Kodėl Bijau Namuose Būti: Agorafobijos ir Baimės Vienatvėje Įveikimas

Ar kada nors jautėtės nejaukiai būdami vieni namuose? Ar jus kamuoja nerimas ir baimė, kai aplink nėra kitų žmonių? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas gali sukelti tokius jausmus, kaip socialinė fobija ir vienatvė veikia mūsų psichiką ir kaip su tuo kovoti.

Agorafobija: Kai Baimė Apriboja Gyvenimą

Netikėtai apima siaubas. Šis jausmas nesirenka nei laiko, nei vietos. Dar nieko neatsitiko, bet jau ima klaikus nerimas. Būna, kad jis prislegia lovoje. Tuomet baisu atsikelti. Net kelias iki virtuvės atrodo ilgas ir neįveikiamas. Kai atrodo, kad ima judėti sienos, baimė tiek sustiprėja, jog, rodos, numirsi.

Pirmuosius stipraus nerimo priepuolius buvusi anglų kalbos mokytoja R. Prasmickienė pajuto jau išėjusi į pensiją. Moterį ilgai tyrę medikai ją gydė nuo širdies ligų ir nesuprato, kodėl kartais staiga pakyla kraujospūdis. Ją perskaičiusi R. Prasmickienė suprato, kuo sega. "Agorafobikai retai šneka apie save. Gėda, kad suaugęs žmogus kažko gali labai bijoti. Tačiau aš, kaip ir kiti, visuomet ieškau pasiteisinimų, kaip neišeiti iš namų. Tačiau atsidūrus agorafobijos spąstuose juokas neima.

Moteris supranta, kad baimė yra nepagrįsta, kad vienas ar kitas objektas, veikla ar situacija nekelia realaus pavojaus, tačiau nerimas būna stipresnis už racionalų protą. Nerimo priepuolis trunka dešimt minučių, kartais pusvalandį ar valandą. Jis gali ištikti bet kada, dažniausiai gatvėje ar kitoje viešoje erdvėje. "Prasidedant priepuoliui skrandžio srityje ima lyg drugeliai blaškytis. Sutrinka kalba. Apima nerimas. Ima pykinti. Net bijodavau išeiti pro buto duris. Jausmas toks, kad išėjęs atsirasi vandenyne ir jame nuskęsi.

Kartą, susiruošusi išnešti šiukšles, dvi valandas įsitempusi žiūrėjo pro langą. Moteris visada nešiojasi daug vaistų. Anksčiau nešiodavosi ir kraujospūdžio matavimo aparatą, kol nesugedo. "Lyg kažkur imčiau juo naudotis! Bet man ramiau. Nešiodavausi ir atsarginius drabužius. O jei gatvėje pasidarytų bloga ir mane paguldytų į ligoninę? Jei jau mirtinai prireikia nueiti į parduotuvę (pirkinius jai kelis kartus per savaitę atneša socialinė darbuotoja), R. Prasmickienė apgalvoja kiekvieną savo žingsnį. Vis ieško saugumo garantijų. "Buvo porą kartų, kai tik įžengiau į vidų ir iškart išbėgau, nes prieš akis pajudėjo visa siena. Vėliau pagalvojau: nueisiu tik iki kampo. Jai kelią lengviau įveikti meldžiantis arba deklamuojant eiles. Dažniausiai moteris kartoja vieną ir tą pačią eilutę. O kai priartėja prie parduotuvės, ją padrąsina mintis, kad čia pat yra vaistinė.

Jei reikia kur toliau nusigauti, R. Prasmickienė visuomet važiuoja taksi arba prašo, kad pavežtų pažįstami. "Toks žmogus kaip aš negali važiuoti viešuoju transportu. Bijau, kad žmonių akivaizdoje ištiks priepuolis. Kokia gėda! Ką reikėtų daryti? Prašyti sustoti? Nuolatinė baimė, kad ištiks nerimo priepuolis pakirto moters pasitikėjimą savo jėgomis. "Tarsi tai užtikrintų, kad nemirsiu. Dabar svajoju, kad už sienos gyventų Pugačiauskienė (Elona Pugačiauskienė - R. Prasmickienė mėgstama terapeutė - red. pastaba).

Anksčiau R. Prasmickienė mėgo lankytis parodose, kino teatruose. Bet dabar apie tai tik pasvajoja. Besiimanti visokių priemonių, kad tik išvengtų net ir trumpiausių kelionių, moteris pati save nustebino sugebėjusi nusigauti iki Anglijos. "Mokiniai klausdavo, ar buvau kada nors Anglijoje. Saugodama savo pedagogės reputaciją sakydavau, kad aš jau pakeliui į ten. Kelionę į Didžiąją Britaniją jai suorganizavo agorafobija serganti ir knygą apie šią ligą parašiusi britė, išgirdusi, kad moteris knygą nori išversti į lietuvių kalbą. Dalydama išverstos knygos apie agorafobiją egzempliorius R. Prasmickienė susipažino su daugybe šios ligos kamuojamų žmonių.

"Įsitikinau, kad nerimą galima išmokti kontroliuoti. Vienoje angliškoje knygoje radau tokį receptą: ko bijoti? Blogiausia, kas gali nutikti, - numirsi. Priepuolius sukelia vidinis nerimas. Todėl reikia išmokti neskubėti, neimti į galvą nesėkmių, ugdyti pasitikėjimą savimi. Reikia susirasti kokios nors veiklos. Man padeda rankdarbiai ir kryžiažodžiai. Parduotuvėje išsirenku kasą, esančią arčiausiai durų. Kai prasideda priepuolis, man geriausiai padeda kvėpavimo pratimai, normalizuojantys širdies ritmą. Jei įmanoma, atsigulu ar atsisėdu ir bandau atsipalaiduoti. Kiekvieną kartą įveikusi priepuolį, save pagiriu, o kartais net nusiperku dovanėlę.

Agorafobija - gana dažna genetikos nulemta liga, ja serga maždaug vienas iš 160 žmonių. Ji dažniausiai pasireiškia 25-35 metų žmonėms. Elgesio psichoterapija ir vaistais ligą galima visiškai išgydyti, jei ji neužleista. Palyginti su kitomis psichikos ligomis, agorafobija yra lengvai išgydoma. Ligoniai tam tikrose situacijose jaučia didėjantį nerimą, kuris pasireiškia svaiguliu, padažnėjusiu širdies plakimu, kvėpavimo sunkumu, prakaitavimu, burnos sausumu, alpimu ar net baime išprotėti. Visa tai gali peraugti į paniką.

Socialinė Fobija: Kai Baimė Užvaldo Socialinį Gyvenimą

Socialinė fobija - tai liga, kuri dažniausiai prasideda paauglystėje, vidutiniškai nuo 16 m. amžiaus. Jos eiga lėtinė, o iki kreipimosi pagalbos paprastai praeina apie 10 m. Tačiau tik mažiau kaip 5 proc. sergančiųjų šia liga ieško gydymo.

Žmones kamuoja mintys apie tai, kad tam tikrose situacijose jie gali nesusikontroliuoti ir pasielgti netinkamai arba pasakyti netinkamus dalykus, ir tada aplinkiniai ims apie juos blogai galvoti. Tokie žmonės jaučia išankstinį nerimą galvodami apie buvimą su kitais žmonėmis ir dažnai jo vengia arba būdami jaučia stiprų stresą. Dar vienas svarbus kriterijus - socialine fobija sergančio žmogaus baimė trukdo jam siekti asmeninių ar profesinių tikslų, norimai tvarkytis savo gyvenimą.

Dažniausiai pasitaikančios socialinės fobijos:

• Baimė kalbėti su kitais ir atrodyti kvailai, sutrikti arba neturėti ką pasakyti, baimė, kad kiti neigiamai įvertins.
• Baimė viešai valgyti, rašyti ar naudotis tualetu.
• Baimė bendrauti su priešingos lyties asmeniu.

Kai socialinė fobija pasireiškia tokiais simptomais kaip paraudimas, rankų virpėjimas, prakaitavimas, pykinimas, staigus poreikis šlapintis ar tuštintis, pacientai gali būti įsitikinę, kad šie simptomai yra pagrindinė problema, o apie nerimą bendraujant neužsiminti.

Neigiamos mintys ir įsitikinimai

Žmonės, patiriantys socialinę fobiją, dažnai itin neigiamai galvoja apie tai, kas galėtų nutikti tokiose situacijose. Jiems dažnai kyla tokios mintys, kaip antai: „Aš nesugebėsiu sugalvoti, ką pasakyti, dabar apsikvailinsiu, žmonės pamatys mano nerimą“. Jie taip pat yra linkę kelti labai aukštus standartus, kurių sunku laikytis, pvz.: „Privalau būti malonus, gražus ir protingas, kad būčiau mėgstamas“ arba „Aš turiu patikti visiems“.

Jiems gali būti būdingi ir neigiami įsitikinimai apie save, pvz.: „Aš nuobodus“, „Aš nenormalus“, „Aš kitoks nei kiti žmonės“ (neigiama prasme). Socialinės fobijos paprastai susijusios su žemu savo vertės pojūčiu ir kritikos baime. Tokie žmonės linkę nuvertinti savo socialines fobijas dėl baimės ir gėdos, kad kiti į tai rimtai nepažiūrės. Jie bijo, kad gali ką nors padaryti taip, jog po to pajus pažeminimą ar sutrikimą.

Bijoma patekti į socialinę situaciją, beveik visada sukeliančią nerimą, kuris gali būti panašus į panikos priepuolį. Vengimo elgesys trukdo dirbti, kliudo įprastinei socialinei veiklai, santykiams su žmonėmis, sukelia ryškų distresą, jog atsiras baimė. Toks žmogus paprastai supranta, kad jo baimės yra nepagrįstos, kiekvienas susidūrimas sukelia fizinį nerimo jausmą, raudonavimą, prakaitavimą ar susirūpinimą dėl pažeminimo. Dažnai tokios situacijos arba iškenčiamos, arba jų pradedama vis dažniau vengti.

Kai kurie žmonės, patiriantys socialinę fobiją, niekada neturėjo tinkamos galimybės išmokti socialinių įgūdžių, ir būtent tai lemia jų sunkumus socialinėse situacijose. Yra ir žmonių, turinčių puikius socialinius įgūdžius, kurie socialinėse situacijose jaučia tokį didelį nerimą, kad jiems tampa sunku šiais įgūdžiais pasinaudoti.

Dažnai tokių savybių turi ir narciziškas žmogus, - jis, kaip ir sergantysis socialine fobija, būdamas draugijoje su kitais jaučia įtampą ir bijo būti įvertintas blogai. Čia reikia pastebėti, kad tas, kuris tikrai turi socialinę fobiją, niekada neturės tikslo būti pranašesnis už kitus.

Socialinė fobija ar narcisizmas: kaip atskirti?

Svarbu atskirti socialinę fobiją nuo narcisizmo. Jeigu kalbėsime apie narcizišką asmenybę, kuri turi vidinį įsitikinimą, kad ji bevertė ir niekinga, todėl gali apsiginti tik vienu būdu - būdama nepakartojama ir pranašesnė už kitus ir gaudama patvirtinimą iš aplinkinių žmonių, kad tikrai tokia ir yra. Šiam žmogui nepakanka gerai jaustis socialinėje aplinkoje, bendrauti su kitais- jis siekia ir nori būti pats geriausias ir šauniausias, tik tada jis bus laimingas, nes pranoks visus kitus. Toks poreikis gali būti išreikštas silpniau arba stipriau, tačiau jis - narcicizmo pagrindas.

Žmogui narcizui svarbiau ne tai, kaip yra, o kaip tai atrodo kitiems. Jo mintys sukasi vien apie tai, kokį jis įspūdį daro ar padarys kitiems. Be to, narcistiški žmonės, susidūrę su nepakankamu dėmesiu, per menku įvertinimu, o tuo labiau kritika, daug dažniau jaučia pyktį ir susierzinimą. Net jeigu garsiai savo pykčio neišreiškia, viduje jie tyliai mąsto: „Kaip ji (jis) drįsta taip su manim elgtis!“

Tuo tarpu sergantieji socialine fobija, patyrę socialinę nesėkmę dažniau išgyvena liūdesį, nusivylimą, bejėgiškumą ir pyksta nebent ant savęs, bet ne ant kitų. Jie galvoja: „Aš iš tiesų tikras nevykėlis.“ Manau, vienas iš palinkėjimų narcistiškam žmogui būtų toks, kad norint keistis reikia atvirai ir nuoširdžiai pripažinti tas savo savybes, o jei žmogus sugeba tai pamatyti ir pripažinti, žinoma, prasideda keitimasis - tai jau pirmas žingsnis saviugdos link, kuris suteikia galimybę rinktis, kaip elgtis.

Atsižvelgiant į tai, pateikiama lentelė, kurioje lyginami socialinės fobijos ir narcisizmo bruožai:

Gydymo būdai

Svarbiausias gydymo tikslas yra susilpninti nerimą socialinėse situacijose iki toleruojamo lygio. Net nedidelį vengimo ir diskomforto susilpnėjimą sergantieji asmenys labai vertina.

Iš psichoterapijos metodų, taikomų socialinei fobijai gydyti, daugeliu tyrimų yra įrodytas tik kognityvinės-elgesio terapijos (KET) veiksmingumas. Terapija siekiama nutraukti išankstinių negatyvių minčių (pvz., „Mano balsas drebės ir pokalbio dalyviai pagalvos, kad aš visiškai kvailas“) ir elgesio ydingą ratą. Būtent neigiamos mintys sustiprina nerimą socialinėse situacijose ir neadaptyvų elgesį (pvz., sutrumpinama kalba), o tai, savo ruožtu, sukelia negatyvų savęs vertinimą („Mano kalba buvo baisi ir nesąmoninga, aš nusikalbėjau“) ir vėlesnį vengimo elgesį.

Kognityvinio restruktūravimo technikos padeda pacientui suvokti ir perdirbti neadaptyvias mintis bei suformuoti alternatyvias elgesio perspektyvas. Terapinės ekspozicijos technikos po truputį leidžia susidurti su baimę keliančiomis aplinkybėmis, kad pacientas mokytųsi naudoti kognityvines strategijas.

Jūsų psichologas išmokys jus atpažinti neigiamas mintis ir keisti jas į palankesnes ir labiau teigiamas. Jis padės jums palaipsniui susidurti su situacijomis, kurių taip bijojote praeityje. Tai padės jums atrasti, kad jūsų baimės paprastai netampa realybe. Konsultacijose jūs galėsite papildomai išmokti socialinių įgūdžių ir atsipalaidavimo būdų, kurie padės jausti didesnį pasitikėjimą savimi ir pajusti kokybiškesnį gyvenimą be baimės ir susikaustymo.

Kaip Atsikratyti Baimės Būti Vienam Namuose?

Pirmiausia noriu pasakyti, jog Tavo išgyvenamas nerimas, kai būni viena, man atrodo labai suprantamas. Gali atrodyti, kas čia tokio persikelti gyventi kitur, tačiau iš tiesų išgyvenai ne vieną, o kelis gana žymius pokyčius - kitas miestas, naujas butas, didesnis erdvės kiekis Tau vienai, mažesnis žmonių kiekis aplink Tave. Skamba taip, lyg realybė aplink Tave būtų prasiskiedusi - daug erdvės ir mažai artimųjų joje. Žmogiška, kad tokiu atveju apima vienišumo jausmas, o kartu ir nejaukumas.

Vis tik iš Tavo pasakojimo man susidaro įspūdis, jog gyvendama savo šeimoje turėjai nedaug progų išmokti būti vienumoje. Tiek buvimas tarp žmonių, tiek ir atskirai nuo kitų yra neišvengiamos gyvenimiškos situacijos, su kuriomis kiekvienas turime atrasti savitą santykį. Pastebiu ir tai, kad kalbėdama apie buvimą vienai namuose ateityje, iš anksto nusiteiki, kad bus labai baisu, nesugebėsi susitvarkyti ar ilsėtis.

Mano dėmesį atkreipė ir Tavo žodžiai, kad namuose niekas Tavęs nelauks. Galvoju, kad yra ženklus skirtumas tarp vienatvės, kai fiziškai nėra šalia žmonių, ir vienišumo, kai jaučiamės neturintys artimo ryšio su kitais žmonėmis. Svarstau, gal Tavo vidiniuose išgyvenimuose šie du dalykai kartais persipina - kai draugės ar šeimos narių nėra šalia, pradeda atrodyti, kad ir Jūsų santykiai, rūpestis vienas kitu nutrūksta? Jei taip nutinka, manau galėtų padėti įvairūs daiktai, primenantys Tau svarbius žmones - gautos dovanos, nuotraukos, mielos smulkmenos.

Noriu pakviesti Tave sugrįžti ir prie paauglystės svajonių apie savarankišką gyvenimą. Nors dabar vienatvė nusispalvina tik tamsiomis spalvomis, tikiu, jog tuomet turėjai gana nemažai įvairių norų ir planų, kuo džiaugsiesi išsikrausčiusi iš tėvų namų.

Kaip Jen Sincero Pataria Įveikti Baimę

Jen Sincero - savigalbos bestselerių autorė ir gyvenimo būdo vadovė, padėjusi tūkstančiams žmonių visame pasaulyje atrasti sėkmę, išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir gyventi fantastišką asmeninį bei profesinį gyvenimą. Neseniai Lietuvoje pasirodė jos šmaikšti, vienu kitu keiksmažodžiu pagardinta knyga „You are a badass: kaip nustoti abejoti savimi ir pasiimti iš gyvenimo viską, ko nori“ (iš anglų k. vertė Karina Juodelytė-Moliboga, leidykla „Baltos lankos“), žadanti tapti paspirtimi pasiimti iš gyvenimo viską, ko nusipelnėte: padėti suprasti, kaip atpažinti ir įveikti įsitikinimus, kurie žlugdo svajones; išmokyti susikurti tokį gyvenimą, kokio visada norėjote. Ir ne kada nors vėliau, o DABAR. Ir pagaliau užsidirbti pinigų. Tiek daug, kiek net nesvajojote!

Viena iš knygoje nagrinėjamų temų - baimė. Autorė teigia, kad baimė - tokia įsigalėjusi mūsų socialinių sąlygų dalis, kad net nesuvokiame, jog bijome. Baimės jausmas - tikras, bet pati baimė sukurta, nes nieko dar nenutiko. Didžiąją dalį laiko neturime garantijų, kad tai, ko bijome, išvis įvyks ir, jei taip, kad bus baisu! Tereikia apversti baimę ir išmokti jaustis su ja patogiai, užuot bijojus nežinomybės.

Jen Sincero patarimai moterims, kaip išsilaisvinti iš baimės džiunglių:

1. Stebėk baimę per užpakalinį veidrodėlį

   Pagalvok, ką radikalaus esi padariusi praeityje, dėl ko taip smarkiai bijojai, kad net drebėjai. O dabar pažvelk į situaciją naujai - ar tai vis dar atrodo baisu? Ar gali iššaukti tuos bauginančius jausmus? Bent mažiausią baimės virptelėjimą? Prisimink tai žvelgdama į naujus iššūkius - nesvarbu, koks baisus šią akimirką atrodo kitas tavęs laukiantis šuolis į nežinią, kai po kurio laiko atsigręši ir pažvelgsi į situaciją, viskas atrodys vieni juokai. Tad kam laukti? Verčiau iškart pažvelgti į iššūkius pro lengvumo akinius. Įsivaizduok savo iššūkius žvelgdama į juos iš ateities. Pažvelk į juos, tarsi jau būtum juos nugalėjusi, ir jie iškart praras didžiąją dalį paralyžiuojančios baimės.

2. Apversk baimę

   Kai supranti, kad tavo veiksmus valdo baimė, pažvelk į ją kitu kampu. Pirma ją išnarstyk, suprask, ko iš tiesų bijai, o paskui apversk, kad baimė dirbtų tau, o ne prieš tave. Parodyk jai, kas čia viršininkas. Maitink savo baimę nuodingais sumuštiniais. Pavyzdžiui: „Noriu parašyti knygą, bet neprisiverčiu prisėsti ir imtis darbo.“ Kodėl ne? „Bijau, kad knyga gali būti prasta.“ Kas nutiks, jei ji bus prasta? „Jei ji bus prasta, atrodysiu kvaiša. Kas tada? Žmonės iš manęs juoksis.“ Ir kas? „Man bus gėda.“ Gerai, tad nerašai knygos, nes nori apsisaugoti ir nesijausti kvaila, nejausti gėdos. O dabar apversk baimę. Kaip kvailai jausies ir kaip tau bus gėda, jei neparašysi knygos? „Labai. Žinau, kad tai - puiki mintis, didžioji mano svajonė.“ Ar tavo strategija nerašyti knygos, kad apsisaugotum nuo kvailos savijautos ir gėdos, apsaugos tave nuo šių jausmų? „Ne.“ Kadangi bet kuriuo atveju rizikuoji, kad tau bus gėda ir jausies kvailai, kuri versija geresnė - pasistengti parašyti knygą, kuri gali būti prasta, ar visai neparašyti knygos ir gyventi vidutinybės gyvenimą verkšlenant ir jaučiant gėdą? Išnarstyk baimę, kad galėtum į ją pažvelgti ir suprasti, kas tave iš tiesų gąsdina. Baimė - tavo pasirinkimas žvelgti į pasaulį, tad pakeitusi perspektyvą gali pagalvoti, kas būtų, jei NEDARYTUM to, ko bijai, ir pajusti įkvėpimą.

3. Būk šią akimirką

   Ar šią akimirką tau vyksta kas nors baisaus? Dabar, kai sėdi, ar iš tiesų vyksta kas nors labai blogo ar tave gąsdina tiesiog mintys? Baimindamasi dar prieš kažkam nutinkant, iššvaistai tiek daug energijos, reikalingos, kad būtum pati kiečiausia. Tad verčiau gyvenk šia akimirka ir susijunk su aukštesniuoju savimi. Kuri versija geresnė - pasistengti parašyti knygą, kuri gali būti prasta, ar visai neparašyti knygos ir gyventi vidutinybės gyvenimą verkšlenant? Jei turi įžengti į teismo salę, iššokti iš lėktuvo ar paprašyti paaukštinimo, įkvėpk akimirką ir pajusk ryšį su Visatos energija. Pasistenk, kad tavo vibracijų dažnis būtų aukštas, o tavo tikėjimas stebuklais - tvirtas. Užuot pasidavusi baimėms širdyje, suprasi, kad esi geriau pasiruošusi susidoroti su situacijomis, kurios tavęs laukia. Be to, suprasi, kad devyniskart iš dešimties mintyse viskas atrodo daug baisiau nei realybėje.

4. Neprisileisk nesąmonių

   Būk atidi, kokią informaciją sugeri. Kokius tinklaraščius skaitai? Kokius serialus žiūri? Kokias knygas skaitai? Kokias naujienas matai laikraščiuose? Kokius filmus žiūri? Kieno nuomonių klausi? Į ką kreipi dėmesį kasdieniame gyvenime? Tai nereiškia, kad neigi ar nekreipi dėmesio į tai, kas dedasi pasaulyje. Svarbu, kokios informacijos tau išties reikia. Ar žiūri į avariją, ar renki informaciją, kuri leis prisidėti prie teigiamų pokyčių? Blaškytis skausme ir kančioje niekam nepadės, tau irgi. Kaip badaudama nepadėsi alkstantiems. Jei nori padėti pasauliui ir sau, pasirūpink, kad tavo vibracijų dažnis būtų aukštas ir veik iš galios ir meilės.

5. Negalvok apie liūdnus dalykus prieš miegą

   Kai gulime trečią ryto lovoje ir esame vieninteliai klausytojai, mūsų mintys tampa milžiniškais padidinamaisiais stiklais, kurie 100 proc. padidina mūsų baimes. Ir niekas negali nukreipti mūsų minčių. Jei neplanuoji lipti iš lovos ir iškart imtis kažkokio veiksmo, nešvaistyk savo brangaus laiko galvodama apie problemas. Kaskart apie tai galvodama pastebėsi, kad ryte viskas atrodo nebe taip blogai. Žinai tai, tačiau… Imkis meditacijos ir išgyvendink neraminančias mintis iš galvos. Susikaupk ir iš lėto atpalaiduok kiekvieną kūno raumenį, lėtai ir tyčia. Kad visos mintys, skirtos baimei, iškeliautų ir jas pakeistų atsipalaidavimas. Giliai kvėpuok ir galvok apie nuostabius dalykus savo gyvenime. Klausyk meditacijos vadovo, daryk, ką gali, kad gerai išsimiegotum ir ryte galėtum spręsti reikalus. Vienintelis dar blogesnis dalykas nei nemiegoti ir panikuoti - ryte būti pernelyg išsekusiai ryžtingiems darbams.

6. Mylėk save

   Ir būsi nepažeidžiama.

tags: #kodel #bijau #namuose #buti