Visoje Lietuvoje pastebima tendencija, kad nors laukiančių socialinio būsto skaičius nuo 2015 metų sumažėjo daugiau nei 13 tūkst., kai kuriose savivaldybėse eilės vis dar didėja. Ši problema aktuali ir Šakių savivaldybei, kurios situacija aptariama šiame straipsnyje, atsižvelgiant į bendrą šalies kontekstą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenys rodo, kad 2017 metais savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, o pardavė 468 senus savivaldybių būstus. 2018 metais šie skaičiai buvo atitinkamai 52 ir 304. Šie duomenys rodo, kad savivaldybės parduoda daugiau būstų nei įsigyja.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje SADM Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis teigė, kad savivaldybės už parduotus būstus sukaupusios apie 13,2 mln. eurų, iš kurių naudojama tik 16 proc.
Anot A. Stapulionio, savivaldybės aiškina, kad didelė dalis lėšų bus panaudota prisidedant prie Europos struktūrinių fondų kofinansavimui. Kofinansavimui reikėtų 7,6 mln. eurų. Tačiau net ir atėmus šią sumą, lieka 5,7 mln. eurų, kurie yra laisvi ir nenaudojami.
Valstybės kontrolė atlieka auditą, kad patikslintų, kur iš tikrųjų panaudojami pinigai. „Tik audituojant galima tiksliai nustatyti, kur pinigai panaudoti, kiek panaudota. Manau, kai turėsime Valstybės kontrolės duomenis, galėsime patikslinti informaciją ir ji bus pakankamai tiksli“, - sakė jis.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas mano, kad valstybė turėtų nustatyti paskatas savivaldybėms, kad šios greičiau spręstų socialinio būsto klausimus, pavyzdžiui, nustatyti maksimalų laukimo terminą - trejus metus.
Anot jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dirba su Europos Tarybos vystymo banku ir rengia studiją, kaip sumažinti laukimo laikotarpį per pusę. Viena iš krypčių - įsteigti agentūras, kurios užsiimtų būsto plėtra, o savivaldybėms liktų tik nuoma ir eilių tvarkymas.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius aiškino, kad šiuo metu vyksta auditas, kurio rezultatai bus aiškūs kitoje metų pusėje. Bus įvertinta, kaip efektyviai naudojamas savivaldybių nekilnojamasis turtas.
Savivaldybių Požiūris
Savivaldybių merai ir atstovai prašė nepainioti socialinio būsto ir savivaldybių turto sąvokų. Akmenės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas teigė, kad turi būti sisteminis požiūris, ir dėl vienos savivaldybės nereikėtų keisti reguliavimo.
V. Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad dėl taisyklių, už kiek turi būti nupirktas būstas, kartais to nepavyksta padaryti. „Sąlygų aprašas sako, kad neturite viršyti rinkos vidurkio, o gerų butų vertė yra žymiai aukštesnė. Aprašyta sąlygose, kokie tai butai: plastikiniai langai, sutvarkyti, tvarkingi. Jie neatitinka tos rinkos kainos ir daugelis savivaldybių susiduria su tuo, kad negali įvykdyti tos sąlygos ir neįsigyja tų butų. Nustato ministerijoje, kad Akmenėje butas kainuoja 3 tūkst. eurų. Jei kažkas sugebės įsigyti tokį butą, aš jam prizą duosiu ir dar savo padovanosiu“, - Seime kalbėjo Akmenės rajono meras.
Jis taip pat pastebi piktnaudžiavimo apraiškų. „Kas yra pretendentai į tokį turtą? Tai yra asmenys, kurių pajamos neviršija 406 eurų. Jeigu eilės didėja, tai ne socialinio būsto trūkumas, o ekonominė situacija ir nedarbas verčia juos būti pretendentais į būstą. O kai kur yra tam tikras piktnaudžiavimas, kad man apsimoka būti bedarbiu, kad būčiau pretendentu į nemokamą būstą, gaučiau maitinimą“, - kalbėjo V.Mitrofanovas.
V.Mitrofanovas pažėrė priekaištų ir centrinei valdžiai, kuri, jo nuomone, taip pat nesugeba efektyviai naudoti savo turto. Jis pateikė pavyzdį, kai Užimtumo tarnyba ir „Sodra“ dirba atskiruose pastatuose.
Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė tikino, kad daug statistikos yra netikslios. Anot jos, savivaldybės parduoda būstą, kurį nuomoja, arba kuris yra netinkamas. Ji pasakojo, kad šiuo metu savivaldybė perka apie 10 butų per mėnesį ir eilė yra sumažėjusi nuo 2 tūkst. iki 700.
R.Šnapštienė aiškino, kad Kauno mieste socialiniai būstai daliai žmonių suteikiami 3 metams su galimybe prasitęsti. Taip esą žmonės skatinami išeiti iš socialinio būsto su galimybe, kad valstybė kompensuotų dalį nuomos išlaidų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkritį paskelbė, kad 2017 metais savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai pardavė 468 senus savivaldybių būstus, o 2018 metais nupirko 52, kai pardavė 304.
Remiantis rugsėjo mėnesio duomenimis, Lietuvoje socialinio būsto laukia 10,5 tūkst. šeimų arba asmenų. Tai perpus mažesnis tokio būsto laukiančiųjų skaičius, lyginant su 2015 metais, kai eilėje buvo 23,2 tūkst. šeimų ar asmenų.
Skaičiuojama, kad šiuo metu socialiniame būste gyvena 11,2 tūkst. šeimų arba asmenų. Šalies savivaldybių pateikta informacija rodo, kad daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc. visų šalyje laukiančiųjų) miestų savivaldybėse.
Mažiausiai socialinio būsto laukiančiųjų yra Birštono, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių rajono, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybėse. Skaičiuojama, kad šiose teritorijose yra ne daugiau nei po 50 šeimų arba asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas.
Per pastaruosius penkerius metus kai kuriose šalies savivaldybėse socialinio būsto laukiančiųjų skaičius didėja. Pavyzdžiui, Visagine 2015 m. buvo 85 šeimos ar asmenys, laukiantys tokio būsto, dabar - 137. Jonavoje pastaraisiais metais socialinio būsto laukė vidutiniškai 270 šeimų ar asmenų, o šiais metais - 313. Būsto laukiančių skaičius nežymiai didėja ir Alytaus rajone: nuo 42 šeimų ar asmenų 2015 m. iki 68 šeimų šiemet.
Praėjusių metų duomenimis, ilgiausiai socialinio būsto laukia Neringos savivaldybės gyventojai - daugiau nei 13 metų. „Įtakos laukimo trukmei (…) gali turėti asmens teisė vieną kartą atsisakyti jam siūlomo būsto, taip pat galimybė teikiant prašymą išreikšti reikalavimus dėl vietovės, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukšto“, - teigiama BNS perduotame SADM komentare.
2023 metais daugiausiai socialinių būstų buvo trijuose didžiuosiuose miestuose - Vilniuje - 1 284, Kaune - 1 219, Klaipėdoje - 664.
Anot G. „Vilniaus miesto būsto“ atstovės teigimu, šiemet sostinės savivaldybė ketina įsigyti apie 65 socialinius būstus, o iki 2026-ųjų - 200.
Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė BNS sakė, kad šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia dešimt asmenų ir šeimų. Pasak savivaldybės atstovės, Neringoje fiksuojamas rekordinis šalyje stovėjimo eilėje laikas - 13 metų - nes yra labai ribotos galimybės statyti socialinį būstą, o pirkti jį sudėtinga dėl itin aukštų būsto kainų rinkoje.
S. Vaišvilaitė pažymi, kad Neringoje labai apribojama ir architektūrinė pastatų išraiška, dėl to socialiniams būstams skirti daugiabučiai yra nedideli ir netipiški kitoms šalies teritorijoms.
Jei kitos savivaldybės socialinius būstus perka, Neringa tokių galimybių nelabai turi. „Neringoje nekilnojamojo turto kainos yra vienos didžiausių šalyje, tad socialinių būstų įsigijimas šiandien sunkiai įsivaizduojamas“, - sakė S. Vaišvilaitė.
Anot savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Linos Murauskienės, šiuo metu eilėje gauti socialinę būstą laukia 556 asmenys ir šeimos. Šiemet uostamiestis ketina įsigyti šešis socialinius būstus.
Jos teigimu, šio namo statybai gali būti suteikta ir Europos Sąjungos parama, priklausomai nuo to, kiek jame apsigyvens daugiavaikių šeimų ir žmonių su judėjimo negalia.
Kaip ir Vilniuje, Klaipėdoje sąlygas atitinkantys ir socialinio būsto eilėje stovintys gyventojai naudojasi kompensacija būsto nuomai.
Anot savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Rimšienės, gyventojams tenka laukti apie dešimtmetį. Kaip BNS sakė R. Rimšienė, Panevėžyje šiuo metu yra 255 socialiniai būstai, eilėje laukia 264 šeimos.
Kauno miesto savivaldybė ateityje ketina įsigyti daugiau socialinių būstų, tačiau nekonkretizuoja kiek. Anot jo, sunku pasakyti, kiek vidutiniškai kauniečiai laukia socialinio būsto. „Tikslas laukti kuo trumpiau, tai yra iki metų“, - sakė D. Anot jo, šiemet Šiauliai ketina įsigyti tris socialinius būstus, tam taip pat tikimasi pritraukti 2,5 mln.
Pasak EBPO, Lietuvoje išlaidos socialiniam būstui sudaro vos dešimtadalį ES vidurkio. EBPO rekomenduoja Lietuvai sukurti ilgalaikį finansavimo mechanizmą prieinamam būstui ir socialiniam būstui.
Paklausta, ar Lietuvoje vykdomi pokyčiai, atsižvelgus į EBPO rekomendacijas, SADM teigė, kad socialinis būstas ir jo plėtra yra tik dalis bendros būsto politikos, už kurią pagal savo kompetencijos sritį atsakinga ne viena institucija ir ministerija.
Teisę į socialinį būstą turi tie asmenys ir šeimos, kurie yra deklaravę turtą ir pajamas, neturi nuosavo būsto, jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo.
Gyventojai turi būti deklaravę gyvenamą vietą savivaldybėje, kurioje nori gauti socialinį būstą, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Jie taip pat turi būti deklaravę savo turtą ir pajamas, kurios turi neviršyti įstatyme numatytų ribų.
Socialinis būstas ne eilės tvarka gali būti suteiktas asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, specialių poreikių turintiems senjorams, daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinio būsto situacija Lietuvoje, įskaitant Šakių savivaldybę, yra nevienoda. Nors bendras laukiančiųjų skaičius mažėja, kai kuriose savivaldybėse eilės vis dar didėja. Finansavimo klausimai ir efektyvus lėšų panaudojimas išlieka svarbiais iššūkiais. Reikalingos sisteminės priemonės, kad socialinis būstas taptų prieinamesnis ir atitiktų žmonių poreikius.
Savivaldybių socialinio būsto fondas 2023 m.
| Savivaldybė | Socialinių būstų skaičius |
|---|---|
| Vilnius | 1 284 |
| Kaunas | 1 219 |
| Klaipėda | 664 |
