Miško Kirtimas Miško Paskirties Žemėje: Sąlygos ir Reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, miškai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, ekonomikoje ir kultūroje. Todėl miško kirtimas yra griežtai reguliuojamas, siekiant užtikrinti tvarų išteklių valdymą ir aplinkos apsaugą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines sąlygas ir reikalavimus, kuriuos būtina žinoti norint kirsti mišką miško paskirties žemėje Lietuvoje.

Kas Yra Miškas?

Pagal įstatymus, miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija. Taip pat, tai gali būti ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

Svarbu pažymėti, kad mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.

Miško Žemė ir Miškų Grupės

Miško žemė apima apaugusius mišku žemės plotus (medynus) ir neapaugusius mišku žemės plotus (kirtavietes, žuvusius medynus, miško laukymes, miško aikštes, mažąsias miško pelkes, miško medelynus, sėklines miško medžių plantacijas ir klonų rinkinius, miškui įveisti skirtą žemę).

Miškų grupė - tai miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas.

Leidimai ir Pranešimai Apie Ketinimus Kirsti Mišką

Paskutiniu metu miško ir žemės savininkams kyla vis daugiau klausimų, kaip ir kada, nenusižengiant įstatymams ir kitiems teisės aktams, galima vykdyti kirtimus savininkui priklausančioje žemėje.

Leidimus kirsti mišką išduoda VMT teritoriniai padaliniai. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

• Jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose).
• Atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos.
• Baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius.
• Neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.
• Kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).
• Plynusius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais.
• Retinimo ir einamuosius kirtimus.

Vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius, neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo, plynusius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais, retinimo ir einamuosius kirtimus privaloma pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką VMT teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai.

Kai iškirstą medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010 L 295, p. 23), pranešimą apie ketinimą kirsti mišką privaloma pateikti ir vykdant kitus kirtimus, kuriems pranešimas apie ketinimą kirsti nėra privalomas.

Miško Kirtimo Etapai ir Svarbūs Aspektai

Norint kirsti mišką, būtina įvertinti visas sąlygas ir susipažinti su miško kirtimo ir atkūrimo taisyklėmis. Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, kuriai miškų grupei priklauso jūsų miškas, ar miškas nėra saugomos teritorijos dalis, ar miške yra paukščių lizdų ir pan.

Jeigu miško plotas ne didesnis kaip 3 hektarai, dažniausiai reikalingas tik Valstybinės miškų direkcijos leidimas arba pranešimas apie ketinimą kirsti mišką. Tačiau jei jūsų miškas didesnis nei 3 hektarai, jums reikės parengti miškotvarkos planą. Projektas buvo sudarytas devyneriems metams ir skaičiuojama, kokia mediena bus iškirsta, pjovimo būdas, sąlygos ir kt. Taip pat apibrėžiamas miško atsodinimas. Suteikta, individualioms sausroms ar vėjovartoms leidimo nereikia.

Be to, apie iškirstą medieną miškų savininkai gali pranešti tik pagal poreikį Valstybinės miškų direkcijos regioniniam skyriui, tačiau kirtimo kiekis ribojamas: 3 kubiniai metrai medienos iš hektaro arba ne daugiau kaip 15 vnt. Medžiai, kurie gali būti nukirto per metus.

Miško Atkūrimas

Iškirtus miškus, nauji miškai turi būti atkuriami vietoje, o po kelerių metų iškirsti plotai tampa jaunais miškais, kuriuos mėgsta lankyti miško žvėrys. Tačiau jei medienos plotas negali augti pats, miško savininkas privalo atsodinti. Jei per 5 metus miškas neatkuriamas, Aplinkos ministerija atsako už miško atkūrimą miško savininko lėšomis. Be to, Lietuva kasmet įveisia naujų miškų.

Neleidžiama kirsti plynai, jeigu šalia esančios miško plynės nepavyko atkurti arba ji savaime neatsikūrė.

Savaiminukų Kirtimas Žemės Ūkio Paskirties Žemėje

Daugeliui savininkų kyla klausimų, kuomet žemės ūkio paskirties žemėje suveši berželių, pušaičių ir kitų savaiminukų sąžalynai. Jei savininkas pageidauja savaiminukais apaugusį plotą paversti miško žeme, tuomet reikia vadovautis aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru 2012 m. gegužės 8 d. Nr. D1-409/3D-331 bei 2004 m kovo 29 d. Nr.3D-130/D1-144 bendru įsakymu nustatyta tvarka. Tam reikia atlikti savaime želiančio miško inventorizaciją, kurią turi teisę atlikti Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT) registruoti vidinės miškotvarkos projektų rengėjai.

Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms (13 str. 2 d.) atsirado galimybė mišku apaugančios žemės savininkui pačiam spręsti, ką daryti su iki 20-ties metų (imant amžiaus vidurkį) medžių savaiminukais ne miškų ūkio paskirties žemėje - inventorizuoti kaip miško žemę, ar, pašalinus savaiminukus, atstatyti gerą agrarinę žemės ūkio paskirties sklypo būklę. Esant reikalui, įvertinti vidutinį savaiminukų amžių sklype gali vidinės miškotvarkos projektų rengėjai.

Saugotini Želdiniai

Siekiant išvengti sankcijų ir baudų, prieš imantis savaiminukų kirtimo darbų, derėtų įsitikinti, ar savininko sklype augantys medžiai nėra paskelbti saugotinais. Sužinoti, kurie želdiniai yra saugotini, galite savivaldybėje ar seniūnijoje. Šiuo klausimu konsultuoja kiekvienoje savivaldybėje sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Želdinių savininkų teisės ir pareigos nustatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, viena iš pareigų yra išsaugoti želdinius, tinkamai juos tvarkyti. Jei želdiniai nepriskirti saugotiniems, juos galima tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia gauti savivaldybės leidimą, vadovaujantis aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Leidimą išduoda atitinkamos savivaldybės administracijos įgaliotas specialistas, esant reikalui pasitelkęs Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją (ji gali pasikviesti atitinkamos srities specialistą), įvertina želdinio būklę, augimo vietą ir kitas aplinkybes natūroje. Rašant prašymą (jei yra bendrasavininkų, būtinas jų pritarimas) kirsti, galima pasirinkti ar sumokėsite kertamo želdinio atkuriamąją vertę ar už tą vertę pasodinsite želdinius savivaldybės nurodytoje vietoje ir prižiūrėsite tris metus.

Tam tikrais atvejais saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai: nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių iškirsti, nulaužti, apdegę gaisro metu, išpuvę, išskyrus atvejus, kai nėra pavojingi žmonėms, pastatams, eismui ir svarbūs biologinės įvairovės požiūriu, pažeistos medžių ir krūmų gyvybinės funkcijos.

Kurie medžiai ir krūmai saugotini:

• Ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.
• Taip pat akcentuojama, kad saugotini ir tie medžiai bei krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės.

Leidimų nereikia, kai kertami nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti, taip pat invazinių rūšių medžiai ir krūmai. Kreiptis į savivaldybę nereikės kertant medžius ar krūmus, augančius ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių; geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, jei jie aukštesni už nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio; energetikos objektų (išskyrus elektros oro kabelius) apsaugos zonose.

Pagrindiniai Miško Kirtimo Tipai

Pagrindinis miško kirtimas - brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas.

Plynasis pagrindinis miško kirtimas - pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes.

Miškų Naikinimo Poveikis

Didelio masto miškų naikinimas pasaulyje sukelia klimato kaitą. Miškų naikinimas labai sumažina Žemės gebėjimą absorbuoti anglies dvideginį iš atmosferos. Pasikeitus žemėnaudai, pavyzdžiui, miško žemės naudojimas žemės ūkiui, pelkių sausinimas, medienos deginimas ar pučiant vėjui, į dirvą gali išsiskirti didelis anglies dvideginio kiekis. Kiekvienais metais 15 procentų miškų patenka į atmosferą dėl miškų naikinimo ir žemės paskirties pasikeitimo.

Anglies Sekvestravimas ir Miško Prieaugis

Metinis anglies sekvestravimas yra proporcingas medienos tūrio padidėjimui. Jaunystėje medžiai turi užimti ir išnaudoti visą savo augimo erdvę, susikurdami savo „statybinę mašiną“ - šaknų sistemą, lają, ją laikančius stiebus, todėl sukaupia mažiau anglies dvideginio nei vidutinio amžiaus medelynai. Anglies sekvestracija didėja augant jauniems suaugusiems ir galiausiai pasiekia aukščiausią tašką 20-60 m., priklausomai nuo medžių rūšies. Vėlesniame amžiuje medžiai kvėpuodami išskiria daugiau anglies dvideginio nei sugeria fotosintezės metu.

Miškai atlieka ir kitų svarbių ekosistemų funkcijų - saugo dirvožemį nuo erozijos, yra vandens ciklo dalis, reguliuoja vietinį klimatą, sukuria patrauklias buveines kitoms rūšims ir saugo biologinę įvairovę.

Statistika ir Faktai

Nuo pokario medienos ištekliai Lietuvos miškuose padidėjo 4 kartus - iki 542,7 mln. kub. m. 2017 m. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, kasmet iškertama apie 1,8% Lietuvos miškuose esančio žalių medžių tūrio, arba apie 60% metinio prieaugio. Panašiu intensyvumu kaip mes kerta lenkai ir vokiečiai.

VMT duomenimis, 2017 m. privačiuose miškuose medienos buvo iškirsta 3,3 mln. kub. m, o valstybiniuose - dar 3,7 mln. kub. m. Palyginti tais metais grynojo medienos tūrio šalyje priaugo 16,1 mln. kub. m.

Yra apskaičiuota, kad po 120 metų smarkiai mažėja ąžuolyno prieaugis, po 100 metų - pušyno, po 70 metų - eglyno, po 60 metų - beržyno ir po 30-ies - baltalksnyno.

Lietuvos miškų statistika

tags: #kirtimas #misko #paskirties #zemeje