Pažvelgus į dabartinį Lietuvos žemėlapį reikėtų ištrinti visas mūsų šalies sienas bei nusikelti į XIX a., kai tokios valstybės net nebuvo. Dalį teritorijos valdė carinė Rusija, dalį - kaizerinė Vokietija.
Etninė Lietuva 1897 m.
Po brutaliai numalšinto 1863-1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia įvedė draudimą europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Draudimas galiojo iki 1904 m.
Tačiau taip neįvyko dėka nelegaliai lietuvišką spaudą platinusių, savo gyvybėmis rizikavusių knygnešių ir tokių asmenybių kaip publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės akto signataras M. Jankus. Ši asmenybė Mažajai Lietuvai reiškė ne mažiau, nei Jonas Basanavičius likusiai Lietuvos daliai.
Martyno Jankaus veikla Bitėnuose
Bitėnuose nuo 1892 m. pabaigos iki 1909 m. pavasario iš viso išėjo apie 320 lietuviškų knygų, brošiūrų ir smulkiųjų spaudinių, sudariusių 90 proc. visos M. Jankaus produkcijos, taip pat keliolika leidinių kitomis kalbomis. Bitėnų spaustuvė buvo tapusi centriniu lietuviškų knygų sandėliu ir svarbiausia vieta knygnešiams.
Patriotizmo bei visuomeniškumo genas, regis, buvo užkoduotas M. Jankaus kraujyje nuo pat jaunų dienų. Vos peržengęs 20-ies metų slenkstį būsimasis lietuviškos spaudos platinimo organizatorius pradėjo bendradarbiauti su 1879 m. Savotišku lūžio tašku tapo 1878 m. Įsrutyje įvykęs susitikimas su garsiuoju mažų tautų nacionalinio išsivadavimo šalininku dr. Jurgiu Zauerveinu (1831-1904), kuris ištarė lemtingus žodžius: „Dirbkite, pasirodykite, kad jūs esate gyva tauta.
prof. dr. Arūno Streikaus paskaita „Mykolas Sopočka“
Šis patarimas paskatino M. Jankų imtis ne pavienių iniciatyvų, bet organizuoto lietuvybės puoselėjimo darbo: jau 1882 m. jis norėjo Tilžėje leisti lietuvišką laikraštį, tačiau sumanymo atsisakęs dėl 1883 m. pasirodžiusios „Aušros“.
1889 m. M. Jankus už 10 000 markių nusipirko savo pirmąją privačią spaustuvę Ragainėje, tačiau ji veikė neilgai: vos metus. 1890 m. vasarą spaustuvė perkelta į Tilžę. M. Jankus tarsi gyveno dvejopą gyvenimą: užsiiminėjo ir komercija (reikėjo išlaikyti šeimą bei gauti pajamų pogrindinei veiklai), ir idėjine veikla.
Pastaroji negalėjo amžinai būti nepastebėta, todėl jau 1892 m. po policijos kratos M. Jankaus namuose Bitėnuose buvo konfiskuota apie 700 lietuviškų leidinių ir visiškai sužlugdyta jo spaustuvė Tilžėje. Tai nesustabdė M. Jankaus: tais pačiais 1892 m. jis įsteigė spaustuvę savo gimtuosiuose Bitėnuose. Išsimokėtinai pirkęs spaudos techniką, Bitėnuose M. Jankus pradėjo sėkmingiausią veiklos etapą, trukusį 17 metų.
Čia veikė plokščia pilno formato iškiliosios spaudos mašina, buvo sukaupta gana gražių garnitūrų ir įvairių knygelių šrifto bei ornamento. 1902 m. ranka sukamą mašiną pakeitė mašina, sukama motoru. Netrukus buvo pastatytos dar dvi mašinos ir trijų arklio galių motoras.
Kadangi visą turtą ir ūkio pajamas skyrė spaudos leidybai ir platinimui, spaustuvė Bitėnuose kelis kartus buvo ant bankroto ribos, ją gelbėjo tėvas, kol galų gale bankrutavo 1909 m. Tais pačiais metais M. Jankus spaustuvę iš panemunės perkėlė į Klaipėdą, kurioje bitėniškis dirbo 1909-1912 m. Šią spaustuvę ir vėl teko parduoti iš varžytinių bei grįžti į gimtinę, tačiau jau 1914 m. kraštą užėmusi caro kariuomenė spaustuvininką su penkiais vaikais deportavo į Rusijos gilumą.
1918 m. tapo vienu iš vadinamojo Tilžės akto (Prūsų lietuvių tautos tarybos) signatarų. 1922-1923 m. buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininku. Po 1923 m. gyveno savo sodyboje Bitėnuose, buvo vadinamas Rambyno sergėtoju. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, iki 1944 m. metų gyveno Kaune. Mažosios Lietuvos patriarchas, eidamas 88-uosius metus mirė jau emigracijoje Vokietijoje. Susirgo plaučių uždegimu.
Bitėnų sodybos muziejus
Šiuo metu muziejaus kompleksą sudaro atstatytas spaustuvės namas (jame - turtinga ekspozicija), intriguojanti klėtis su slaptu knygų sandėliu, viralinė su rūsiu, M. Jankaus sūnaus gyvenamasis namas, daržinė (ją šiemet planuojama nugriauti ir atstatyti).
Pats spaustuvės pastatas sudegė 1946 m., tačiau 1998 m. buvo atstatytas (projektas palaimintas dar 1989 m.) remiantis amžininkų prisiminimais, senų fotografijų pagrindu fotometrininkai apskaičiavo tikslius pastato matmenis. Statybai pinigus aukojo po visą pasaulį išblaškyti lietuviai, įvairios Lietuvos organizacijos, M.
1995 m. pavyko atstatyti vieną įdomiausių ir mistiškiausių sodybos objektų: klėtį, po kuria išlikęs rūsys su buvusia draudžiamų knygų ir laikraščių slėptuve-sandėliu. Įėjus į šį klėties rūsį išvysdavai eilinę daržovių, vaisių saugyklą. Nieko ypatingo. Tačiau erdvė buvusi su paslaptimi: spėjama, jog ilgą, arkinį rūsį į dvi dalis dalijo siena.
Dar ir dabar matyti išsiskiriantis akmenų grindinio fragmentas, kuris žymi buvusios pertvaros vietą. Visos kitos rūsio patalpos grindys išgrįstos raudonomis plytomis. Tad už šios sienos per kažkokį slaptą įėjimą patekdavo tik tie, kurie žinojo jį esant.
Muziejaus įkūrimo istorija
Paties muziejaus įkūrimo idėja kilo dar gūdžiu sovietmečiu, XX a. aštuntame dešimtmetyje gudriai pasinaudojus proga paminėti 1904 m. pirmą kartą iš vokiečių į lietuvių kalbą išversto Komunistų partijos manifesto jubiliejų, nes dokumentas buvo išspausdintas Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje. Šios aplinkybės sudarė galimybę pradėti išsamiau oficialiai domėtis iškilaus mažlietuvio veikla subtiliai iš užmaršties iškeliant knygnešystę, lietuviškos spaudos leidimą, vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (jo pirmininku buvo M.
Martyno Jankaus spaustuvės produkcija
Anot D. Istorikai pabrėžia, kad M. Jankaus įmonėje poligrafininko kvalifikaciją įgijo nemažai lietuvių jaunuolių. Nuo pat darbo pradžios spaustuvininkas priimdavo mokinius iš Didžiosios Lietuvos.
Leidėjas tapo jau įžvalgesnis ir kvalifikuotesnis, nors jo spaudiniai vis viena neprilygo kitų spaustuvių (nevykdžiusių nuostolingos pogrindinės veiklos) komercinei produkcijai. M. Jankaus leidiniams stigo poligrafinės kokybės.
Knygnešiai
Anot knygotyrininko prof. Domo Kauno, takto ir įžvalgumo stokojanti, kartais destruktyvumu pasižyminti veikla kenkė ne tik M. Jankui, bet ir visam tautiniam sąjūdžiui. „M. Jankaus susidūrimai su pareigūnais beveik visada virsdavo žandaro tardymo protokolu ir baudomis už įžūlumą.
Žinoma, vėtytas ir mėtytas visuomenės veikėjas ilgainiui darėsi atsargesnis ir apdairesnis, įgavo daugiau patyrimo ir išminties, stengėsi valdyti emocijas ir liežuvį. Baimės neturėjimas prieš galinguosius skatino nepriklausomumą ir pasitikėjimą, nuolatinė įtampa ir kovinga veikla grūdino asmenybę. Už nelegalią arba Vokietijos valdžiai nepriimtiną veiklą M.
tags: #knygnesiu #slaptaviete #sodyba