Civiliniai teisiniai santykiai - tai teisės normų sureguliuotas, valstybės garantuotas visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines teises ir teisines pareigas. Jie atsiranda, pasikeičia ir pasibaigia esant tam tikroms aplinkybėms. Tai teisinis santykis, atsirandantis civilinės teisės normų pagrindu dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių, kurio dalyviai turi teisinę autonomiją bei turtinį atskirumą ir dalyvauja jame kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai.
Teisė veikia reguliuojamus faktinius visuomeninius santykius, todėl šie faktiniai santykiai įgyja teisę formą ir tampa teisiniais santykiais, nes tų santykių dalyviai įgyja subjektines teises ir tesines pareigas. Teisinio reguliavimo procese atsirandantis teisinis santykis tarytum prasiskverbia į faktinio santykio turinį ir čia egzistuoja. Tiek faktinio, tiek teisinio santykio turinys susideda iš vieningų veiksmų, kuriuos numato subjektinės teisės ir pareigos, sudarančios šio santykio turinio vidinę formą - jos struktūrą.
Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kitų principų, jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais.
Teisingumo deivė simbolizuoja teisės viršenybę ir teisingumą.
Civilinio teisinio santykio elementai
Civilinį teisinį santykį sudaro:
- Subjektai
- Objektai
- Turinys (subjektinės teisės ir teisinės pareigos)
Civilinio teisinio santykio subjektai
Civilinio teisinio santykio subjektai - tai asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis. Tai gali būti:
- Fiziniai asmenys (Lietuvos piliečiai, užsieniečiai, asmenys be pilietybės)
- Juridiniai asmenys (įmonės, įstaigos, organizacijos)
- Valstybė
Fiziniai asmenys - tai individai, turintys civilinį teisinį subjektiškumą. Juridiniai asmenys -- tai organizacijos (socialiniai junginiai), kurios turi atskirą turtą, savo vardu gali įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais bei atsakovais teisme arba trečiųjų teisme.
Teisinis subjektiškumas nėra įgimta žmogaus savybė, tačiau jis nėra ir valstybės dovana. Materialinės civilinio teisinio subjektiškumo prielaidos - prekių gamyba, prekiniai piniginiai santykiai ir kiti objektyvūs reiškiniai - lemia tai, kad asmuo turi dalyvauti civilinėje apyvartoje, o tam yra būtinas civilinis teisinis subjektiškumas.
Civilinis teisnumas - tai galėjimas turėti civilines teises ir pareigas. Nors tik ką gimęs žmogus yra teisnus, bet jis tuo metu dar nėra veiksnus, t.y. pats savo veiksmais negali įgyvendinti savo teisių. Už jį tai atlieka tėvai ar kiti tam įgalioti asmenys.
Civilinis veiksnumas - tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Visiškas fizinio asmens civilinis veiksnumas atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. jam sukakus aštuoniolika metų.
Asmens civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas. Tuo atveju, jeigu neveiksnus asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas jį vėl pripažįsta veiksniu.
Juridinio asmens teisnumą nulemia jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir įstatai (nuostatai). Juose įtvirtinama juridinio asmens veiklos sritis, uždaviniai. Juridinio asmens teisnumą lemia jo paskirtis.
CIVILINIS KODEKSAS: Bendrieji principai ir žmonių santykiai
Civilinio teisinio santykio objektai
Civilinio teisinio santykio objektai - tai, į ką nukreiptos subjektų subjektyvinės teisės ir pareigos. Tai gali būti:
- Materialiosios vertybės (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai)
- Nematerialiosios vertybės (intelektinės veiklos rezultatai, asmeninės neturtinės teisės ir vertybės)
- Veiksmai ir jų rezultatai
Atsižvelgiant į jų objektus, civiliniai teisiniai santykiai klasifikuojami į turtinius ir neturtinius.
Lietuvos teismai gina civilines teises ir interesus.
Civilinio teisinio santykio turinys
Civilinio teisinio santykio turinys - tai teisėmis ir pareigomis numatyti civilinio teisinio santykio dalyvių veiksmai, t.y. šių dalyvių subjektinės teisės ir pareigos. Privalomas elgesys koresponduoja su reikalavimo teise.
Civilinių teisinių santykių rūšys
Pagal teisės sritis skiriami konstituciniai, civiliniai, administraciniai, baudžiamieji, civilinio proceso, baudžiamojo proceso, administracinio proceso, darbo, šeimos, tarptautiniai, finansų ir kiti, pagal funkcijas - reguliaciniai (skirti visuomeninių santykių raidai garantuoti) ir apsauginiai (jų esmę sudaro draudimai ir ribojimai siekiant apsaugoti teisės pripažįstamas vertybes) teisiniai santykiai.
Atsižvelgiant į objektus, civiliniai teisiniai santykiai klasifikuojami į:
- Turtinius teisinius santykius (atsirandančius dėl daiktų ar kitokio turto)
- Neturtinius teisinius santykius (atsirandančius dėl žmogaus kūrybos rezultatų ar asmeninių neturtinių gėrybių)
Turtiniai santykiai neretai skirstomi į nuosavybės bei prievolinius, bet į daiktinius ir prievolinius, o subjektinės teisės - atitinkamai į daiktines bei prievolines teises.
Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę, nukreiptą į kitą teisinio santykio dalyvį. Privalomas elgesys koresponduoja su reikalavimo teise.
Asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai - tai santykiai, atsirandantys dėl neturtinių gėrybių, kurios neatskiriamos nuo žmogaus ar žmonių kolektyvo, asmenybės, pavyzdžiui, santykiai dėl garbės, orumo, vardo, firminio pavadinimo ir panašiai.
Pinigai yra vienas iš civilinių teisių objektų.
Sandoriai
Sandoriai - tai asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Sandorių forma vadinama sandorio dalyvių valios išorinio reiškinio būdu. Konkliudentiniai veiksmai - tai toks asmens elgesys, kuris patvirtina jo valią sudaryti sandorį.
Sandoriai skirstomi į:
- Atlygintinius ir neatlygintinius
- Atskiruosius ir sąlyginius (įsigalioja ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatytų aplinkybių, sąlygų ateityje įvykimo ar neįvykimo)
Niekiniai sandoriai yra savaime negaliojantys sandoriai, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų. Sandorio dalyviai tokį sandorį gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti.
Nuginčijami sandoriai iš pažiūros atrodo, jog jie atitinka įstatymo reikalavimus. Jų trūkumai yra neakivaizdūs ir juos reikia įrodyti.