Kiek vertas Jūsų nekilnojamasis turtas?

Kai pradedame galvoti apie turto pardavimą, vienas iš pirmųjų kylančių klausimų: „Už kiek galėčiau parduoti savo būstą?“ Ir nors natūralu norėti „kiek įmanoma daugiau“, būtent šiame etape sprendimai dažnai pakrypsta ne į geriausią pusę. Ruošiatės dideliems gyvenimo pokyčiams ir norite pakeisti gyvenamąją vietą? Jei taip, svarbu žinoti, kiek gali būti vertas dabartinis Jūsų būstas.

Reali kaina nėra konkretus skaičius. Tai tam tikros „žirklės“ - nuo apatinės rinkos ribos (už kiek greitai nupirktų) iki viršutinės (kiek galima tikėtis idealiomis sąlygomis). Tad klausimas - ne tik kiek vertas jūsų turtas, bet ir kokia startinė kaina šioje amplitudėje šiuo metu yra realistiška, atsižvelgiant į jūsų tikslus: ar reikia parduoti greitai, ar galima laukti ilgiau? Kokia dabartinė rinkos dinamika - ar jaučiamas aktyvumas, ar vyrauja stagnacija?

Šis klausimas yra labai svarbus, nes nuo to priklauso, kaip turi būti atliekamas turto vertinimas. Tai turbūt vienas svarbiausių aspektų pagal kurį galima vertinti kokia gali būti būsto preliminari kaina.

Svarbu suprasti, kad per aukštos kainos pavojus - nėra tik teorinis. Kai turtas 3-4 mėnesius ar ilgiau išbūna skelbimuose neparduotas, pirkėjai pradeda svarstyti: „Gal su šiuo būstu kažkas ne taip? Kodėl niekas jo neperka?“ Net jei niekas to garsiai nesako, pirkėjų pasąmonėje pradeda veikti foninis nepasitikėjimas. Susidomėjimas mažėja, o net ir sumažinus kainą - „pradegimas“ jau būna įvykęs. Tai ypač aktualu parduodant namus ar sodybas.

Sužinokite, kiek vertas jūsų būstas Klaipėdoje ir vakarų LietuvojeJei ieškote, kaip greitai ir patikimai atlikti NT vertinimą arba pasinaudoti patogia būsto vertės skaičiuokle, šis puslapis kaip tik jums. „LT Estate“ siūlo profesionalų, nemokamą NT vertinimą Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje, todėl lengvai sužinosite, kiek šiuo metu vertas jūsų butas, namas ar sklypas.Ar žinote, kiek šiuo metu vertas jūsų nekilnojamasis turtas? Vakarų Lietuvoje, kur būsto kainos nuolat kinta dėl sezoniškumo, jūros artumo ir investuotojų aktyvumo, tai vienas svarbiausių klausimų kiekvienam savininkui. „LT Estate“ komanda kviečia sužinokite, kiek vertas jūsų būstas - nemokamai, greitai ir patikimai, remiantis realiais sandoriais bei duomenimis iš Registrų centro, Aruodas.lt ir vietinių rinkos stebėsenos šaltinių.

Vertės žinojimas suteikia galimybę priimti geresnius finansinius sprendimus: planuoti pardavimą, paskolą, refinansavimą ar tiesiog stebėti, kaip keičiasi jūsų turtas laikui bėgant. Ypač Vakarų Lietuvoje, kur rinka juda sparčiausiai - nuo Klaipėdos iki Palangos, nuo Gargždų iki Kretingos.

Nemokamas NT vertinimas ir būsto vertės skaičiuoklėŠiame puslapyje pateikta tiek NT skaičiuoklė, tiek profesionalus nekilnojamojo turto vertinimas, paremtas realiais sandoriais. Mūsų būsto vertės skaičiuoklė padeda orientaciškai įsivertinti, kiek šiuo metu vertas jūsų turtas Klaipėdoje, Palangoje, Gargžduose ar kituose Vakarų Lietuvos miestuose, o „LT Estate“ ekspertai prireikus pateikia detalią, argumentuotą analizę.

Kodėl verta žinoti savo būsto vertę?

• Padeda priimti sprendimus - žinodami realią vertę, galite nuspręsti, ar verta parduoti dabar, ar palaukti.
• Didina derybų galią - turėdami profesionalų įvertinimą, lengviau pagrįsite kainą pirkėjams.
• Leidžia planuoti investicijas - sužinokite, kokią grąžą duoda jūsų turtas ir kaip jį efektyviau panaudoti.
• Padeda išvengti klaidų - neteisingas kainos nustatymas dažnai lemia ilgas pardavimo mėnesius ir finansinius praradimus.

Kas lemia tikrąją būsto vertę?

Vertė - tai ne tik kvadratiniai metrai, aukštas ar statybos metai. Tai ne „vidutinė kaina šiame rajone“. Kiekvienas objektas yra individualus, turintis savo istoriją, niuansus ir emocinį krūvį - vieniems pirkėjams tai itin svarbūs kriterijai, kitiems - visiškai nereikšmingi niuansai.

Vertę formuoja ne tik fizinės savybės, bet ir praktinis bei emocinis patrauklumas. Du identiško plano butai tame pačiame name gali turėti skirtingą vertę - vien dėl skirtingo aukšto, apšvietimo, vaizdo pro langą ar net... kvapo.

Kai vertinu būstą, visada žiūriu ne tik į „skaičiukus“, bet į visumą - kaip jį matys rinkoje esantys pirkėjai. Tai, kas dokumentuose atrodo kaip „neutralu“, realybėje gali būti tiek pliusas, tiek minusas - priklausomai nuo konteksto.

Pagrindiniai vertę lemiantys veiksniai:

• Lokacija - ne tik rajonas, bet ir konkreti vieta: namo pusė, triukšmo lygis, automobilių stovėjimo aikštelė, atstumas nuo mokyklų, darželių, parkų, viešojo transporto ar prekybos vietų. Miestas, kuriame gyvenate gali daryti didelę įtaką būsto kainai. Dažniausiai mažuose miesteliuose būstas kainuoja kur kas mažiau nei sostinėje ar kituose didesniuose miestuose. Net paėmus ir sulyginus identiškus namus, kurių vienas stovi sostinės priemiestyje, o kitas mažo miestelio centre, kaina to kuris sostinėje gali būti net du kartus didesnė. Taip yra dėl to, kad paklausa gyventi dideliame mieste, dėl siūlomų paslaugų, pramogų bei darbo pasirinkimo, yra didesnė, todėl ir pardavinėjamų būstų kainos atsižvelgiant į tai padidėja. Taip pat įtakos turi ir miesto lokacija. Pavyzdžiui namas kurortiniame mieste ant jūros kranto kainuoja kur kas daugiau nei namas mažo miestelio priemiestyje. Gatvė, kurioje įsikūręs būstas gali turėti gausų paslaugų pasiūlymą, tokių kaip, darželiai, mokyklos, parduotuvės ar kitos paslaugos. Todėl tokie patogumai tai gali padidinti būsto vertę. Taip pat atsižvelgiama į gatvės reputaciją, tai yra, žiūrima ar toje gatvėje dažnai įvyksta nusikaltimai.
• Techninė būklė - ar reikalingas remontas, ar viskas tvarkinga, kaip išspręsti įrengimo klausimai, ar atlikta renovacija (ir kokia).
• Išplanavimas - ar erdvė logiškai sukomponuota, kaip išdėstyti kambariai, ar nėra pereinamų zonų, kaip krenta šviesa, kokios langų kryptys.
• Papildomi privalumai - balkonas, liftas, sandėliukas, parkingo vieta, sklypo dydis (jei kalbame apie namą), vaizdas, želdynai, privažiavimas, net bendrijos reputacija.
• Rinkos situacija - sezoniškumas, pirkėjų aktyvumas, konkurenciniai objektai tame pačiame segmente. Rinkos aktyvumas auga Registrų centro duomenys rodo, kad 2024 m. buvo įregistruota 16,6 tūkst. gyvenamosios paskirties žemės sandorių, o per šių metų pirmus keturis mėnesius - 6,3 tūkst. tokių sandorių.

Iš kur gauti realią rinkos informaciją?

Norint nustatyti pagrįstą būsto kainą, reikia remtis konkrečiais šaltiniais, ne tik „panašių skelbimų“ pavyzdžiais ar nuojauta. Problema ta, kad Lietuvoje nėra viešai prieinamos ir operatyvios informacijos apie faktines NT sandorių kainas. Registrų centras nuo 2022 m. nebeskelbia individualių sandorių duomenų, tad tikslumas - ribotas.

Ką galite padaryti savarankiškai?

• Peržiūrėti skelbimų portalus - bet tai svarbu daryti ne paviršutiniškai. Reikia išsiaiškinti, kokie privalumai ir trūkumai siūlomi už konkrečią kainą, kiek laiko skelbimas aktyvus, ar buvo kainos „šokinėjimų“, kiek įvyko peržiūrų ar kontaktų. Tai padeda susidaryti „šilumos žemėlapį“, bet nereiškia, kad objektas buvo parduotas už tą kainą. Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose pabandykite paieškoti parduodamų butų ar namų, esančių šalia jūsų arba analogiškoje vietoje. Turėkite omenyje, kad namas Vilniaus rajone bus kur kas brangesnis, nei namas Kupiškio rajone. Jei būsto kvadratūra nelabai panaši, skaičiuokite vieno kvadrato kainą. Tai vienas iš objektyviausių būdų vertinti nekilnojamąjį turtą.
• Registrų centro ketvirčio ataskaitos - jose pateikiami vidurkiai pagal miestus, rajonus, būsto tipus. Tačiau šie duomenys vėluoja, o vidurkiai dažnai neatspindi tavo konkretaus atvejo - ypač jei parduodi nestandartinį objektą.
• NT agentūrų ir bankų rinkos analizės - jos leidžia matyti bendras kryptis: kur paklausa kyla ar krenta, kiek vidutiniškai trunka pardavimas, kokios populiariausios lokacijos. Tačiau svarbu suprasti, kad tai agreguoti duomenys, kelių mėnesių senumo.

Ką dar galima daryti?

Pasikonsultuoti su profesionalu - brokeris, dirbantis su faktiniais sandoriais, turi prieigą prie „gyvos“ rinkos: žino, kiek realiai kainuoja objektai, kiek laiko jie „stovi“ rinkoje, už kiek buvo parduoti, kaip kaina keitėsi nuo paskelbimo iki notaro. Tokia informacija - ne teorinė, o praktinė. Ji leidžia tiksliau įvertinti tavo būstą, suformuoti adekvačią startinę kainą ir pasirinkti pardavimo kryptį. NT brokeriai retai kada patys vertina turtą, tačiau paprastai turime nemažai partnerių, kurie tuo užsiima. Brokeris visada pasakys, kiek realiai galite gauti ir kur gali kilti problemų parduodant NT brangiau, nei rinkos vertė.

Kiekvienam turtui - atskira strategija

Kaina nėra fiksuotas skaičius - tai aktyvus įrankis, kurį reikia nuolat stebėti ir koreguoti, jei per tam tikrą laiką nesulaukiama rinkos reakcijos. Svarbu šiuos pakeitimus daryti ne iš baimės, o remiantis faktais, duomenimis ir rinkos signalais.

Dažniausiai pasirenkama pradėti nuo kiek aukštesnės kainos, kuri leidžia išbandyti, kaip rinka įvertins pasiūlymą. Jei objektas nesulaukia susidomėjimo ar apžiūrų aktyviai jį reklamuojant, tai ženklas, kad kainą verta koreguoti.

Retesnis variantas - pradėti nuo žemesnės kainos, siekiant sukelti didesnį dėmesį ir susidomėjimą. Toks žingsnis padidina tikimybę, kad į objekto apžiūras susirinks daugiau potencialių pirkėjų, o tai gali suformuoti konkurencinę situaciją ir sukelti kainą. Tai tarsi mini aukcionas. Vis dėlto šis metodas ne visiems priimtinas, tad svarbu vertinti individualiai pagal situaciją.

Taip pat verta nepamiršti psichologinių niuansų - pirkėjų dėmesį dažnai patraukia psichologiškai patrauklesnės kainos - pavyzdžiui, 99 900 € atrodo „geresnė kaina“ nei 100 000 €, nors skirtumas tėra simbolinis.

Nėra vienos universaliai tinkamos kainodaros formulės - svarbiausia rasti strategiją, kuri geriausiai atitinka konkretaus objekto ypatumus, rinkos sąlygas ir savininko lūkesčius. Todėl kiekvienam klientui sudarau individualų planą, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes.

Nekilnojamojo turto mokestinė vertė

Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2016 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metais), galima rasti VĮ „Registrų centras“ interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį.

Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Tai galite padaryti keliais būdais: Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu. El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą.

Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas nekilnojamajam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.

Fizinio asmens prašymu Registrų centras neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį per 7 darbo dienas jam parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė. Tai galite atlikti dviem būdais: El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Kaip apskaičiuojama bendra mokestinė vertė?

Pvz.: jums priklauso 1/3 namo, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.

Jei turite daugiau nei vieną NT objektą (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių), sudėkite visų turimų NT objektų mokestines vertes ir taip gausite NT bendrą mokestinę vertę, kurią ir turite nurodyti NT mokesčio deklaracijoje KIT715.

Nekilnojamojo turto mokestis

Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų).

NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį: bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų.

Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:

• nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis.

Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:

• nuo 200 000 iki 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 390 000 iki 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Jei per metus keitėsi NT bendra mokestinė vertė (buvo parduotas ar įgytas NT) ir (arba) taikytinas neapmokestinamasis dydis, tuomet yra pildoma deklaracijos KIT715 B dalis ir pildomi 6 bei 7 laukeliai.

Reikia turėti omenyje, kad dabar matoma mokestinė turto vertė pateikiama pagal 2021 metų sausį atliktą masinį NT rinkos vertinimą. Vidutines NT rinkos vertes Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais. Jos ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai. Taigi, kitais metais įsigaliosianti mokestinė vertė bus kur kas didesnė nei matoma dabar.

Pasitikrinti vidutinę savo būsto rinkos vertę galite čia, įvedę unikalų objekto numerį.

Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė komentare „Delfi“ sakė, kad masinį visos Lietuvos NT vertinimą Registrų centras pradeda vasarą, o rugsėjį jau būna žinomos ir Registrų centro internetinėje svetainėje paskelbiamos projektinės ateinančių metų NT mokestinės vertės. „Taigi gyventojai jau tada galės pasitikrinti preliminarias savo valdomo NT mokestines vertes. Galutinai visi dokumentai tvirtinami metų pabaigoje, o naujos mokestinės vertės įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos“, - paaiškino L. Kanišauskienė.

Kaip vertinamas nekilnojamasis turtas?

Pasak atstovės, masinis vertinimas atliekamas vadovaujantis NT mokesčio įstatymu, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, tarptautiniais ir Europos vertinimo standartais. „Vidutinės rinkos vertės yra nustatomos rinkos požiūriu, NT objektas vertinamas trimis pagrindiniais vertinimo metodais - lyginamuoju, pajamų ir kaštų. Masinis NT vertinimas nuo individualaus skiriasi tuo, kad vertinant masiniu būdu objektas nėra apžiūrimas vietoje. Nustatant vertę remiamasi konkretaus objekto Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis, bet neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių“, - paaiškino L. Kanišauskienė.

Visi kiti vertės nustatymo principai, jos teigimu, yra analogiški kaip ir atliekant individualų vertinimą - didžiausią įtaką vertei turi vieta, paskirtis, objekto plotas ir kiti įtaką darantys faktoriai.

NT mokestinių verčių skirtumai tarp didžiųjų miestų ir regionų, kaip nurodė specialistė, yra nemaži. „Pavyzdžiui, tipinio 50 kv. metrų ploto buto, esančio 1980 metų statybos daugiabutyje Vilniaus Šeškinės mikrorajone, vertė yra apie 100 tūkst. eurų, analogiško buto Kauno Eigulių mikrorajone - apie 80 tūkst. eurų, Šiauliuose ar Utenoje - apie 60 tūkst. eurų, o mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Jonavoje ar Šilutėje, apie 50 tūkst. eurų“, - egzistuojančius skirtumus apibūdino ji.

Tikėtina, kad nuo kitų metų sausio įsigaliosiančios naujos mokestinės vertės bus maždaug 80 proc. didesnės nei tos, kurios galioja nuo 2021 metų ir šiemet dar bus naudojamos NT mokesčiams mokėti.

Būsto tipai ir jų įtaka kainai

Būsto tipai skirstomi į tokius kaip: namas, butas, kotedžas ir sodyba. Turbūt elementaru, kad namas savo dydžiu ir kitais privalumais lenkia visų būstų kainas, todėl neverta stebėtis kodėl namas gali būti du ar net tris kartus brangesnis už butą. Šiam kainos skirtumui didelę įtaką daro kvadratūra bei tai, kad su namu gaunamas ir privatus žemės plotas, kuriame žmogus gali daryti kas tik jam patinka.

Taigi, norintiems parduoti savo būstą svarbu atsižvelgti į prieš tai minėtus kriterijus ir pasidaryti nedidelę analizę, kiek kiti panašaus pobūdžio namai gali būti verti.

Gyvenamosios paskirties sklypų kainos

Šiuo metu Lietuvos skelbimų svetainėse daugiausiai yra parduodama gyvenamosios paskirties sklypų, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiandien galima gauti pardavus tokios paskirties žemę.

Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad 2024 m. Lietuvoje žemės mokestį mokėjo 733 tūkst. gyventojų, o bendra surinkta suma siekė 18,7 mln. eurų. Palyginimui, 2023 m. žemės mokestį mokėjo 716 tūkst. gyventojų, o surinkta 17,9 mln. eurų. Šie duomenys ne tik atspindi surenkamų mokesčių dydį, bet ir rodo augantį žemės savininkų skaičių bei bendrą rinkos aktyvumą.

Primename, kad konkrečius žemės mokesčio tarifus, galiojančius tam tikros savivaldybės teritorijoje, nustato tos savivaldybės taryba. Žemės mokesčio tarifas gali būti nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.

Tuo metu sandorių vertės mediana 2023 m. siekė 16 tūkst. eurų, o 2024 m. - 20 tūkst. eurų.

Didžiausios gyvenamosios paskirties žemės sandorių vertės yra fiksuojamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Palangos miestų savivaldybėse, mažiausios - Visagino, Pagėgių, Pakruojo rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse.

Nuo kelių tūkstančių iki milijonų

Viename iš populiariausių NT skelbimų internetinių puslapių Aruodas.lt iš viso yra 4061 gyvenamosios paskirties sklypų skelbimas. Iš jų daugiausia (450 skelbimų) parduodamos žemės skelbimų yra Vilniaus savivaldybėje.

Apžvelgus skelbimus matyti, kad pats brangiausias sklypas Vilniuje yra parduodamas už beveik 1,5 mln. eurų. Už tokią kainą siūlomas netoli sostinės centro esantis gyvenamosios paskirties sklypas, kurio plotas - beveik 18 arų. Tai reiškia, kad vieno aro kaina netoliese Vilniaus centro siekia beveik 85 tūkst. eurų.

Tuo metu Naujojoje Vilnioje (9 km iki Vilniaus centro) namų valdos paskirties sklypą galima įsigyti kur kas pigiau. Pavyzdžiui, viename skelbime siūlomas beveik 6 arų ploto sklypas, kurio kaina - 14,3 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad vieno aro kaina šiuo atveju siekia 2,5 tūkst. eurų.

Vienas iš brangiausių žemės sklypų Kaune yra siūlomas už beveik 600 tūkst. eurų. Už tokią kainą galima gauti 17 arų ploto žemę ant Lampėdžių ežero kranto. Tai reiškia, kad tokioje vietoje aro kaina siekia 35 tūkst. eurų. Tiesa, žemės Kaune galima įsigyti ir gerokai pigiau. Pavyzdžiui, vienas sklypas Vaišvydavoje yra parduodamas už 16,5 tūkst. eurų. Beveik 12 arų ploto (1398 eurai už arą) žemė parduodama naujos statybos namų kaimynystėje, o norintys gali įsigyti ir parengtą namo projektą.

Kituose Lietuvos miestuose sklypų kainos skelbimuose yra kiek mažesnės. Pavyzdžiui, žemės kaina skelbimuose Klaipėdoje svyruoja nuo 23 tūkst. iki 180 tūkst. eurų. Tuo metu Šiauliuose kainos svyruoja nuo 4,5 tūkst. iki 766 tūkst. eurų, Panevėžyje nuo 5,4 tūkst. iki 680 tūkst. eurų, o Alytuje - nuo 7,2 tūkst. iki 380 tūkst. eurų.

Kaip sužinoti savo žemės vertę?

Paprasčiausias būdas sužinoti savo turimos žemės vertę yra pasinaudoti Registrų centro nemokama rinkos kainos nustatymo paslauga.

Rengiant šias elektronines skaičiuokles registrų centras naudoja kiekvienais metais parengtais žemės verčių žemėlapiais, kuriuos tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Šiemet patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1538 verčių zonų (33 zonomis daugiau nei 2024-aisiais).

„Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes taip yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas“, - nurodė NŽT.

NŽT duomenimis, Lietuvoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėjo 1,08 karto.

tags: #kiek #gali #buti #vertas