- įvertinti studento savarankiško darbo rezultatus.
Pagrindinės Sąvokos
Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, susijusias su rašto darbais:
- Projektas / Kursinis darbas: Savarankiškas darbas, kuriuo studentas parodo pasirengimą, jog, remdamasis teorinėmis žiniomis, gali stebėti ir analizuoti praktinę veiklą.
- Referatas: Savarankiškas studijų darbas, skirtas trumpai problemos analizei.
- Sąvokų žemėlapis: Tai schematinė priemonė, vizualiai parodanti studento supratimą apie sąvokas, objektus.
Rašto Darbo Struktūra
Rašto darbų struktūros dalys yra pagrindinės (įvadas, dėstymas ir išvados), pagalbinės (antraštinis lapas, santrauka, turinys, lentelių ir paveikslų sąrašas, sąvokų ir santrumpų sąrašas, literatūros sąrašai, priedai). Rašto darbo įvadas turėtų sudaryti apie 10 proc.
Antraštinis Lapas
Pirmoji papildomoji darbo dalis - antraštinis lapas.
Turinys
Turinys turi gerai atspindėti darbo struktūrą, reikia išvardyti visas sudėtines dalis (skyrius, poskyrius, skyrelius) ir nurodyti jų puslapius. Struktūrinės darbo dalys turi būti labai aiškiai suformuluotos. Jeigu vartojama daug pasikartojančių sutartinių ženklų, terminų santrumpų ir jeigu jie pavartoti daugiau nei porą kartų, reikia prieš įvadą pateikti sąvokų ir santrumpų sąrašą.
Dėstymas
Dėstyme turi būti nuosekliai analizuojami ir aprašomi įvade numatyti uždaviniai, įrodinėjami teiginiai. Ši dalis turi būti suskirstyta į skyrius ir poskyrius, pateiktas teorinis darbo pagrindimas, naudotos literatūros apžvalga ir konkretūs tyrimo rezultatai. Dėstymo dalyje reikia pateikti savo surinktos medžiagos analizę, savo konkretaus tyrimo duomenis.
Išvados
Išvados - tai atsakymas į problemos formuluotę, kuri remiasi tyrimo rezultatais. Visos darbo išvados turi išplaukti iš jūsų darbo, čia negali būti teiginių, nesusijusių su konkrečiu jūsų tyrimu. Patartina išvadas numeruoti.
Literatūros Sąrašas
Literatūros ir informacinių šaltinių sąraše pagal bibliografinio aprašo taisykles pateikiami tik naudotų šaltinių ir cituotos literatūros duomenys. Vadinasi, į šį sąrašą įtraukiami tik tie šaltiniai ir literatūra, kurie turi nuorodas tekste.
Rašto Darbo Formavimo Reikalavimai
Bendrieji Reikalavimai
- Antraštinis lapas laikomas pirmuoju darbo lapu, tačiau jis nenumeruojamas (jame nerašomas skaičius 1).
- Rašto darbo lapus numeruoti pradedama nuo turinio.
- Po antraštinio lapo segamas rašto darbo turinys. Jis gali būti paprastas (referato, namų darbo) arba hierarchinis, t.y. Tokiame turinyje nurodomi kiekvieno skyriaus, poskyrio bei skyrelio numeriai arabiškais skaitmenimis.
- Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi būt prasmingi, aiškūs, kuo trumpesni, atitikti tiriamos problemos esmę ir nekartoti viso darbo pavadinimo.
- Rašto darbo tekstas turi būti renkamas kompiuteriu. Paraštes rekomenduojama nustatyti pagal Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus.
Jeigu darbe spausdinamos lentelės turi daug skilčių ir netelpa išilginiame lape, pirmiausia tokiam lapui reikia nustatyti horizontalų formatą - A4L (Landscape). Gali būti kuriamos puslapių antraštės (Header and Footer), jose įrašomi darbo turinį atitinkantys įrašai. Šrifto dydis - 10 pt.
Teksto Struktūra
- Darbo tekstas skirstomas skyriais, poskyriais, skyreliais, jie numeruojami arabiškais skaitmenimis, pvz., 1.; 1.1.; 1.1.5. ir t.t.
- Skyriai pradedami spausdinti naujame puslapyje.
- Skyrių ir poskyrių pavadinimai rašom centruotai. Ilgesnis pavadinimas rašomas per 2 ar 3 eilutes (neturėtų būti daugiau kaip 12 žodžių).
Skyrių pavadinimai nuo teksto atskiriami papildomu 12 pt tarpu. Pavadinimų skyrimo intervalas visose darbo dalyse turi būti vienodas. Darbas turi būti parašytas taisyklinga, aiškia ir sklandžia lietuvių kalba, be pasikartojimų, gramatinių klaidų. Mintys dėstomos nuosekliai, aiškiai ir logiškai. Žodžiai vartojami tik tiesioginėmis reikšmėmis, nepageidaujam beletristiniai elementai. Rašant darbą rekomenduojama vengti pirmojo asmens vartojimo. Atskirus žodžius ar teksto dalis galima paryškinti (Bold) arba išskirti pasviruoju Italic šriftu.
Skyryba
- spausdinami po parašyto žodžio be tarpo.
- Skliaustai ir kabutės nuo žodžių, kurie juose rašomi, tarpais neskiriami.
- Lietuvos projektų vadybos asociacija (LPVA).
Brūkšnį iš abiejų pusių reikia atskirti tarpais. Brūkšnys tarpais iš abiejų pusių neskiriamas, kai nurodomos dviejų dydžių ribos: 5-6 dienos; 10-20 %; p. Brūkšnelis tarpais nuo žodžių neskiriamas.
- tarp pavardės ir slapyvardžio: Vincas Mykolaitis-Putinas.
Nesusipratimų pasitaiko rašant žodžius su kabutėmis, kai nenaudojama lietuviška kompiuterių klaviatūra.
Terminai ir Santrumpos
Visame darbe vartojamos vienodos sąvokos (terminai). Jeigu vartojamos specifinės sąvokos, jos aptariamos tekste. Iš kelių žodžių sudarytų pavadinimų santrumpos (trumpiniai) sudaromos iš savarankiškų žodžių pirmųjų raidžių. Raidinės santrumpos rašomos be taškų. Ilgio, ploto, tūrio, svorio ir kitų matų sutrumpinti tarptautiniai pavadinimai skaitomi nesutrumpinti ir rašomi be taško. Atitinkamos lietuviškos santrumpos - val., min., sek. Bet kuriuo atveju tame pačiame tekste žymėjimai turi būti vienodi, t.y. - dėstytojas, egz. - egzempliorius, fak. - fakultetas, faks. - faksas, faksograma, pan.
- Kartais santrumpoje paliekami du pirmieji žodžio skiemenys ir po jų einanti trečiojo skiemens priebalsė, pvz.: koresp. - korespondentas, pavad. - pavaduotojas, vyresn.
- Rašoma pirmoji ar kelios pirmosios raidės; po santrumpų dedamas taškas, pvz.: g. - gatvė, pvz. - pavyzdys, sk. - skyrius, žr.
- Dvižodžių santrumpų negalima atskirti pasviruoju brūkšniu, kuris reiškia dviejų žodžių santykį. Reikia po sutrumpintų žodžių dėti taškus: atsisk. sąsk. - atsiskaitomoji sąskaita (negalima rašyti a/s); p. d. - pašto dėžutė (negalima rašyti p/d); a.
- Numerio simbolis Nr. rašomas prieš skaitmenį didžiąja raide: Nr.
Yra žodžių, trumpinamų ta pačia raide: p. Jei tame pačiame tekste žodžių santrumpos sutampa, tokius žodžius reikia trumpinti skirtingai, pavyzdžiui, puslapis gali būti trumpinamas psl.
Skaitmenys
- eilės numerius, pvz.: (žr. 4 skyrių),(žr.
Kelintiniai skaitvardžiai žymi daiktų vietą eilėje. Daugiaženkliai skaičiai gali būti žymimi arabiškais skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pvz.: 25 tūkstančiai arba 25 tūkst. Kableliu skiriame dešimtaines trupmenas nuo sveikųjų skaičių, pvz.: 1,90; 10,555. Tekste pinigų sumos gali būti rašomos: 250 Eur; 25,50 Eur; 10 Eur 50 ct.
Lentelės
Studijų darbuose skaitmeninė, tekstinė arba mišri informacija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 skiltys, pateikiama lentelėse. parašomi jų pavadinimai. Jei darbe yra tik viena lentelė, tai virš jos rašomas žodis Lentelė be numerio. Trumpinama lent. Kursinių darbų, projektų, baigiamųjų darbų tekstas skirstomas į skyrius ir poskyrius (jie numeruojami: 1., 1.1., 1.2. ir t.t.). lentelių numeravimą: lentelės numerį sudarytų skyriaus numeris ir lentelės eilės numeris. Pavyzdžiui, darbo pirmame skyriuje yra trys lentelės, tai trečioji būtų numeruojama 1.3. lentelė.
2 lentelė.
Jei lentelės stulpeliai netelpa per vertikalaus (portrait) puslapio plotį, lentelė išdėstoma horizontaliame (landscape) puslapyje.
Iliustracijos
Visos iliustracijos, esančios rašto darbuose, vadinamos paveikslais (pav.). Iliustracijos (grafikai, diagramos, kreivės ir kt.) rengiamos naudojantis kompiuterinėmis programomis ir išdėstomos tekste po nuorodomis arba prieduose. Jei iliustracijų daugiau nei viena, numeruojamos iš eilės. Iliustracijos pavadinimas (jo pirmoji raidė didžioji) rašomi iliustracijos apačioje, gale taško nereikia.
Formulės
Jei studijų darbe būna formulių, jos rašomos specialiomis kompiuterinėmis programomis. Matematinė formulė nepakeičia frazės gramatinės struktūros, todėl tekste prieš formulę ir po jos skyrybos ženklai dedami pagal skyrybos taisykles. Formulė rašoma eilutės viduryje, dedamas kablelis, o ją siejantis žodis čia - po formule kitoje eilutėje, po to stulpeliu žemyn aprašomi visi jos kintamieji. Formulę reikia išskirti iš teksto, todėl paliekama tuščia eilutė prieš formulę ir po jos. Tekste formulės numeruojamos didėjančia tvarka. Formulės numeris rašomas skliausteliuose dešiniajame lapo krašte, pavyzdžiui: (1).
Citatų Pateikimas
bibliografiniais leidiniais, užsienio autorių darbais, susipažįstama su straipsniais Lietuvos ir užsienio periodiniuose leidiniuose. Teoriniams teiginiams pagrįsti naudojama statistinių leidinių informacija. Naudotos mokslinės literatūros šaltiniai darbe gali būti nurodomi šiais būdais: santrauka, perfrazavimu, citata, fragmentine citata (atskirų būdų derinimu). Citatos pateikiamos pasviruoju (Italic) šriftu, be kabučių.
- Jeigu cituojama iš spausdinto šaltinio, po citatos padėjus tašką (jei tai sakinio pabaiga) lenktiniuose skliaustuose rašomi du skaičiai (pirmasis rodo literatūros šaltinio eilės numerį naudotos literatūros sąraše, antrasis - to šaltinio puslapį, kuriame yra citata).
- Jeigu cituojama iš elektroninio šaltinio, po citatos padėjus tašką (jei tai sakinio pabaiga) laužtiniuose skliaustuose nurodomas vienas skaičius, kuris rodo elektroninio šaltinio eilės numerį naudotos literatūros sąraše.
Bibliografinės Nuorodos
Bibliografinėse nuorodose rašomi šie skiriamieji ženklai: dažniausiai rašomas taškas, kartais brūkšnys, laužtiniai skliaustai ar dvitaškis. Atkreiptinas dėmesys, kad leidykla yra antraeilis dalykas, todėl nurodyti nebūtina, pvz.: PIROČKINAS, Arnoldas. Administracinės kalbos kultūra. Vilnius, 2002. 157 p. Rinkiniuose paprastai įrašomas atsakingasis redaktorius, kurio pavardė didžiosiomis raidėmis ir visas vardas rašomi po darbo pavadinimo, pvz.: Vadyba Lietuvoje 1918-1940 m.: Rinktinė apie vadybą ir darbo organizavimą. Sudarytojas Romualdas RAZAUSKAS ir kt. Vilnius, 1991. 365 p.
Jeigu leidinio autorių yra keletas, jų pavardės surašomos abėcėlės tvarka (ne daugiau kaip 3 pavardės). KAZLAUSKIENĖ, Asta; RIMKUTĖ, Erika; BIELINSKIENĖ, Agnė. Bendroji ir specialybės kalbos kultūra. Kaunas, 2010. 370 p. Periodinio leidinio straipsniai aprašomi tokia tvarka: autoriaus pavardė (didžiosiomis raidėmis), vardas, straipsnio pavadinimas, toliau žurnalo ar laikraščio pavadinimas (gulsčiu šriftu), išleidimo metai, numeris, straipsnio puslapiai, pvz.: KARALIENĖ, Rūta. Jaunieji mokslininkai kviečiami dalyvauti konkurse. Mano ūkis, 2012, Nr. 12, p.
Elektroninio dokumento aprašo pavyzdys: VANAGAS, Ramūnas; VYŠNIAUSKIENĖ, Lina. Vadybos pagrindai [interaktyvus]. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012 [žiūrėta 2015 m. sausio 19 d.]. 5-asis leid.
- Skelbimo duomenys. Tai vieta, kurioje buvo paskelbtas dokumentas. Rašoma originalo kalba kaip šaltinyje. Jei skelbimo vieta nenurodyta, rašoma sine loco, s.l, b.v. Po skelbimo dedamas dvitaškis ir įvardijamas leidėjas (galima sutrumpintai). Jei leidėjas yra nežinomas, elgiamasi analogiškai, kaip ir su nežinoma skelbimo vieta. Žinomos, bet šaltinyje nenurodytos datos pateikiamos laužtiniuose skliaustuose.
- Atnaujinimo ar taisymo data. Tai nauji leidimai ir versijos. Po skelbimo datos rašoma dokumento atnaujinimo ar pataisymo data. Atnaujinta 2003 m.
- Nuorodos sudarymo data. [žiūrėta 2002 m.
- Apimtis. Spaudinių apimtis nurodoma puslapių, lapų, skilčių ir pan.
Pastabos rašomos tik tada, jeigu reikia. Pastabose taip pat galima pateikti informaciją apie dokumento priedus (naudotojo vadovėlius, kasetes), sistemos reikalavimus (konkretų kompiuterio, kuris tinka dokumentui naudoti, tipą ir modelį, programinės įrangos reikalavimus) ir kt.
Įsigijimo sąlygos ir prieiga. Interaktyviems dokumentams privaloma tvarka pateikiama informacija dokumento šaltinio buvimo vietai nustatyti ir identifikuoti (Prieiga per). Prieš adresą dedamas dvitaškis.
Standartinis numeris (pagal jį dokumentą galima surasti internete). Jeigu cituojamame ar minimame dokumente yra standartinis numeris, jis būtinai rašomas ir bibliografinėje nuorodoje.
Literatūra
- Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir informacijos išteklių citavimo gairės (tapatus ISO 690:2010). [Vilnius]: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2010, LST ISO 690:2010.
- Rašto darbų metodiniai nurodymai. ATKOČIŪNIENĖ, Zenona ir kt. Vilnius, 2014.
- BALTRŪNIENĖ, Violeta. Antra papildyta ir pataisyta laida. Vilnius, 2005. 108 p.
- GRIGONIENĖ, Rasa; ŽEMIENĖ, Aušra. Dokumentų valdymas. Veiklos, personalo ir elektroniniai dokumentai. Vilnius, 2014.
- JANONIS, Osvaldas. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika. Vilnius, 2005. 49 p.
- KARDELIS, Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai, 2007. 398 p.
- KAZLAUSKIENĖ, Asta; RIMKUTĖ, Erika; BIELINSKIENĖ, Agnė. Bendroji ir specialybės kalbos kultūra. Kaunas, 2010. 370 p.
- ŽYDŽIŪNAITĖ, Vilma. Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos. Vilnius, 2006. 82 p.
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. [interaktyvus]. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas.