio šakose svarbu spręsti ekonominio efektyvumo uždavinius, veikla negali būti nuostolinga. Ekonominiai dėsniai nusako, kad didėjant apimtims pelningums turi didėti, nes apimtims didėjant mažėja gamybos savikaina ir atsiranda galimybė brangiau realizuoti produkciją, nes visuomet tiek medienos ruošėjas tiek medienos pirkėjas suinteresuoti turėti pastovų stambesnį užsakymą.
Absoliuti dauguma fizinių asmenų lyginant su VĮ miškų urėdijomis, jų miško valdos labai smulkios bei neturinčios privažiavimo kelių, o tai didina medienos ruošos kainas. Taigi fizinių asmenų pelningumas užprogramuotas mažesnis negu monopolistų - miškų urėdijų, jos turi visą infrastruktūrą, techniką, jos pagal ES paramą modernizavo medelynus.
Reikia tik palyginti kokiomis kainomis už sodmenis moka miško savininkai ir po kiek sodmenys parduoda urėdija urėdijai, bet dažniausiai pačios užsiaugina.
PVM Mokestis
Pats didžiausias pagal apimtį mokestis, kurį sumokame, yra 21% PVM mokestis, ir būtent per šį mokestį vieni miško savininkai tampa privilegijuotieji, o kiti diskriminuojami. Diskriminacija vykdoma pirmiausia fizinių asmenų atžvilgiu.
Visose ūkininkavimo srityse: sodmenų ar repelentų įsigijimo, samdant rangovus mišką sodinti, jaunuolynus ugdyti ar mišką kirsti fiziniai asmenys nesusigrąžina 21% PVM mokesčio, o juridiniai asmenys tokią teisę turi. Taigi fiziniams miško savininkams darbai ir medžiagos kainuoja daugiau, net ir miško atkūrime valstybė turi pelno. Tokia politika iš esmės fiziniams asmenims motyvuoja palikti mišką savaiminiam atsikūrimui, o ne atsodinti.
Fiziniai asmenys kirsdami mišką rangovams sumoka PVM kurio nesusigrąžina įmokų, jos patenka į biudžetą. Be to labai dažnai rangovai dėl kelių tvarkymo sudaro sutartis su urėdijomis.
Nuosavybės Santykiai ir Apribojimai
Kiekvienos socialinės ekonominės sistemos pagrindas yra nuosavybės santykiai. Europos teisinė sistema numato, kad nuosavybė suprantama kaip teisė maksimaliai įmanomu būdu naudotis, disponuoti turtu bei jį valdyti. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija numato teisę savininkui naudoti savo nuosavybę, bet deja, miško savininko teisės daugeliu atveju valdininkų uzurpuotos.
Miško savininkams primetamos funkcijos, kurios mažina valdos pelningumą. Net nepaisant Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad žemės teisė pirminė, o medžioklei išvestinė ir toliu miško savininkui medžiotojui atimta teisė savo nuosavybę naudoti medžioklės reikmėms. Valdininkai prikūrė gausybę įstatymų, kurių esmė varžyti savininkų teises. Primetami papildomi reiklavimai, kaip pavyzdžiui, taip vadinami bioįvairovei palikti nenukirstų medžių, kurie dažniausiai išlieka stačiais iki pirmojo stipraus vėjo. Be to siekiama įvesti ir naujus apribojimus, pavyzdžiui, buvo ūkiniai miškai, daromi apsauginiais, arba kaip pradėtas vajus miško savininkam įvedant naujus mokesčius, stiprinamos represinės priemonės.
Miško valdos pelningumą mažina valdžios veiksniai, o už primestas funkcijas nekompensuoja. Dėl objektyvumo reikia paminėti, kad Lietuvai įstojus į Europos sąjungą atsirado ir civilizuoto elgesio pavyzdžių, tokių galėtų būti „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Natūra 2000“ išmokos. Bet išmokos netaikomos, pavyzdžiui, savivaldybių įsteigtiems draustiniams.
Biurokratai prigalvoja įvairių apribojimų savininkams, bet už patirtą žalą jiems nekompensuoja. Manau, kad ne. Visi mokam už kurą akcizą, o kokia jo dalis patenka kelių remontui? Kalbėta apie fondą kelių remontui, kurio dar nėra.
Miško savininkai turi rimtai susirūpinti dabartinės valdžios ketinimais nuo 2015 metų įvesti dar papildomus mokesčius taip vadinamam bendrųjų miško reikmių finansavimui. Pradėtas neregėto masto mokesčių didinimo vajus, bet visiškai nėra veiksmų, kad valstybinis turtas būtų efektyviai naudojamas. Bet apie daugelio pristeigtų fondų efektyvumą dažnai galima pritaikyti prieš šimtmetį rašytojos Žemaitės naudotą frazę: „...naudą velniai gaudo“.
248 tūkst. privačių miškų savininkams papildomi mokesčiai, o nauda tikėtina grupelei žmonių, kurie tuos fondus valdo. Keliai valstybės, miškai valstybės, savininkas ir privalo tvarkyti savo nuosavybę, bet tų miško plotų, kurie priklauso privatininkams, kelius savininkai (t.y. valstybė) remontuoja labai retai.
VĮ miškų urėdijų pelningumas, manyčiau, daugiau negu trečdaliu turi būti didesnis negu fizinių miško savininkų. Valstybinis sektorius dar turi daug vidinių rezervų. Svarbu, kad valstybinis sektorius efektyviai naudotų lėšas, bei vykdytų tai, ką patys skelbia, tarnautų viešajam interesui.
Miško savininkams svarbu, kad valdininkai mažiau trukdytų miško savininkams racionaliai ūkininkauti, mažinamas reguliavimas.
Apibendrinimas
Valstybinė miškų urėdija atlieka svarbų vaidmenį šalies miškų ūkyje, parduodama medieną ir nekilnojamąjį turtą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į miško savininkų iššūkius ir užtikrinti atsakingą elgesį miškuose, kad būtų išsaugotas gamtos turtas ateities kartoms.