Šiame straipsnyje nagrinėsime administracinės teisės pažeidimus, jų apibrėžimą ir skirtumus nuo kitų teisės pažeidimų. Taip pat aptarsime administracinę atsakomybę ir jos ypatumus.
Teisės pažeidimų rūšys
Norint suprasti administracinės teisės pažeidimus, svarbu atskirti juos nuo kitų teisės pažeidimų, tokių kaip nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai.
Nusikaltimai
Nusikaltimai - tai sunkiausi teisės pažeidimai, už kuriuos gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, į kalėjimą sodinami ne visi, o tik sunkiausi nusikaltėliai. Pirmą kartą ar lengviau nusikaltusieji dažniausiai atsiperka lengvesnėmis bausmėmis (pvz., bauda, viešieji darbai ar laisvės apribojimas). Atlikęs bausmę nusikaltėlis dar kurį laiką (priklausomai nuo įvykdyto nusikaltimo sunkumo) bus laikomas “teistu”, kas jam kurį laiką neleis atlikti tam tikrų darbų.
Baudžiamieji nusižengimai
Baudžiamieji nusižengimai - tai teisės pažeidimai, kurie yra panašūs į nusikaltimus, tačiau yra mažiau sunkūs. Pavyzdžiui, pavogti daiktų už daugiau nei 390 Lt yra nusikaltimas, o už 130-390 Lt - baudžiamasis nusižengimas. Tiek nusikaltimus, tiek baudžiamuosius nusižengimus tiria policija ir panašios tarnybos, vadovaujamos prokurorų.
Administracinės teisės pažeidimai
Administracinės teisės pažeidimai - tai lengviausi teisės pažeidimai. Pavyzdžiui, pavogti daiktų iki 130 Lt yra administracinės teisės pažeidimas. Administracinės teisės pažeidimų yra labai daug rūšių - bet koks valstybinės tvarkos nesilaikymas, jeigu jo nėra baudžiamajame kodekse, bus administracinės teisės pažeidimas: pavyzdžiui, greičio viršijimas, važiavimas “zuikiu”, neteisėtai renkamos aukos politikams ir t.t. Dažniausiai už administracinės teisės pažeidimus mokamos baudos, kartais sodinama į areštinę, skiriami darbai ar atimamos atitinkamos teisės.
Nors dauguma administracinės teisės pažeidimų užtraukia gana nedideles bausmes, už kai kuriuos galite būti nubaustas net smarkiau nei už lengvesnius nusikaltimus. Dalį administracinės teisės pažeidimų tiria policija, o kitus - už atitinkamą sritį atsakingos valdininkų įstaigos.
Civilinė atsakomybė
Civilinė atsakomybė kyla ne prieš valstybę. Už šiuos pažeidimus valstybė nebaudžia. Tačiau teismai įpareigoja kaltininką atlyginti žalą (paprastai pinigais), kurią jis padarė nukentėjusiajam. Tą žalą galima padaryti dvejopai: pažeidus sutartį (pvz. pasiskolinus ir negrąžinus) arba be jokio susitarimo (pvz. Civilinė atsakomybė gali kilti ir kartu su nusikaltimais, baudžiamaisiais nusižengimais bei administracinės teisės pažeidimais. Šiuo atveju pažeidėjas bus ir valstybės baudžiamas (pvz. už nusikaltimą), ir turės atlyginti žalą (pagal civilinę atsakomybę). Jei žalos ją padaręs neatlygina geranoriškai, nukentėjęs turi kreiptis į teismą.
Teisme jam pačiam (arba jo samdytam advokatui) tenka įrodinėti, kokia žala turi būti atlyginta. Tačiau teismas gali padėti gauti tuos įrodymus, kurių pats žmogus negalėtų gauti (pvz. Darbdavys gali bausti darbuotoją, kai šis netinkamai dirba. Drausminės nuobaudos skiriamos už blogai atliekamą darbą. Stipriausia galima nuobauda - atleidimas. Materialinė atsakomybė kyla už darbdaviui padarytą žalą (pvz. sugadintus darbo įrankius). Beje, tam tikrais atvejais netinkamai atliekamas darbas yra ir administracinės teisės pažeidimas ar net nusikaltimas. Taip būna, jei dirbant padaroma ar gali būti padaryta didelė žala (pvz.
Administracinė atsakomybė
Administracinė atsakomybė - tai savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma administracinio proceso teisės normų nustatyta tvarka administracinės teisės pažeidimus padariusiems asmenims, skiriant jiems įstatymų nustatytas administracines nuobaudas, kuriomis siekiama užtikrinti teisinę tvarką įgyvendinant valstybės valdymą.
Argumentai už juridinio asmens administracinę atsakomybę
Analizę, kurie paskatintų įstatymų leidėją naujajame ATPK projekte įtvirtinti juridinio asmens administracinės atsakomybės institutą, reikėtų pradėti taip vadinamų ekonominių sankcijų problematikos nagrinėjimo. Esmė tame, kad Lietuvoje greta ATPK egzistuoja eilė įstatymų, kuriuose numatytos poveikio priemonės (įvardijamos kaip sankcijos.
Administracinės teisės paaiškinimas | Kaip taikoma vyriausybės valdžia
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui. Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
tags: #kiekvienas #adminostracines #teises #pazeidimas #turi #buti