Pastariesiems dešimtmečiams būdingi visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Šiuo metu kalbama ne tiek apie ekonominį vystymąsi, kiek apie tokį, kuris ir leistų patenkinti dabartinės kartos poreikius, ir neužkirstų galimybių to daryti būsimoms kartoms. Aplinkos tvarumas suprantamas kaip socialinės ir ekonominės raidos bei aplinkos apsaugos siekių derinimas, kad būtų užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė dabartinėms ir ateities kartoms. Aplinkos apsauga (aplinkosauga) yra susijusi su sąmoningu natūralios ar žmogaus sukurtos aplinkos saugojimu nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, vykdant ūkinę veiklą, įgyvendinant infrastruktūros planus ar naudojant gamtos išteklius.
Žmonės nuolat bendrauja su aplinka per savo kasdienę veiklą. Tinkama mityba, švarus oras ir saugi gyvenamoji aplinka yra pagrindiniai elementai, lemiantys gerą savijautą. Akivaizdu, kad žmogaus ir aplinkos santykis yra sudėtingas ir nuolat besikeičiantis. Kiekvienas asmuo gali prisidėti prie savo aplinkos gerinimo ir sveikesnio gyvenimo būdo. Sveika aplinka yra esminė žmogaus sveikatai.
Lietuvos aplinkos apsaugos problemos
Lietuvos aplinkos apsaugos problemos yra įvairios ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei sprendimų:
- Paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša. Apie 80% Lietuvos upių smarkiai užterštos biogeninėmis medžiagomis. Žemiau miestų vandens sanitariniai rodikliai viršija higienos normas šimtus ir net tūkstančius kartų. Labiausiai užterštos upės - Sidabra ir Kulpė. Gana prasta ir Kuršių marių būklė. Čia dažnai susidaro deguonies deficitas. Baltijos jūros pakrantė labai teršiama naftos produktais. Gruntinio vandens kokybė neatitinka geriamojo vandens standartų Klaipėdos, Šiaulių, Joniškio bei Varėnos apylinkėse. Pagrindiniai oro teršimo šaltiniai Lietuvoje yra energetikos objektai - šiluminės elektrinės ir katilinės, pramonės įmonės bei transportas. Oro teršimą pastebimai būtų galima sumažinti, pakeitus plačiausiai naudojamą mazutą daug švaresniu kuru - dujomis. Dirvožemis labiausiai užterštas didžiausiuose Lietuvos miestuose, pramonės įmonių teritorijose ir šalia jų, greta transporto magistralių, sąvartynų bei buvusiose Sovietų armijos karinėse bazėse.
- Pavojingų atliekų susidarymas. Svarbu tinkamai sutvarkyti pavojingas atliekas , kurių 1993 m. Lietuvoje susidarė apie 230 tūkst.
- Kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas. Ypač svarbu sustabdyti augalų, gyvūnų ir grybų rūšių, bendrijų bei ekosistemų nykimą, t.y. išsaugoti biologinę įvairovę.
- Neracionalus gamtinių išteklių naudojimas.
- Lietuvoje gausiausia buitinių atliekų. Jų kiekis vis didėja, nes plinta vienkartinės taros naudojimas. Sąvartynai dažniausiai įrengti blogai ir netinkamose vietose. Į sąvartynus išvežama daug antrinių žaliavų, kurios galėtų būti perdirbtos. Iš pramonės įmonių ten daugiausia patenka medienos atliekos.
- Pagrindinis aplinkos radioaktyvios taršos šaltinis Lietuvoje yra Ignalinos atominė elektrinė. Pagrindiniai elektromagnetinės radiacijos šaltiniai Lietuvoje yra televizijos ir radio stotys, aerouostų radarai ir ryšio sistemos, karinio bei civilinio ryšio sistemos. Terminė tarša didžiausia Drūkšių ežere ir Elektrėnų vandens saugykloje.
- Pagal Miškų ūkio ministerijos duomenis miškų būklė per paskutinįjį dešimtmetį pastebimai pablogėjo. Pagrindinės priežastys - nepalankios gamtinės sąlygos: stiprūs vėjai, sausros, kenkėjų plitimas, kanopinių žvėrių daroma žala. Vienas svarbiausių ilgalaikių strateginių tikslų bbiotos apsaugos srityje - optimizuoti miškų rūšinę bei amžiaus struktūrą, padidinant šalies miškingumą.
Dabartinės Lietuvos aplinkos apsaugos strategijos tikslas - užtikrinti subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei optimizuojant gamtonaudą.
Aplinkos veiksniai ir jų įtaka sveikatai
Aplinkos veiksniai daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Dėl nepalankių aplinkos sąlygų gali kilti lėtinių ligų, alergijų ar psichinės sveikatos sutrikimų. Oro kokybė yra esminis aplinkos aspektas, turintis tiesioginį poveikį sveikatai. Pagrindiniai oro taršos šaltiniai apima transportą, pramonę ir buitinius degalus. Saulės spindulių, žiedadulkių ir dulkių dalelių poveikis taip pat prisideda prie oro kokybės.
Sveika mityba yra svarbus aplinkos veiksnys, turintis didelę įtaką žmogaus sveikatai. Mityba gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį sveikatai. Sveika aplinka turi užtikrinti tinkamą maisto pasirinkimą ir skatinti sąmoningumą apie mitybą. Fizinis aktyvumas turi svarbią reikšmę psichinei sveikatai. Reguliarūs fiziniai pratimai ne tik gerina fizinę būklę, bet ir gali turėti teigiamą poveikį emocinei gerovei. Fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia psichinę sveikatą. Pratimai skatina endorfinų išskyrimą, kurie pagerina nuotaiką. Rekomenduojama, kad suaugusieji užsiimtų vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 minučių per savaitę.
Aplinkos veiksniai gali turėti didelę įtaką psichinei sveikatai. Gera, saugi ir patraukli aplinka gali padėti žmonėms jaustis geriau. Be to, aplinkos triukšmas, tarša ir netinkama urbanistika gali turėti neigiamą poveikį psichologinei sveikatai.
COVID-19 pandemija atskleidė svarbias problemas, susijusias su aplinkos sveikata. Pandemijos metu pastebėta, kad COVID-19 turėjo didelę įtaką aplinkos sveikatai. Mokyklos ir švietimo institucijos susidūrė su būtinybe prisitaikyti prie naujų sąlygų, o tai reikalavo skubaus švietimo perėjimo prie nuotolinio mokymo. Įgytos pamokos apie higieną, dezinfekciją ir socialinį atstumą tapo itin aktualios.
Klimato kaita ir jos poveikis
Klimato kaita daro didelį poveikį sveikai aplinkai:
- Ekologinė pusiausvyra: Žemės ekosistemos dažnai kenčia dėl temperatūros pokyčių ir ekstremalių oro sąlygų.
- Vandens kokybė: Dėl klimato kaitos didėja potvynių ir sausros dažnis.
- Maisto saugumas: Žemės ūkio sektorius yra jautrus klimato pokyčiams, kurie gali sumažinti derlių.
- Ligos: Klimato kaita gali padidinti infekcinių ligų paplitimą.
Klimato kaitos poveikis sveikai aplinkai yra platus ir sudėtingas.
Klimato kaita ir visuomenė: ar mūsų santykis su aplinka stiprėja?
Kaip mes galime prisidėti?
Sveika gyvensena apima keletą esminių aspektų, tarp kurių būtina pabrėžti streso kontrolę. Streso kontrolė yra esminis sveikos gyvensenos aspektas. Oro kokybė ir natūrali aplinka taip pat gali padėti sumažinti stresą. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas gamtoje gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.Per artimiausius dvejus-penkeris metus rekomenduojama parengti ir įgyvendinti „Žaliojo vartotojo“ programą, skatinančią utilizuoti buitines atliekas ir taupyti energiją, supažindinti visuomenę su aplinkos apsaugos normomis, gamtos teršimo problema, išaiškinti daromą žalą ir bandyti ją kaip įmanoma sumažinti.
Lietuvoje jau penkerius metus veikia gerai išplėtotas ir patogus užstato pakuočių surinkimo vietų tinklas - grąžinti panaudotas pakuotes patogu bei paprasta tiek Vilniaus, tiek Skuodo ar Zarasų gyventojams. Dauguma vartotojų nurodo, kad susigrąžintą užstatą tiesiog išleidžia kitam apsipirkimui. G. Varnas pastebi, kad Lietuvoje grąžinama maždaug 91 proc. visų į rinką išleidžiamų užstato pakuočių.
Veiksniai, skatinantys gyventi tvariau
Mykolo Romerio universiteto tyrėjas, psichologijos daktaras M. S. Poškus išskiria kelis pagrindinius veiksnius, kurie skatina visuomenę gyventi tvariau:
- Asmeninė patirtis: Žmonės, kurie tiesiogiai patiria neigiamas aplinkosaugos problemas, yra labiau linkę elgtis tvariai.
- Socialinės normos: Žmonės yra linkę sekti gero elgesio pavyzdžiais ir elgesio modeliais, kurie suvokiami kaip pageidaujami.
- Infrastruktūra: Jei gamtai draugiškas elgesys yra patogus ir prieinamas, didėja tikimybė, kad šis elgesys bus pasirinktas.
Svarbiausias aplinkosaugos politikos tikslas - taršos sumažinimas jos šaltiniuose bei mažaatliekių technologijų įdiegimas, tačiau pirmiausia reikėtų kuo greičiau užbaigti statyti didžiųjų miestų bei rajonų centrų nuotekų valymo įrenginius. Būtina sėkmingo mmiestų vandens valymo įrenginių statybos programos įgyvendinimo sąlyga - tinkamas pramoninių nuotekų nukenksminimas, prieš išleidžiant jas į kanalizacijos sistemas.Prioritetine kryptimi tvarkant atliekas turi tapti prevencinės priemonės.
Sveika aplinka yra svarbi tema, siekiant užtikrinti gerą gyvenimo kokybę. Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras organizuoja įvairias programas ir iniciatyvas, skatinančias aplinkos apsaugą. Visuomenės sveikatos biurai teikia mokymus, kurie apima temas, kaip išvengti ligų ir gerinti gyvenimo kokybę. Registracija į veiklas vyksta per Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro svetainę arba tiesiogiai susisiekus su biuru. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro kontaktai apima telefonų numerius ir el. pašto adresus, kurie skelbiami biuro svetainėje. Didelės taršos metu rekomenduojama sekti vietos meteorologinius pranešimus. Veiklos finansuojamos iš valstybės ir vietos biudžetų, taip pat per įvairias ES programas.
Svarbiausi aplinkosaugos politikos tikslai ir kryptys
Siekiant pagerinti aplinkos kokybę ir apsaugą, būtina laikytis šių prioritetinių krypčių:
- Taršos prevencija (išvengimas).
- Taršos sumažinimas jos šaltiniuose bei mažaatliekių technologijų įdiegimas.
- Prioritetinės priemonės tvarkant atliekas - prevencinės priemonės.
- Reikiamas dėmesys turi būti skiriamas potencialiai rūgštiems dirvožemiams, mažinant jų taršą nitratais, sunkiaisiais metalais bei kt.
- Efektyvesnes apsaugos nuo triukšmo priemones (tunelių bei akustinių izoliacinių pylimų išilgai intensyvaus eismo gatvių įrengimas, kelių įgilinimas) bus galima įgyvendinti tik sustiprėjus ekonomikai.
- Pirmiausiai dėmesį reikėtų atkreipti į aplinkos apsaugos įstatymų, standartų ir normatyvų sistemos sukūrimą. Dabar gi reikia pereiti nuo kovos su pasekmėmis prie kovos su priežastimis.
Taip, čia labai daug dėmesio skiriama valstybės atsakomybei reformuojant pramonės, energetikos, ūkio ir kitus sektorius, įmonių atsakomybei diegiant darnaus vystymosi principus. Tačiau nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje kalbama ir apie būtinybę ugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius. Geriausiai atsakingas požiūris į vartojimą ir ekologinio pilietiškumo skatinimas atsispindi Šiaurės šalių požiūryje, kai kalbama apie darnų vystymąsi. Juk ekologiniai ir aplinkosauginiai aspektai yra neatsiejama visuomenės dalis, o aplinkosaugos praktikos dažnai skatinamos ne tik racionaliai suformuluotų įsipareigojimų, kuriuos priimame, bet ir kasdieninio gyvenimo rutinos.