Kiek Dienų Ukrainos Pilietis Gali Būti Europos Sąjungoje?

Po Sovietų imperijos žlugimo, visoje Europoje vėl ėmė suktis istorijos ratas. Šis ratas apima atvykimo, buvimo, vykimo per ją, gyvenimo joje ir darbo klausimus.

Lietuvai, po penkiasdešimties metų Sovietų Sąjungos okupacijos, buvo padarytas didelis neigiamas poveikis, nes šalis buvo izoliuota nuo užsienio valstybių, dėl ko nutrūko ekonominiai ryšiai su pasauliu, o migraciniai srautai sumažėjo iki minimumo. Dėl Lietuvos izoliacijos, aktyvios migracinių procesų kontrolės, planinės ekonomikos ir kitų panašių padarinių beveik nevyko darbo jėgos judėjimas.

Svarbu suprasti, kiek laiko Ukrainos piliečiai gali legaliai būti Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą. Ukrainos piliečiams viza atvykimui į Lietuvą yra nereikalinga - jiems yra taikomas 90 dienų bevizis režimas. Atvykimui yra reikalingas tik biometrinis pasas, tačiau jo neturintys taip pat bus priimami.

Šis straipsnis skirtas išanalizuoti užsieniečių teisinės padėties ypatumus Lietuvos Respublikoje, išsiaiškinti, ar šiuo metu galiojantys teisės aktai pakankamai efektyviai juos reglamentuoja ir ar pakanka atitinkamų žinių teisės institucijų darbuotojams, siekiant deramai įgyvendinti jiems keliamus uždavinius, kuo efektyviau organizuojant veiklą, plėtojant konstruktyvesnius santykius.

Pagrindiniai Aspektai

Nagrinėjami užsieniečių teisinės padėties reglamentavimo pagrindiniai aspektai nacionaliniuose teisės aktuose bei tarptautinės teisės požiūriu. Šis darbo skyrius susideda iš keturių dalių.

Tiriami klausimai dėl apsigyvenimo tikslo ir trukmės neleistinumas, o taip pat dėl reikalavimo pakankamoms pragyvenimo lėšoms. Šioje dalyje taip pat nagrinėjama pasilikimo teisė, pasibaigus tam tikrai profesinei veiklai, šeimos narių apsigyvenimo teisė, apsigyvenimo teisės materialinės prielaidos, savarankiška šeimos narių apsigyvenimo teisė.

Daugiausia dėmesio skiriama Europos Teisingumo Teismo praktikai, nes Teismo sprendimų bylose analizė yra labai reikšminga, leidžianti suvokti įsisteigimo laisvės turinio aiškinimo įvairovę. Tiriama, ar nacionalinės įstatymų nuostatos neprieštarauja EB sutarties 43 (buv. 52) straipsnio reikalavimams, ar nepažeidžia Europos Bendrijos teisės nuostatsų.

Nagrinėjamas buvimo šalyje kontrolės mechanizmas, nagrinėjant įpareigojimo išvykti, sulaikymo ar išsiuntimo iš valstybės teisinius aspektus.

Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytas teises prof. V. Vadapalas skirsto į septynias grupes: elementarios žmogaus teisės (pvz., teisė į gyvybę), teisė į laisvę, teisminės garantijos (tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose), privatus ir šeimos gyvenimas, pagrindinės laisvės (pvz., sąžinės, minties), teisė į nuosavybę, kilnojimosi laisvė ir garantijos prieš savavališką išsiuntimą iš šalies (teisė laisvai kilnotis ir pasirinkti vietą Lietuvoje, laisvai išvykti iš šalies įtvirtinta Konstitucijos 32 straipsnyje).

Konvencija akcentuoja galimybę į nuostolių atlyginimą, jei asmuo yra sulaikymo ar suėmimo auka, numato draudžiamumą išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę.

Taip pat paminėtinos daugiašalės tarptautinės sutartys, tokios kaip 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1954 m. Konvencija dėl asmenų be pilietybės statuso bei 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos.

Jungtinių Tautų Organizacijos įstatai numato organizacijos tikslą bendradarbiauti vystant ir skatinant žmogaus teises ir pagrindines laisves visiems, nepaisant skirtingos rasės, lyties, kalbos bei religijos gerbimą.

Natūralu, kad tarptautinės organizacijos akumuliavo skirtingų teisės tradicijų bruožus ir tiesiogiai veikė nacionalinės teisės plėtotę. Valstybės, norėdamos tapti tarptautinių organizacijų narėmis, iš anksto stengėsi savo teisės sistemą, taigi ir teisę, derinti su tarptautinės bendrijos - tiek universalios, tiek regioninės - teisės nuostatomis.

Lietuvos Respublika, ruošdamasi tapti Europos Tarybos nare, o paskui ir Europos žmogaus teisių konvencijos dalyve, keitė savo teisės sistemą, derindama ją prie šios regioninės organizacijos standartų.

Migracijos departamentas, kaip centrinė migracijos procesų administravimo institucija Lietuvos Respublikoje, aktyviai dalyvauja pertvarkant valstybės migracijos procesų valdymo ir atitinkamas informacines sistemas, pritaikant jas efektyviai veikti tiek dabar, Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlygomis, tiek ateityje, prisijungus prie Šengeno sutarties.

Didžiulę įtaką nacionaliniams teisės aktams turi pirminė ir antrinė Europos Sąjungos (toliau-ES) teisė - 1992 m.

Nemaža dalis ES teisės aktų skirta išsilavinimo įgijimo klausimams spręsti - Tarybos rezoliucija 74/520(01) akcentuoja abipusio diplomų, sertifikatų ir kitų kvalifikacijos pažymėjimų tarp Europos Bendrijos ES valstybių pripažinimą, o Tarybos sprendimas 85/368 numato abipusio tam tikros profesinės kvalifikacijos pažymėjimų tarp Europos Bendrijos ES valstybių pripažinimą.

Europos Bendrijos teisės nuostatos tokiu būdu garantuoja bendrovių įsisteigimo Lietuvos Respublikoje kaip ir bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje laisvės efektyvų įgyvendinimą.

Remiantis abipusiškumo principu, galima būtų nesiekti tiksliai suderinti nacionalinės teisės nuostatų su atitinkamomis EB teisės nuostatomis.

Iki nepriklausomybės atkūrimo užsieniečių teisinė padėtis šalyje nebuvo reglamentuota. Užsieniečių teises, laisves ir pareigas, atvykimo į Lietuvą ir išvykimo iš jos sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991m. rugsėjo 4 d. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Šis įstatymas užsieniečių teisinės padėties klausimus ir aktualus intensyvėjant migraciniams srautams. Užsieniečiais Lietuvos Respublikoje buvo pripažįstami asmenys, kurie turėjo bet kurios užsienio valstybės pilietybę ir asmenys be pilietybės.

1995 metais Lietuvos Respublikai pasirašius Europos Asociacijos sutartį, vienas iš pagrindinių uždavinių buvo pritaikyti nacionalinius įstatymus prie Europos Sąjungos teisės aktams keliamiems reikalavimams, todėl 1998 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas naujas Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimą pagal visuotinai pripažintas normas žmogaus teisių srityje bei tarptautines konvencijas, prie kurių prisijungė ir Lietuvos Respublika.

Pagrindinis įstatymo uždavinys - pritaikyti jį prie Europos Sąjungos įstatymams keliamiems reikalavimams, užtikrinant nediskriminacijos principo įgyvendinimą ir žmogaus teisių laikymąsi visose srityse.

Kiek Dienų Ukrainos Pilietis Gali Būti Europos Sąjungoje Pagal Bevizį Režimą?

Ukrainos piliečiai, turintys biometrinius pasus, gali atvykti į Lietuvą be vizos ir būti šalyje iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Jeigu ketinate būti Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų, reikalinga Šengeno viza arba leidimas laikinai gyventi.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Jeigu Jums taikomas bevizis režimas, turite teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
• Turėdamas galiojančią Šengeno vizą, galite atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Suskaičiuoti išbūtą laiką galite čia.

Jeigu turite kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, galite atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytumėte dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje.

Jūsų šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Jūs.

Kaip Gauti Leidimą Laikinai Gyventi Lietuvoje?

Jei planuojate būti Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų, galite kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Yra keletas būdų gauti leidimą laikinai gyventi, įskaitant:

• Darbas
• Studijos
• Šeimos susijungimas
• Kita teisėta veikla

Norintys gauti nuolatinio gyventojo statusą gali būti taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, gali tekti išlaikyti kalbos ir Konstitucijos egzaminus Lietuvoje.

Laikini išvykimai iš Lietuvos ar kitos ES šalies nepertraukia šio laikotarpio, jei jie netruko ilgiau nei 6 mėnesius iš eilės ir per visą penkerių metų laikotarpį nesudaro daugiau nei 10 mėnesių.

Prašymą dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje pagrindu galima pateikti čia.

Jei turite teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba esate lietuvių kilmės, galite kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje. Tai galioja tiems, kurių tėvai ar seneliai buvo lietuviai ir kurie raštu patvirtina savo tapatybę su Lietuva. Tai taip pat apima asmenis (ir jų palikuonis) kurie turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jei iki 2011 m. balandžio 1 d. jie neįgijo kitos pilietybės.

Prašymą dėl leidimo nuolat gyventi lietuvių kilmės pagrindu galima pateikti čia.

Kokie dokumentai bus reikalingi?

• Galiojantis pasas
• Dokumentai, patvirtinantys teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Tai gali būti santuokos liudijimas, ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje įrodymas, lietuvių kilmės įrodymas ir pan., priklausomai nuo pasirinkto pagrindo
• Dokumentas, patvirtinantis finansinį stabilumą. Finansinio stabilumo įrodymui gali prireikti banko sąskaitos išrašo, darbo sutarties ar kito dokumento, patvirtinančio, kad asmuo gali save išlaikyti bent vienerius metus. Reikalinga suma mėnesiui lygi minimaliam darbo užmokesčiui Lietuvoje (2026 m. - 1153 EUR), o nepilnamečiams - pusė šios sumos. Šis reikalavimas netaikomas, jei leidimas prašomas pagal lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos pilietybę
• Ne)teistumo pažyma (jei taikoma)
• Pasižadėjimas, kad deklaruosite gyvenamąją vietą Lietuvoje
• Sveikatos draudimas (jei taikoma)
• Kiti dokumentai (jei taikoma), pvz., dokumentai, patvirtinantys, kad išlaikėte lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus
• Sumokėta valstybės rinkliava už nuolatinį leidimą gyventi

Kaip pateikti prašymą?

• Užpildykite prašymo formą. Visų pirma, užpildykite elektroninę prašymo formą ir pridėkite reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas. Prašymą pateikite per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
• Sumokėkite valstybinę rinkliavą. Turite sumokėti valstybės rinkliavą už prašymo dėl leidimo gyventi pateikimą, nagrinėjimą, sprendimo priėmimą ir leidimo išdavimą, nebent esate atleisti nuo šios rinkliavos. Tai galima padaryti teikiant elektroninį prašymą arba vizito metu.
• Rezervuokite vizitą Migracijos departamente. Pateikę elektroninį prašymą, turėsite per 4 mėnesius susitarti dėl susitikimo Migracijos departamente, kad galėtumėte pateikti savo biometrinius duomenis ir dokumentų originalus.
• Laukite sprendimo. Po biometrinių duomenų pateikimo reikės palaukti sprendimo. Savo prašymo nagrinėjimo eigą galite stebėti asmeninėje MIGRIS paskyroje. Pranešimai apie sprendimą bus siunčiami į jūsų MIGRIS paskyrą ir el. paštą.
• Atvykite atsiimti leidimo. Kai jūsų prašymas bus patvirtintas, galėsite rezervuoti vizitą ir atvykti atsiimti leidimą nuolat gyventi šalyje.

Prašymas paprastai nagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas laikotarpyje nuo 45 dienų iki 3 mėnesių.

Šalys, į kurias Ukrainos piliečiai gali atvykti be vizos

tags: #kiek #dienu #gali #buti #pilietis #ukrainos