Nedarbingumas - tai laikinas asmens darbingumo praradimas dėl ligos, traumos ar kitos sveikatos būklės, kai jis negali atlikti savo darbo funkcijų. Lietuvoje ši būsena oficialiai patvirtinama išduodant nedarbingumo pažymėjimą, kuris suteikia teisę gauti ligos išmoką ir laikinai nedirbti.
Kas nustato nedarbingumą?
Nedarbingumą nustato gydytojas, atsižvelgdamas į asmens sveikatos būklę, diagnozę bei darbingumo galimybes. Įprastai, kai pacientas dėl sveikatos būklės negali atlikti darbo, jam išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
Galvos svaigimas - dažna nedarbingumo priežastis
Galvos svaigimas yra opi ir visame pasaulyje paplitusi problema, su kuria kasdien susiduria daugybė žmonių ir jų gydytojų. Žmonės vengia lankytis mirgančiomis reklamomis pripildytuose prekybos centruose, kilti ar leistis eskalatoriais ar net važiuoti automobiliu ilgesnius atstumus, jau nekalbant apie plaukimą laivu, nes ką tik išvardintose situacijoje jiems tenka susidurti su kartais ir „žemę iš po kojų“ galinčiu išmušti galvos svaigimu.
Pasak gydytojos otorinolaringologės, otoneurologės dr. Irinos Arechvo, ką tik paminėtus galvos svaigimo epizodus sukelia skirtingos priežastys. Viena dažniausiai pasitaikančių galvos svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas. Šis galvos svaigimas yra tikrojo vestibulinio galvos svaigimo pavyzdys.
„Tai reiškia, kad jis atsiranda, kai vidinėje ausyje esančios kalcio kristalų dalelytės iš savo įprastos vietos labirinto prieangyje patenka į pusratinius kanalus ir sukelia netikrus signalus smegenims apie galvos judėjimą“, - paaiškino dr. I. Arechvo. Šios ligos atsiradimo tikimybė per gyvenimą yra maždaug 2 žmonėms iš 100. Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia staiga keičiant galvos padėtį - gulantis, atsisėdant, vartantis lovoje, pasukant galvą į šoną.
Labai svarbu, kad ligą diagnozuotų gydytojas. „Pozicinis galvos svaigimas kai kuriais atvejais gali būti susijęs su smegenėlių patologija ar net smegenų augliais“, - įspėja gydytoja.
Gydymo galimybės
Jei praeityje dar nebuvo greitų ir efektyvių būdų, kaip padėti šiems žmonėms sumažinti galvos svaigimo simptomus, šiandien itin didelę pažangą rodo vestibulinė reabilitacija, kurią specialiai apmokyti reabilitacijos specialistai taiko ir „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centre.
Virtualios realybės simuliacijos leidžia efektyviai kontroliuoti dirgiklių intensyvumą, taip sukuriant žmogui saugias sąlygas palaipsniui adaptuotis prie simptomus sukeliančių situacijų ir sistemingai mažinti jautrumą aplinkos dirgikliams. Pavyzdžiui, jei žmogus patiria galvos svaigimą prekybos centre, galima jam saugiai sukurti tokią virtualią aplinką ir palaipsniui jį prie jos pripratinti. Taip žmogaus organizmas išmoksta tinkamai reaguoti į jį supančią aplinką ir jo svaigimo simptomai sumažėja.
Ši metodika itin tinka kenčiantiems nuo lėtinio galvos svaigimo, lėtinių pusiausvyros sutrikimų, pasireiškiančių dėl įvairių vidinės ausies, neurologinių, sąnarių ir raumenų ligų.
Pasak gydytojos, svarbu ne tik diagnozuoti galvos svaigimo priežastį, bet ir skirti tinkamą reabilitaciją. „Jei, tarkim, diagnozuojama, jog pažeista dešinės pusės vestibulinė sistema, kineziterapeutas parenka specifinius pratimus būtent šiai sričiai stiprinti. Jei tai funkcinis galvos svaigimas - treniruojama visa organizmo pusiausvyros sistema, atkuriamas normalus kūno atsakas į aplinką,“ - pasakoja dr. I. Arechvo.
Senjorai: paprastas pratimas, kuris išgydo galvos svaigimą
Ligos išmoka
Ligos laikotarpiu žmogui mokama laikinojo nedarbingumo išmoka, kuri apskaičiuojama remiantis jo buvusiomis pajamomis. Įprasta maksimali nedarbingumo pažymėjimo trukmė Lietuvoje - 122 kalendorinės dienos (arba 4 mėnesiai) per vienus metus dėl tos pačios ligos ar traumos. Jei po šio termino asmens darbingumas vis dar negrįžta, gali būti svarstomas darbingumo lygio vertinimas ir netgi laikino ar nuolatinio nedarbingumo nustatymas.
Jei sergate ilgiau nei 3-4 mėnesius ir matote, kad sveikata nesitaiso, svarbu kuo anksčiau pradėti kalbėti su gydytoju apie tolimesnius žingsnius. Gydytojas gali rekomenduoti GKK vertinimą, papildomus tyrimus ar reabilitaciją. Svarbu žinoti, kad jei asmuo nesikreipia dėl darbingumo vertinimo laiku arba neatvyksta pas gydytoją, nedarbingumo pažymėjimas gali būti nutrauktas.
Kai kuriems pacientams po ilgo gydymo darbingumas gali būti grąžintas iš dalies. Tokiais atvejais žmogus gali grįžti į darbą lengvesnėmis sąlygomis, pvz., su sumažintu darbo krūviu ar individualiais darbo grafikais. Taip pat egzistuoja galimybė pereiti į reabilitacijos ar profesinės reabilitacijos programas.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą? Taip.
- Ar darbo veikla laikotarpiu, kai išduotas nedarbingumas, yra leidžiama? Ne, darbo veikla laikotarpiu, kai išduotas nedarbingumas, yra draudžiama.
Tokiu atveju galima kreiptis dėl antrinės konsultacijos arba gydytojų konsultacinės komisijos vertinimo. Jei tenka būti nedarbingume ilgiau nei įprasta, verta iš anksto pasiruošti galimiems scenarijams: pasirūpinti dokumentais, kalbėtis su darbdaviu, susipažinti su reabilitacijos galimybėmis.
Elektroninė sistema ir jos trikdžiai
Nuo liepos pradėjusi veikti „Sodros” elektroninių nedarbingumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistema (EPTS) vis dar dažnai stringa. Todėl net ir pasveikę pacientai turi vaikščioti pas gydytojus.
„Didžiausias pacientų srautas būna pirmadieniais ir penktadieniais, tada medikams tenka pildyti daug pažymų. Bet prisijungus prie EPTS dažnai rodomas pranešimas, kad sistema neveikia”, - sakė Vilniaus Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo šeimos gydytoja Vida Uzelienė.
Kai EPTS neveikia, medikai „Sodros” nurodymu ligoniui turi išduoti medicininę pažymą. Ji vėliau pakeičiama į elektroninę nedarbingumo pažymą. Jei ir kitą kartą sistema neveikia, žmogus turi dar kartą apsilankyti pas gydytoją. Ir taip - tol, kol bus išrašyta nedarbingumo pažyma.
„Kartais dėl sistemos sutrikimų medicininę pažymą tenka išrašyti keletą kartų tęsiant nedarbingumą. Tokiais atvejais „Sodros” nepasiekia duomenys apie laikinąjį žmogaus nedarbingumą. Jų negauna ir darbdavys. O žmogui juk reikia pažymos, kad galėtų ją pateikti darbovietei”, - kalbėjo V.Uzelienė.
„Apsipratome: jeigu EPTS nestringa, užpildyti pažymą nėra sunku, bet tai užima laiko. Žmogui tenka palaukti”, - sakė Varnių pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas terapeutas Saulius Kuzavas.
„Sodros” komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Čepelevskis: „EPTS visu pajėgumu pradėjo veikti šių metų liepą. Vis dėlto dar atsiranda sistemos sutrikimų, kuriuos stengiamasi pašalinti kaip įmanoma greičiau. Laikinai sutrikus EPTS veiklai, pacientui turi būti išduodama medicininė pažyma. Ją žmogus pateikia gydytojui kito apsilankymo metu. Vietoj pažymos tuomet išduodama viso asmens laikinojo nedarbingumo laikotarpio elektroninė pažyma.”
Svarbi informacija apie nedarbingumo pažymas
- Net ir įdiegus elektroninę sistemą pacientai gali gauti spausdintą pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymą. Tačiau už jos spausdinimą pacientai turi susimokėti gydymo įstaigai.
- Jeigu darbdavys nesinaudoja „Sodros” elektronine draudėjų sistema arba neturi pasirašęs duomenų teikimo sutarties, pacientas turi atsispausdinti pranešimą apie išduotą elektroninę pažymą ir įteikti ją darbdaviui.
- Pranešimo nebereikia pristatyti į „Sodrą”. Tačiau išmoką „Sodra” skiria tik gavusi žmogaus prašymą.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?
„Sodra“ primena, kad norint gauti ligos išmoką, reikia apsilankyti pas gydytoją, o daliai gyventojų ir pateikti prašymą ligos išmokai gauti, jeigu jie to nepadarė anksčiau.
„Daugiau nei 50 proc. apdraustųjų - 750 tūkstančių gyventojų - jau yra pateikę neterminuotus ligos išmokos prašymus. Tai reiškia, kad susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, jiems daugiau nieko daryti nereikia. Vis dėlto nemaža dalis gyventojų dar teikia prašymus kiekvieną kartą susirgę. Yra ir tokių, kurie prašymų nepateikia. Neterminuotą ligos prašymą galima pateikti internetu, prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui sodra.lt/gyventojui nelaukiant ligos. Prašymas galios visiems ateities atvejams“, - ragina „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.
Trumpa instrukcija, kaip pateikti prašymą ligos išmokai:
- Nebūtina laukti, kol susirgsite, galite prašymą pateikti bet kada.
- Prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus.
- Pasirinkite skiltį Prašymai/ Susirgau arba slaugau šeimos narį.
- Pasirinkite „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildykite.
- Paspauskite „Pateikti“.
Ligos išmoką sergant sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio - vidutinių draudžiamųjų pajamų, buvusių tris mėnesius iki mėnesio prieš susirgimo mėnesį. „Sodra“ išmoką moka nuo trečios laikino nedarbingumo dienos. Už pirmas dvi dienas, ne mažesnę nei 62,06 proc. dydžio išmoką moka darbdavys. Slaugant šeimos narį „Sodra“ nuo pirmos dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo į išmokos prašyme nurodytą gavėjo sąskaitą.
Statistika
Šį spalį iš viso išduoti 230 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Palyginti, rugsėjį šis skaičius siekė 194 tūkst. Tačiau praėjusių metų spalio mėnesį nedarbingumo pažymėjimų skaičius buvo pašokęs iki 246,2 tūkst.
Spalį, palyginti su rugsėju išaugo nedarbingumo pažymėjimų, išduotų dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų tiek sergantiems, tiek slaugantiems šeimos narius. Spalį laikino nedarbingumo pažymėjimai dėl šių ligų išduoti apie 70 tūkst., kai, palyginti, rugsėjį - 40 tūkst. sergančiųjų ar slaugančių šeimos narius.
Iš viso „Sodra“ per tris šių metų ketvirčius jau priskaičiavo 230 milijonų eurų ligos išmokų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu priskaičiuojama apie 38 tūkst. gyventojų, kuriems per pastaruosius metus buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, tačiau jie išmokos nesikreipė. Tai sudaro apie 3 proc. visų laikino nedarbingumo atvejų. Skaičiuojama, kad šiems gyventojams galėtų būti išmokėta apie 8 mln. eurų, tačiau gali būti, kad daliai jų išmokos nepriklausytų net ir pateikus prašymą.
Svarbu žinoti, kad išmoka paskaičiuojama, kai gyventojas deklaruoja pajamas ir sumoka socialinio draudimo įmokas. Pavyzdžiui, jeigu savarankiškai su individualios veiklos pažymėjimu dirbantis gyventojas susirgtų šį mėnesį, kreiptųsi į gydytoją nedarbingumo pažymėjimo ir „Sodrai“ pateiktų ligos išmokos prašymą, jam išmoka gali būti neskirta, arba minimali. Kai gyventojas iki kitų metų gegužės deklaruos 2019 metų pajamas ir sumokės socialinio draudimo įmokas, „Sodra“ paskirs arba perskaičiuos ir išmokės ligos išmoką. Dirbant savarankiškai ir norint ligos išmoką gauti iškart, reikėtų „Sodrai“ teikti pranešimus apie pajamas ir įmokas mokėti avansu kiekvieną mėnesį.