Eritrocitų norma: ką svarbu žinoti?

Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra vienas iš dažniausiai atliekamų kraujo tyrimų, skirtas įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Kartais šis kraujo tyrimas atliekamas vietoje įprastinio sveikatos patikrinimo arba paties patikrinimo metu. Taip pat užsakomas, jei įtariama infekcija, anemija ar kiti susirgimai.

Norint jį suprasti, svarbu žinoti, kad kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės: baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir trombocitai.

BKT yra skirtas nustatyti kraujo ląstelių kiekiui kraujyje ir daugybę svarbių rodiklių, susijusių su kraujo ląstelėmis. Jo interpretaciją, kompleksiškai peržiūrėjęs tyrimo rezultatus, atlieka gydytojas. Pagrindiniai tyrimo rodikliai yra kraujo ląstelės. Informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais, o leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais.

Kiti rodikliai - papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą. Visi šių kraujo forminių elementų parametrus pateikia automatinis hematologinis analizatorius. Nurodomi indeksai, ląstelių pasiskirstymas pagal dydį.

Kraujo mėginys yra analizuojamas medicinos laboratorijoje. Daugelyje jų automatinės mašinos dažniausiai patikimai atlieka išsamią kraujo analizę. Kartais kraujo ląstelių tyrimas atliekamas mikroskopavimo metodu, kraujo tepinėlį įvertinant vizualiai. Tai daro kvalifikuoti laboratorijos specialistai.

Šis metodas naudojamas siekiant patvirtinti tam tikras ligas, kai bendro kraujo tyrimo rezultatai turi „nenormalias“ vertes. Taip pat jis taikomas, kai gydytojas nori pamatyti, kaip atrodo kraujo ląstelės mikroskopuojant (pavyzdžiui, jei yra kokių nors „nenormalių“ savybių, apie kurias pranešė ar nepranešė automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas).

Pagrindiniai kraujo elementai ir jų funkcijos

Pagrindiniai kraujo elementai ir jų funkcijos:

• Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai): Perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Sumažėjęs eritrocitų skaičius rodo anemiją. Raudonieji kraujo kūneliai, arba eritrocitai, yra gyvybiškai svarbi deguonies transportavimo sistemos dalis organizme. Hemoglobino molekulė yra sudėtinga baltymų struktūra, kuri egzistuoja eritrocitų viduje ir yra fizinis deguonies nešiklis iš plaučių į visas kūno dalis. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ir (ar) hemoglobino kiekis gali sutrikdyti deguonies pernešimą.
• Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai): Svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. Kiekvienas iš leukocitų diferencijoje esančių ląstelių tipų turi specifines funkcijas, į kurias svarbu atkreipti dėmesį analizuojant bendro kraujo tyrimo rezultatus. Pavyzdžiui, alerginės reakcijos gali būti susijusios su eozinofilais. Neutrofilai paprastai parodo bakterinę infekciją, o limfocitų padidėjimas siejamas su virusine infekcija. Tyrimo atsakyme kartais būna pastaba: kairys poslinkis (poslinkis į kairę), o tai reiškia, kad yra padidėjęs neutrofilų kiekis.
• Trombocitai: Svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Trombocitai prisijungia prie audinių, kai susižalojama ir kraujuojama, padėdami susidaryti kraujo krešuliui. Trombocitai - svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Tai nėra pilnos ląstelės, bet didelių ląstelių, vadinamų megakariocitais, fragmentai. Trombocitai prisijungia prie audinių, kai susižalojama ir kraujuojama. Jie aptinkami kraujavimo vietoje, padėdami susidaryti kraujo krešuliui.

Kaip minėta anksčiau, leukocitų kiekio padidėjimas ar diferenciacijos pakitimai gali reikšti infekciją arba uždegimą. Anemija diagnozuojama, kai nustatomas mažas hemoglobino ir (ar) hematokrito kiekis, bet tai nebūtinai reiškia pačią ligą. Anemija gali būti daugelio ligų pasekmė, įskaitant nukraujavimą, kaulų čiulpų pažeidimus, nepilnavertę mitybą, genetinius hemoglobino struktūrinius ar funkcinius sutrikimus, inkstų nepakankamumą. Kartais anemiją sukelia lėtinis kraujavimas, todėl šis tyrimas kartu su kraujo nustatymu išmatose gali būti naudojamas gaubtinės žarnos vėžio nustatymui.

Jei diagnozuojama anemija, dažniausiai vertinami ir pagalbiniai rodikliai, tokie kaip MCV, MCH, MCHC ir RDW. Nustačius trombocitopeniją (sumažėjusį trombocitų kiekį), galima įtarti kaulų čiulpų problemas, pernelyg didelį alkoholio vartojimą, imunologines ar genetines problemas, pažengusią kepenų ligą, taip pat pokyčiai gali būti vartojant kai kuriuos vaistus. MPV gali parodyti, kaip greitai trombocitai yra pagaminami kaulų čiulpuose ir kokiu greičiu patenka į kraują.

Eritrocitų norma

Eritrocitai yra raudonieji kraujo kūneliai, pernešantys deguonį po visą organizmą ir turintys hemoglobino. Viename litre kraujo suaugę žmonės paprastai turi nuo 4,32 iki 5,72 trilijonų eritrocitų. Tai - sveiko žmogaus rodiklis.

Raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali padidėti dėl įvairių priežasčių:

• Rūkymo;
• Įgimtos širdies ligos;
• Dehidratacijos;
• Inkstų ląstelių karcinomos, kuri yra inkstų vėžio rūšis;
• Plaučių fibrozės;
• Kaulų čiulpų ligos, sukelianti raudonųjų kraujo kūnelių perprodukciją ir susijusi su genetine mutacija.

Jei kraujo tyrimas rodo priešingą rezultatą, t.y. eritrocitų turite per mažai, akivaizdu, kad jums trūksta hemoglobino. Tai lemia daug priežasčių, tačiau dažniausios:

• Anemija;
• Kaulų čiulpų nepakankamumas;
• Eritropoetino trūkumas yra pagrindinė lėtinėmis inkstų ligomis sergančių pacientų anemijos priežastis;
• Hemolizė arba eritrocitų sunaikinimas dėl transfuzijos, kraujagyslių pažeidimo ar kitų priežasčių.

Santaros klinikų nuotr./Eritrocitai (asociatyvinė nuotr.)

Kraujo ligos ir eritrocitų skaičiaus sumažėjimas

Asociacija Kraujas.lt apibūdino keleto dažniausiai pasitaikančių kraujo ligų simptomus. Kraujo kūnelių skaičius sergant kraujo ligomis gali sumažėti dėl įvairių priežasčių. Neretai visų kraujo kūnelių ima mažėti:

• Dėl ligų, pažeidžiančių kaulų čiulpus (pvz., mielodisplastiniai sindromai, pirminė mielofibrozė);
• Dėl ligos išplitimo į kaulų čiulpus (pvz., limfomos);
• Dėl to, kad aktyvi kraujo liga „išstumia“ normalią kraujodarą (pvz., sergant leukemijomis);
• Dėl taikomo gydymo, pvz., gydant chemoterapija ir/ ar radioterapija veikia ne tik ligos pažeistas, tačiau ir sveikas ląsteles.

Skirtingų kraujo kūnelių tipo skaičiaus sumažėjimas pasižymi būdingais simptomais ir turi atitinkamus gydymo ar korekcijos būdus.

Viena dažniausių ligų, kurios vienas iš simptomų - eritrocitų sumažėjimas kraujyje - yra anemija, dar vadinama mažakraujyste. Pacientai, kuriems sumažėja eritrocitų skaičius, dažniausiai jaučia nuovargį ir energijos stoką. Mažakraujystės simptomų sunkumas priklauso ir nuo to, kiek daug sumažėjo eritrocitų. Jeigu eritrocitų skaičius sumažėja reikšmingai, greta minėtų simptomų pasireiškia išblyškimas, širdies plakimo pojūtis, dusulys, galvos svaigimas. Senyvo amžiaus pacientams dėl sutrikusio širdies aprūpinimo krauju gali pasireikšti širdies skausmai.

Būdingi anemijos simptomai:

• Oro trūkumo pojūtis;
• Silpnumas;
• Nuovargis;
• Energijos stoka;
• Dėmesio, koncentracijos sutrikimai;
• Išblyškimas;
• Širdies plakimo pojūtis.

Anemija gali atsirasti dėl įvairių paveldimų eritrocitų gamybos sutrikimų, sumažėjusios jų gamybos kaulų čiulpuose, padidėjusio ardymo (pvz., blužnyje), kraujuojant. Dažnai anemijos atsiranda dėl tam tikrų medžiagų stokos (vitamino B12, folio rūgšties, geležies).

Sergant kraujo ligomis (mieloproliferacinėmis ligomis, limfomomis, leukemijomis ir kt.) dažnai anemija atsiranda dėl to, kad liga tiesiogiai pažeidžia kaulų čiulpus arba jų pažeidimas atsiranda dėl taikomo gydymo.

Anemija diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius eritrocitų skaičiaus sumažėjimą, hemoglobino koncentracijos sumažėjimą, o neretai - ir hematokrito rodiklio sumažėjimą. Toliau vertinami kiti bendrame kraujo tyrime pateikiami eritrocitų rodikliai, atliekami kiti reikalingi tyrimai, kuriais siekiama nustatyti tikslią anemijos priežastį.

Anemijos priežastis yra svarbi gydymo pasirinkimui, kadangi vienais atvejais eritrocitų skaičiui padidinti gali užtekti išgydyti priežastis (paskirti geležies, folio rūgšties ir kt.), o kitais atvejais tenka skirti eritrocitų gamybą skatinančius vaistus (eritropoetiną, androgenus, gliukokortikoidus). Geriausio gydymo būdo pasirinkimas yra individualus, priklauso nuo ligos ir paciento.

Kritiškai sumažėjus hemoglobino koncentracijai kraujyje iškyla grėsmė, kad organizmas nebus normaliai aprūpintas deguonimi, tuomet greitam eritrocitų skaičiaus atstatymui atliekami eritrocitų masės perpylimai.

Eritrocitų masės perpylimas daugumai ligonių atliekamas, kai:

• Hemoglobino koncentracija < 60 - 70 g/l.
• Hemoglobino koncentracija < 80 - 100 g/l ir yra rizikos veiksnių (pvz. širdies, plaučių ligos).

Eritrocitų indeksai

Eritrocitų indeksai yra kraujo tyrimo rodikliai, kurie padeda įvertinti raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) dydį, hemoglobino kiekį juose ir bendrą eritrocitų būklę. Šie indeksai yra svarbūs diagnozuojant įvairius kraujo sutrikimus, ypač anemijas.

Pagrindiniai eritrocitų indeksai apima:

• Vidutinis eritrocitų tūris (MCV) - rodo vidutinį raudonųjų kraujo kūnelių dydį.
• Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCH) - rodo vidutinį hemoglobino kiekį viename eritrocite.
• Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose (MCHC) - rodo vidutinę hemoglobino koncentraciją tam tikrame kraujo tūryje.
• Raudonųjų kraujo kūnelių pasiskirstymo plotis (RDW) - rodo, kiek skiriasi raudonųjų kraujo kūnelių dydis, kitaip tariant, kiek ląstelės yra vienodo dydžio.

Šie indeksai padeda nustatyti, ar raudonieji kraujo kūneliai yra normalaus dydžio ir formos, ar yra nukrypimų, kurie gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus.

Eritrocitų indeksų normos

Eritrocitų indeksų normos suaugusiems yra tokios:

• Vidutinis eritrocitų tūris (MCV): 80-100 femtolitrų (fl). Normali MCV reikšmė rodo, kad raudonieji kraujo kūneliai yra normalaus dydžio.
• Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCH): 27-33 pikogramai (pg). MCH rodo vidutinį hemoglobino kiekį kiekviename raudonajame kraujo kūnelyje.
• Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose (MCHC): 320-360 g/l. MCHC vertė nurodo, kiek hemoglobino yra tam tikrame kraujo tūryje.
• Raudonųjų kraujo kūnelių pasiskirstymo plotis (RDW): 11,5-14,5%. RDW rodo, kaip tolygiai pasiskirstę raudonieji kraujo kūneliai pagal dydį.

Vaikams eritrocitų indeksai gali šiek tiek skirtis nuo suaugusiųjų, priklausomai nuo amžiaus.

MCV (vidutinio eritrocitų tūrio) rodiklio normos yra 78-96 fl. Tiek šio rodiklio skaičiaus padidėjimas, tiek sumažėjimas, reiškia nukrypimą nuo normos, kas gali būti jūsų blogos savijautos ar sveikatos sutrikimų priežastimi.

Kada atliekami MCV kraujo tyrimai?

MCV kraujo tyrimai yra atliekami tuomet, kai norima ne tik profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, bet ir užkirsti kelią įvairioms ligoms, pradinėje jų vystymosi stadijoje. Pavyzdžiui, tokiems susirgimams kaip kepenų cirozei; cistitui; žarnyno vėžiui; pirmo ir antro tipo diabetui; geležies stokos anemijai; reumatui; alkoholizmui; įvairių tipų hemofilijai; kraujo vėžiui, ūminiam bei lėtiniam inkstų nepakankamumui ir kitoms ligoms.

Ką parodo MCV kraujo tyrimas?

MCV - hematologinis rodiklis, padedantis labai tiksliai nustatyti pirminę ligos stadiją, pvz. įvairius kepenų pakitimus, nustatant alkoholizmą, kurį dažnai asmuo nepripažįsta kaip problemos. Šis rodiklis lėtai kinta, nes eritrocitų tūris atsinaujina per keletą mėnesių, dėl to yra labai svarbus dėl savo tikslumo.

Padidėjęs MCV rodiklis padeda nustatyti tokius susirgimus kaip:

• Įvairios kilmės anemija;
• Kepenų ir skrandžio gleivinės pažeidimai;
• Lėtinis alkoholizmas;
• Skrandžio vėžys;
• Įvairūs žarnyno parazitai (plokščiosios kirmėlės, askaridės ir kt.);
• Krono liga ir kitos ligos.

Kai kuriais atvejais padidėjęs MCV rodiklis gali parodyti ir genetinius sutrikimus. Jei MVC rodiklis yra normos ribose, tačiau kraujo tyrimas rodo sumažėjusį hemoglobino kiekį, tuomet gali būti, jog jūs sergate anemija ar turite kraujotakos sutrikimų.

Sumažėjęs MCV rodiklis gali reikšti, jog jums išsivystė mažakraujystė dėl geležies stokos, kuri yra labai pavojinga, nes gali peraugti į lėtinius uždegimus ar onkologinius susirgimus, tuberkuliozę ir kitas patologijas.

Dažniausiai MCV rodiklis sumažėja nėštumo metu ar kol maitinate kūdikį, dėl to šiuo gyvenimo laikotarpiu, be galo svarbu pasirūpinti pilnaverte mityba ir maisto papildais, kurie padėtų atstatyti organizmo disbalansą.

Kaip pasiruošti MCV kraujo tyrimui?

MCV kraujo tyrimui, reiktų pasiruošti kaip įprastam kraujo tyrimui. Rekomenduojama nevalgyti ir negerti jokių tonizuojančių gėrimų nuo 8 iki 12 val. Taip pat nepatartina vartoti medikamentų ar maisto papildų, kurie galėtų turėti įtakos kraujo tyrimo rezultatams. Patartina neužsiimti aktyvia fizine veikla ir vengti streso.

Kada gaunami tyrimo rezultatai?

Tyrimo rezultatai, jei reikalinga skubi gydytoja pagalba ar konsultacija yra gaunami tą pačią dieną. O jei yra poreikis iš to paties kraujo mėginio atlikti papildomus tyrimus, tuomet rezultatų atsakymai gali užtrukti iki kelių darbo dienų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, MCV rodiklio tyrimus reiktų vertinti kompleksiškai, kartu su kitų tyrimų rezultatais, nes tada jus gydančiam specialistui susidėlioja pilnas vaizdas apie tai, kokie procesai vyksta jūsų organizme. Dėl to, kiekvienu atveju, pacientas yra informuojamas individualiai, kada gali tikėtis gauti visą reikalingą informaciją apie savo sveikatos būklę.

Kokia tyrimo nauda?

MCV tyrimo nauda yra ta, kad jūs ankstyvoje stadijoje sužinoję apie ligą, galite kontroliuoti jos progresą ar bent sušvelninti jos požymius bei nepageidaujamus šalutinius požymius. Taip pat jo pagalba galima labai tiksliai nustatyti ar jums paskirti medikamentai yra veiksmingi, pvz.

Kraujo tyrimo rodikliai ir normos

Kraujo tyrimo atsakyme, greta konkrečių paciento kraujo rodiklių, paprastai pateikiamos tos laboratorijos, kurioje atliktas tyrimas, normos. Kartais kai kurie vartojami medikamentai, papildai gali turėti įtakos ir kraujo rodikliams, tad būtinai apie tai pasakykite gydytojui, kuris vertins kraujo tyrimą. Pvz.: vartojant steroidinius hormonus gali padidėti leukocitų skaičius, pradėjus vartoti geležies, folio rūgšties, vitamino B12 preparatus, jei jų trūko, bus stebimi suintensyvėjusios eritrocitų gamybos požymiai (daugės retikulocitų, kils hemoglobinas).

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai kraujo rodikliai ir jų normos:

Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti kompleksiškai (t.y. vertinti ne vieną nukrypusį rodiklį, o rodiklių visumą) ir kiekvienam kraujo liga sergančiam pacientui individualiai, priklausomai nuo ligos/ gydymo stadijos. Gydant kraujo ligomis sergantį pacientą, kraujo tyrimas kinta dienomis.

Atkreipkite dėmesį, kad aparatas skaičiuoja absoliutų ląstelių skaičių, o atskiras leukocitų rūšis suskaičiuoja absoliučiais skaičiais ir procentinę jų sudėtį. Nesupainiokite jų.

Leukogramos skaičiavimas (kraujo formulės skaičiavimas /pilnas kraujo tyrimas) - tai tyrimas, kuomet laboratorijos gydytojas suskaičiuoja leukocitus, kuriuos mato kraujo tepinėlyje, žiūrėdamas pro mikroskopą.

Jis skaičiuoja skirtingas leukocitų rūšis iki 100 ląstelių. Pvz.: gali suskaičiuoti 57 neutrofilus, 28 limfocitus, 8 monocitus, 5 lazdelinius neutrofilus, 1 eozinofilą ir 1 bazofilą - viso 100 leukocitų ląstelių. Tai turėtų būti panašu į procentinį leukocitų skaičiavimą aparatiniame kraujo tyrime, tik tiksliau, nes gydytojas gali matyti įvairių nebrandžių leukocitų, kurių normoje sveiko žmogaus kraujyje neturėtų būti (blastai, metamielocitai, promielocitai, mielocitai ar kiti). Šios ląstelės gydytojui leidžia įtarti kraujo ligą.

Pagrindiniai kraujo rodikliai gali nežymiai svyruoti: jei žmogus sveikas, kraujo rodiklių svyravimai turėtų būti nedideli ir neperžengti normos ribų. Kraujo pokyčiai, nustatyti bendru kraujo tyrimu, gali padėti atsekti įvairių negalavimų priežastį ar būti pagrindas atlikti išsamesnius kraujo tyrimus.

tags: #kiek #turi #buti #eritrocitu