Kodėl žmonės renkasi mokytojo profesiją?

Pedagogo profesija - tai pašaukimas, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir meilės vaikams, kantrybės bei nuolatinio tobulėjimo. Bet kas gi traukia jaunus, išsilavinusius žmones į mokytojo profesiją? Panagrinėkime, kokie yra šios profesijos privalumai ir trūkumai.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektorė dr. V. Jurgilė teigia: „Mokytojo profesija, ko gero, yra viena atsakingiausių. Mokytojas yra nuolatos besimokantis ir ieškantis naujovių, gebantis ir norintis pažinti, turintis aiškius tikslus bei siekius žmogus.“ Anot jos, kiekviena karta turi savas vertybes, charakterį ir požiūrį į pasaulį. Taigi šiame besikeičiančiame pasaulyje svarbiausia tampa naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai.

VDU Švietimo akademijos ugdymo krypties bakalauro studijų programose studijuoja net 7 pirmakursiai, kurių bent vienas valstybinis brandos egzaminas įvertintas šimtuku. Pasak šių šimtukininkų, 300 eurų stipendija - puiki injekcija gabiausiems ir motyvuotiems studentams rinktis pedagogo kelią. Nepaisant to, finansinė parama esą ne pagrindinis dalykas, lemiantis tokį profesijos pasirinkimą, tad kokie tie kiti veiksniai?

Viena iš V. Jurgilės mokslinių tyrimų sričių yra mokymasis visą gyvenimą. Viena iš V. Jurgilės mokslinių tyrimų sričių yra mokymasis visą gyvenimą. „Skatinčiau rinktis mokytojo kelią tuos, kurie vertina šias atsakomybes bei supranta, kad mokytojo profesija yra labai atsakingas darbas, kuriam yra reikalingos tam tikros prigimtinės savybės“, - sako V. Juk tik geras mokytojas gali užauginti visavertę asmenybę“, - įsitikinusi V.

Pirmakursė Laima Vilniaus kolegijoje studijuoja pradinį ugdymą. Ji jau dabar dirba pagal pasirinktą specialybę - yra pradinukų korepetitorė, padedanti geriau įsisavinti lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo medžiagą. Paklausta, kuo mokytojo profesija jai atrodo patraukli asmeniškai, V. Jurgilė pabrėžia: „Aš su tuo nesutikčiau. Netgi sakyčiau atvirkščiai - mokytojo darbas yra labai įdomus.“

Jaunųjų pedagogų patirtys ir įžvalgos

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečius metus iš eilės vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). Rapolas į JPA atvyko ieškodamas savęs. Jis nori keisti visuomenę į gerąją pusę, todėl ir atvyko į JPA, tikėdamasis atrasti, kur tai galėtų padaryti. Gabrielė taip pat vis dar ieško savęs, tačiau teigia, jog šiuo metu yra susitelkusi ties geografija, jos mokytojas jai - tikras gero mokytojo pavyzdys, įkvėpimas. Regina domisi biologija. Per kelias dienas ji spėjo apsiprasti universitete ir galutinai susidomėjo mokytojo darbu. Čia ji pabendravo ir su dėstytojais, ir su biologijos studentais.

Rapolą universitete labiausiai sužavėjo draugiška aplinka ir bendravimo kultūra: studentai su dėstytojais čia bendrauja visiškai kitaip, nei bendrauja mokiniai su mokytojais. Visi vienbalsiai tvirtina, kad mokymosi aplinka yra labai svarbi. „Traukia ir tai, kad universitete ne tik galėsi mokytis, bet užsiimti ir papildoma veikla: joga, dainavimu ar kitkuo“, - sako Regina.

Kad būtum geras mokytojas, Rapolo nuomone, negali žiūrėti į mokinį iš aukščiau, turi gerai išmanyti dalyką, turėti pedagoginių žinių, suprasti, ką mokinys mąsto ir kodėl jis taip mąsto. Regina sako, kad norint tapti geru mokytoju pirmiausia reikia mylėti darbą su žmonėmis, kitaip būsi ne koks mokytojas. Rapolas sako, kad norint užsitarnauti mokinių pagarbą reikia nevengti pajuokauti taip, kaip daro jo fizikos mokytojas.

Regina įsitikinusi, kad itin svarbu, jog mokytojais dirbtų žmonės ne iš pareigos, o iš pašaukimo. Kaip ir kada tampama geru mokytoju? Sekasi tiems, kurie darbą atlieka nuoširdžiai, atiduoda visą save. Moksleiviai akademijoje ne tik susipažįsta su mokytojo profesija, bet ir susiduria su įvairiais iššūkiais (rytinė mankšta, kūrybinės užduotys, įtemptas dienos grafikas) ir smagiomis veiklomis (aktyvios paskaitos, vakaronės su studentais).

JPA metu visa diena skirta susitikimams su dėstytojais, kurie veda paskaitas ir supažindina su konkrečių studijų programų turiniu. Gabrielė sako, kad JPA rekomenduos ir savo draugams. Regina antrina, kad atrandi ne tik universitetą, specialybę, bet ir save: kaip greitai pats sugebi prisitaikyti, bendrauti su aplinkiniais. „Gyventi su kitais studentais - tai jau patirtis, suteikianti savarankiškumo, verčianti prisitaikyti“, - kalba ji.

JPA dalyviai ne tik susipažįsta su pedagogo darbo subtilybėmis, bet ir ugdosi šiai profesijai reikalingų įgūdžių.

Programos „Renkuosi mokyti!“ dalyvių įžvalgos Liepos 4 d. Sudeikiuose (Utenos raj.) septintoji programos „Renkuosi mokyti!“ karta pradėjo mėnesį trunkančią vasaros stovyklą - pasiruošimą darbui Lietuvos mokyklose. Programos misija, pasak programos atrankos koordinatorės Vaivos Stanionės, yra pritraukti į mokyklas jaunus profesionalus, gebančius padėti vaikams, kuriems reikia įkvepiančio pavyzdžio, palaikymo bei individualizuoto mokymo. Ji minėjo, kad jaunieji mokytojai turi būti motyvuoti ir orientuoti į pagalbą kitam. Dirbant privalomus 2 metus mokykloje jiems yra suteikiamas profesinis konsultavimas, mentorystė ir bendradarbiavimo tinklas.

Marija Šnipaitė Vilniaus dailės akademjoje (VDA) baigė skulptūros bakalauro ir magistro studijas ir yra būsima technologijų mokytoja. Paklausta, kodėl nusprendė dalyvauti programoje, pasakojo, kad nori išmokti daug naujų dalykų, pasidalinti savo patirtimi, taip pat siekia išjudinti sustabarėjusią švietimo sistemą bei prisidėti prie kūrybiško jaunosios kartos ugdymo. Pasak būsimos mokytojos, būtent ši profesija yra tikslingiausias kelias perduoti sukauptą žinių bagažą.

Akvilė Šimėnienė Vilniaus universitete baigė lietuvių ir ispanų filologijos bakalauro studijas, intermedialiąsias literatūros magistrantūros studijas bei lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vilniaus universiteto jungtinę filologijos doktorantūrą. Kitais mokslo metais ji bus lietuvių kalbos ir literatūros bei ispanų kalbos mokytoja. Dalyvauti šioje programoje Akvilę inspiravo jos pačios baigta mokykla, Šv. Kristoforo gimnazija, kuri, pasak jos, suteikė aukšto lygio studijas ir galimybę mokytis mąstyti autentiškai. Todėl įgytomis žiniomis nori dalintis ir su kitais.

Programos „Renkuosi mokyti!“ šeštosios kartos mokytojai jau metus dirba Lietuvos mokyklose. Šios kartos mokytoja, Urtė Penkauskaitė, sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie tai, kas patinka mokytojo profesijoje, su kokiais iššūkiais tenka susidurti kasdieniame mokyme. Pasak jaunosios pedagogės, nors ir buvo įvairių lūkesčių ir baimių, savo pasirinkimu mokyti nenusivylė. O su mokiniais puikiai pavyko sutarti. Paklausta, kas gi labiausiai žavi mokytojo profesijoje, Urtė vienareikšmiškai teigė, kad tai buvimas ir mokymasis su vaikais. Net jeigu ir pamoka nevyksta pagal planą, pats kasdienis patyrimas, pasak jaunosios pedagogės, yra reikalingas ir įdomus.

Gerda Legotienė, aštuntosios kartos „Renkuosi mokyti!“ alumnė dvejus metus dirbo Vilniaus r. Rudaminos gimnazijoje matematikos ir informatikos mokytoja. Pasirinkusi užverti vienos darbovietės duris, ji peržengė mokyklos slenkstį. Mokykloje dirbu antrus metus. Atėjau čia dirbti, nes beveik visą savo gyvenimą norėjau būti mokytoja. Įsilieti į mūsų, matematikių, būrelį nebuvo sunku, kiekvieną dieną einame gerti arbatos. Su kita kolektyvo dalimi kiek sunkiau.

Jaunų mokytojų motyvacija

• Marija nori pasidalinti kultūros ir meno pasauliu su jaunąja karta.
• Akvilė mano, kad „geras mokytojas turi visus svertus suformuoti įdomią, kūrybingą asmenybę, aktyvų pilietį, kuriantį ir dirbantį dėl Lietuvos“.
• Urtė teigia, kad labiausiai žavi mokytojo profesijoje buvimas ir mokymasis su vaikais.

Savybės, reikalingos dirbant su vaikais

Pedagogo išsilavinimas yra svarbus, norint dirbti su vaikais, tačiau būti geru mokytoju yra daugiau nei tik planuoti veiklas ar užsiimti su vaikais. Štai 10 savybių, kurios padeda tapti puikiu mokytoju:

• Bendravimo įgūdžiai: Suprasti vaikus ir atitinkamai su jais bendrauti, palaikyti ryšį su tėvais.
• Pasitikėjimas savimi: Tikėti tuo, ką darai, ir parodyti tai aplinkiniams.
• Kūrybiškumas: Mąstyti už ribų ir suteikti vaikui saugią ir kūrybišką mokymosi aplinką.
• Kantrybė: Ramiai priimti kiekvienos dienos pakilimus ir nuosmukius, sutelkiant dėmesį į galutinį tikslą.
• Entuziazmas: Gebėti įveikti kliūtis ir atverti duris sėkmei, rodyti atkaklumą ir atsidavimą.
• Bendradarbiavimas: Palaikyti ryšį su kolegomis, bendrauti ir kartu spręsti iškilusias problemas.
• Organizuotumas ir lankstumas: Gebėti greitai įveikti netikėtus posūkius bei nesklandumus ir rasti tam tinkančias alternatyvas.
• Santykių kūrimas: Padėti vaikui geriau pažinti ir išgyventi savo emocijas.
• Meilė darbui ir vaikams: Nuoširdžiai mylėti vaikus, juos suprasti ir palaikyti.
• Problemų sprendimo įgūdžiai: Greitai veikti ir priimti tinkamą sprendimą, kad išspręstumėte tam tikrą problemą.

Metų mokytojų įžvalgos

Tradiciškai Tarptautinės mokytojų dienos proga Klaipėdos rajono savivaldybė renka tris Metų mokytojus. Šiais metais iš 11 pasiūlytų pretendentų Metų mokytojomis tituluotos Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ logopedė metodininkė Diana Jarutienė, Gargždų „Minijos“ progimnazijos fizinio ugdymo mokytoja metodininkė Jolanta Žukauskienė ir Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Milda Kontrimė.

Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ logopedė metodininkė D. Jarutienė Mokytojų dienos proga sau ir visiems pedagogams linkėjo pasididžiavimo jausmo: „Juk mes dirbame tokį svarbų ir atsakingą darbą - ugdome ir mokome jaunąją kartą. Aktyviai dalyvauju savo įstaigos gyvenime, tad šis įvertinimas reikšmingas visai mūsų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ bendruomenei. Esu dėkinga įstaigos vadovams, kolegoms už komandinį darbą, bendravimą ir bendradarbiavimą“, - sakė D. Jarutienė.

Ji dirba su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, todėl pagrindinis darbo metodas yra žaidimas. Pirmiausia stengiasi sukurti saugią, abipusiu logopedo ir ugdytinio pasitikėjimu grindžiamą aplinką, kuri žadina vaiko norą pažinti, tyrinėti, motyvuoja tikslingai veikti. Artikuliaciniai pratimai, įvairios kalbinius gebėjimus lavinančias užduotys yra pateikiamos žaismingai, įdomiai. Žaidybinis ugdymo metodas skatina vaikus aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą, kelia malonius išgyvenimus.

Dianos įsitikinimu, šiuolaikinis ugdytinis yra smalsus, norintis užsiimti įdomia ir smagia veikla. Dabartiniai vaikai daug geriau ir greičiau įsisavina vaizdinę nei žodinę informaciją, todėl jiems sunkiau sekasi kantriai išklausyti pašnekovo, klausytis pedagogo pasakojimo ar skaitomos pasakos. Tai skatina nuolat ieškoti dar įdomesnių, efektyvesnių vaikų kalbinių gebėjimų ugdymo būdų. D. Jarutienė pasakojo, kad jos a. a. mama Marija Žibienė taip pat buvo pedagogė, kurią mylėjo ir gerbė tiek ugdytiniai, tiek kolegos. „Matydama jos meilę ir atsidavimą savo darbui, taip pat pasirinkau pedagogo profesiją. Man labai patinka mano darbas, nes galiu padėti. Savo darbe matau didžiulę prasmę. Ypač džiugios akimirkos, kada vaikai išmoksta tarti garsus, kurių anksčiau nepavykdavo ištarti, jų kalba tampa sklandesnė, aiškesnė. Esu laiminga pasirinkusi logopedo profesiją“, - šypsodamasi teigė Metų mokytoja tituluota Diana.

Anot jos, vaikų, turinčių kalbos ir kalbėjimų sutrikimų, skaičius nuolat didėja. Vis daugiau tokių, kurių kalbos raida gerokai vėluoja. Mat vaikai mažiau bendrauja su tėvais, aplinkiniais, daug laiko praleidžia prie telefonų ar televizoriaus ekranų. Diana didžiulį dėmesį skiria būtent kalbos ir kalbėjimo sutrikimų prevencijai.

Vyriausybė daug metų kalba apie pedagogo profesijos prestižą. Ar šios kalbos jau atsispindi realybėje? D. Jarutienė atsakė, kad pedagogo profesija yra labai svarbi. Pedagogu gali dirbti tas, kuris turi prigimtinį norą mokyti, ugdyti, padėti. Šiuo metu švietimo sistemoje vyksta nuolatiniai pokyčiai, pedagogams kartais darosi sunku susiorientuoti jų gausoje. „Manau, labiausiai trūksta Vyriausybės ir visuomenės pasitikėjimo ir tikėjimo pedagogais, jų atsakingai ir kokybiškai atliekamu darbu. Labai didelis dėmesys yra skiriamas jaunų žmonių pritraukimui, paskatinimui tapti pedagogais, tačiau nepakankamai vertinami dabar dirbantys pedagogai. Norisi tikėti, kad artimoje ateityje situacija keisis į gerąją pusę ir pedagogo profesija tikrai taps prestižine“, - viliasi ji.

Jaunųjų mokytojų pasirinkimai ir motyvacija

Visi norime, kad mokyklose mūsų vaikus ruoštų gabūs, entuziastingi, jautrūs, komunikabilūs ir talentingi pedagogai. Tačiau statistika liūdna - pedagogo profesija jaunimui vis dar nėra pakankamai patraukli. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos pedagogikos studijas pasirinkę ir darbą mokykloje pasirinkę jaunieji mokytojai įsitikinę: tikrai yra būdų ir priemonių, kurie gali paskatinti moksleivius aktyviau rinktis šį profesinį kelią. Jų pasirinkimai - puikus to pavyzdys.

Nors pradinių klasių mokytojas Tautvydas Kelpša vaikystėje dažnai žaisdavo mokyklą ir mėgaudavosi mokytojo personažu, tačiau galimybės tapti mokytoju niekada rimtai nesvarstė. Tik prieš pat baigiant mokyklą jo nuomonė pasikeitė - nusprendęs studijuoti pedagogiką, susimąstė, kuria kryptimi galėtų eiti. Pradžioje rinkosi tarp matematikos ir istorijos, nors nei vienu, nei kitu atveju nesijautė užtikrintas. „Mokydamasis gimnazijoje turėjau anglų kalbos mokytoją, kurio bendravimo maniera ir gebėjimas juokauti mane labai žavėjo. Jo santykis su mokiniais buvo visiškai kitoks. Maniau sau, jeigu jau būsiu mokytojas, tai norėčiau būti toks, kaip jis. Pirmieji įspūdžiai iš studijų puikūs. Galiu pasakyti, kad po tiek metų, praleistų mokykloje, universitetas yra tikra atgaiva. Čia visiškai kitokia kultūra“, - savo įspūdžiais apie studijas universitete dalijasi T. Pirmąją savo pedagoginę praktiką Tautvydas nusprendė atlikti savo gimtojoje mokykloje. Tuo metu studijos ir pamokos dėl pandemijos vyko nuotoliniu būdu - tai buvo neįprasta patirtis, bet tuo metu kitaip būti ir negalėjo.

Roką Bandžiuką nuo mažens labiausiai traukė biologija, tad užaugęs jis svajojo dirbti darbą, susijusį su gyvūnais. „Norą tapti mokytoju neabejotinai paskatino ir tai, kad savo kelyje sutikau ne vieną nuostabų pedagogą, kuris buvo man tikras autoritetas - tokie pavyzdžiai ir įkvėpė šiam pasirinkimui“, - neabejoja R. Bandžiukas. O kadangi jį visuomet žavėjo ir patiko matematika bei biologija, jis ieškojo tokių studijų, kurios šiuos du, iš pažiūros nesusijusius, dalykus apjungtų. Tad ne be priežasties Rokas pasirinko mokomojo dalyko pedagogikos - STEAM bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete.

R. Bandžiukas iki šiol mena istoriją, kaip sulaukė pasiūlymo dirbti mokykloje: „Tai labai įdomi ir unikali istorija. Viskas prasidėjo nuo to, kad mano matematinės analizės dėstytoja dirbo vienoje iš privačių mokyklų ir, vesdama mums, pedagogikos studentams, paskaitas ieškojo, kas galėtų pavaduoti matematikos mokytoją, kadangi kita matematikos mokytoja buvo susilaužiusi koją ir dėl gydymo ilgai negalėjo dirbti. Dėstytoja Monika, kuri dabar yra ir mano kolegė, pasiūlė man apsilankyti mokykloje, pažiūrėti, kaip vyksta veiklos, vedamos pamokos, kaip dirba mokiniai. Paklausus, ar man patinka čia ir ar norėčiau čia dirbti, aš pasakiau, kad man labai patinka.

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Pastaraisiais metais daug kalbama apie mokytojo profesijos prestižą. Kas jį nulemia? Kaip į pedagogikos studijas pritraukti geriausius Lietuvos abiturientus? Praėjusią savaitę LR Vyriausybė pritarė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pedagogikos studentams skirti 300 eurų stipendijas. Šiemet Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ugdymo krypties bakalauro studijų programose studijuoja net 7 pirmakursiai, kurių bent vienas valstybinis brandos egzaminas įvertintas šimtuku. Pasak šių šimtukininkų, 300 eurų stipendija - puiki injekcija gabiausiems ir motyvuotiems studentams rinktis pedagogo kelią.

Mantas Širkevičius: Jau seniai žinojau, kad pasirinksiu pedagogo kelią. Dar pradinėse klasėse tokia mintis kilo. Vėliau reikėjo nuspręsti, kokio dalyko mokytoju noriu būti. Pasirinkau fiziką, nes ji mane sužavėjo: mėgavausi kiekviena formule, kiekvienu uždaviniu. Be to, tai mokslas apie visatą, o joje - tiek daug įdomybių. Tad pasirinkau Mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM) bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje. Pastaraisiais metais mano gyvenimas - apsuptas fizikos. Prieš kelerius metus fizikos mokytoja pasiūlė dalyvauti Neformaliojo švietimo programoje, kurios metu sukonstravau bepilotį orlaivį. Šiuo metu daug nekonstruoju, tačiau turiu neįprastų veiklų, susijusių su fizika. Iš internetinių parduotuvių nusiperku įvairių fizikos prietaisų, kuriuos išbandau. Taip pat renku senus matematikos ir fizikos vadovėlius, uždavinynus. Kolekciją pradėjau nuo mokyklos palėpėje rasto seno fizikos vadovėlio. Ten pamačiau pirmąją vadovėlio dalį, tad norėjau rasti ir antrąją knygą. Taip ir pradėjau jas rinkti. Sukaupiau daugiau nei trisdešimt knygų. Aš taip dar ir mokiausi, kiekvienoje knygoje rasdavau ką nors naujo. Taip pat žiūrėjau į savo profesinę ateitį, tad pamaniau, kad ši sukaupta medžiaga pravers ne tik man, bet ir mano mokiniams. Dirbti mokytoju - mano gyvenimo tikslas. Pedagogo darbas mane domina ne dėl to, kad mokinį galiu išmokyti skaičiuoti, rašyti ar skaityti (nors tai irgi labai svarbu). Mokiniui galiu perteikti vertybes, padėti suprasti, kas gyvenime yra svarbiausia. Viena psichologė man yra sakiusi: „Vertybės kaip braškės nebyra“.

Patrikas Elvinas Čepulis: Pasirinkimą studijuoti Mokomojo dalyko pedagogikos: meninio ugdymo krypties (muzikos pedagogikos) bakalauro studijas Vilniuje nulėmė mano šeimos šaknys. Esu iš pedagogų šeimos, mano močiutė buvo pradinių klasių mokytoja, mama yra muzikos ir teatro pedagogė, dirbo dėstytoja, man teko dalyvauti daugelyje įvairių renginių su studentais.

tags: #kodel #as #pasitrinkau #buti #mokytoju