Netikėta žinia apie planuojamą kelių mokestį žemdirbiams nuo 2015 metų sukėlė didelį pasipiktinimą Žemdirbių savivaldos organizacijose. Šis sprendimas, priimtas nederinus su žemdirbių organizacijomis, neišanalizavus galimų pasekmių, sukėlė nepasitenkinimą tiek Žemės ūkio rūmų, tiek Ūkininkų sąjungos vadovams bei šalies žemdirbiams. Netgi buvo pagrasinta imtis kraštutinių priemonių.
Praėjusią savaitę Vyriausybė svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus, susijusius su kelių infrastruktūra ir jos priežiūra. Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pozicija, kad kelių mokestį turi mokėti visi, kurie naudojasi keliais, nebuvo vieningai sutikta palankiai.
Iki šiol toks mokestis žemdirbiams nebuvo taikomas, nes didžiagabaritė žemės ūkio technika nebuvo registruojama „Regitroje“. Tačiau pataisų iniciatoriai teigia, jog būtina laikytis solidarumo principo ir prie kelių remonto darbų prisidėti visiems, kurie jais naudojasi. Kodėl mokesčius moka miškininkai, statybininkai, o žemdirbiams daromos išimtys?
Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas įsitikinęs, kad šis naujas mokestis žemdirbiams atsirado neatsitiktinai. „Kai buvo kalbama apie Kaimo plėtros programos lėšas, susisiekimo ministras R.Sinkevičius prašė iš šios programos fondo skirti apie 700 mln. Lt kelių priežiūrai ir plėtrai. Žemdirbiškos organizacijos tam pasipriešino. Tada buvo sugalvotas kitas būdas, kaip surasti lėšų krašto keliams, - nuspręsta įvesti papildomą kelių mokestį žemdirbiams“,- pastebėjo R.Valiukas. Gal žemdirbiai sulaukė savotiško „keršto“ už nepaklusnumą?
Anot R.Valiuko, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip yra kitose Europos valstybėse. Ten yra įrengti alternatyvūs keliai, kuriais dažniausiai naudojasi ūkininkai. „Pas mus visada pasirenkamas lengviausias kelias,- ką nors apmokestinti.
Ne vienas kalbintas rajono ūkininkas sutiko, kad sunkiasvorė technika kartais iš tiesų apgadina rajoninius kelius, tačiau kol kas kitos išeities nėra,- kiekvienam reikia pasiekti savo pasėlius, o alternatyvių kelių pas mus kol kas nėra. Iš kitos pusės, nemažai žemdirbių, ūkininkaujančių vienkiemiuose, apskritai su savo technika net neišvažiuoja į rajoninius kelius.
Sintautų seniūnijos ūkininkas Juozas Duoba išsakė savo nuomonę: "Manyčiau, kažkokį mokestį už naudojimąsi keliais reikėtų mokėti ir žemdirbiams, tačiau labai svarbu, kokie bus numatyti tokių mokesčių kriterijai ir tvarka. Juk vieno ūkininko žemės yra gal už dešimties kilometrų, o kito - visa žemė aplink namus. Kas sukontroliuos, su kokia technika ir kiek kilometrų kokiu keliu nuvažiavo ūkininkas, kokį mokestį jam priklausytų mokėti? Be to, daugelis firmų pačios išsiveža iš ūkininko sandėlių žemės ūkio produkciją, tad ir ūkininkui niekur važiuoti nereikia. Ir aš turiu technikos, su kuria į jokius kelius neišvažiuoju. Kaip tokiu atveju gali būti nustatytas kelių mokestis?"
Beje, ūkininkas pastebėjo, jog pastaraisiais metais daugelis ūkininkų turi nusipirkę sunkvežimius, su kuriais išveža runkelius ar kitą žemės ūkio produkciją supirkėjams, todėl traktoriais su priekabomis tikrai retai kas naudojasi. „Paimti duomenis iš registro ir apmokestinti,- tai ne išeitis.
Kelių Mokesčio Tarifai ir Planuojami Pakeitimai
Pagal siūlomą projektą, mokesčio dydį pagal įstatyme numatytas ribas sunkiasvorėms ir didžiagabaritėms transporto priemonėms už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais nustatys Vyriausybė, o už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybės. Metinis traktoriaus kelių mokestis gali sudaryti nuo 580 iki 2200 litų, priklausomai nuo technikos gabaritų. Įstatymo projekte numatoma, kad minėto mokesčio mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 proc. , savaitės - ne didesnis kaip 5 proc. , o dienos - neviršyti 2 proc.
Jeigu Seimas kitais metais priimtų Susisiekimo ministerijos siūlomus įstatymų pakeitimus, įvedančius kelių mokestį žemės ūkio technikai, į Kelių priežiūros ir plėtros programos fondą būtų surinkta apie 1 mln. litų daugiau.
Labiausiai Lietuvos kelius ardo sunkiasvoris transportas, bet mokesčių už išduotus leidimus naudotis keliais sunkiasvoriam ir stambiagabaritiam transportui pernai surinkta tik 8 mln. litų. Specialistų atliktos analizės duomenimis, net 90 proc. Lietuvos žvyrkelių nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų, mat pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo vietinės reikšmės kelių finansavimas. Šakių rajone vietinių žvyruotų kelių būklė taip pat itin prasta, nuolat trūksta lėšų asfaltavimo darbams atlikti.
Seimas pirmadienį pritarė tokiai grupės valdančiųjų inicijuotai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisai: už buvo 91 Seimo narys ir 12 susilaikė. Pataisa numato, kad nustatant kelių naudotojo mokesčio tarifus žemdirbiams - pirminės žemės ūkio produkcijos „pieno, grūdų ir kitų produktų bei pašarų gamintojams - jų veiklai ir produkcijos realizavimui naudojamoms transporto priemonėms būtų taikomas mažiausias tarifas. Vėliau už visą įstatymą balsavo 104 Seimo nariai, prieš nebuvo, o šeši susilaikė.
Svarbu! Tai nėra metinis mokestis. Jo dydis priklausys nuo to, kada ūkininkas rajoniniais keliais veš savo produkciją ar kitą didžiulį krovinį, taip pat nuo krovinio transportavimo trukmės, gabaritų, ašių apkrovos ir nuvažiuotų kilometrų bei viršytos leistinos ribos.
Mokamų Kelių Tinklas ir Išimtys
Nuo liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui - į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įrašytas 21 krašto kelių ruožas, praneša įmonė „Via Lietuva“. Lengvųjų automobilių (M1) vairuotojams mokestis ir toliau netaikomas.
Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km. Nuo liepos 1 d. bendras mokamų kelių ilgis sieks 2 851 km.
Anot „Via Lietuva“ pranešimo žiniasklaidai, sprendimas įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą dalį krašto kelių priimtas siekiant didinti infrastruktūros finansavimą ir subalansuoti krovininio transporto eismo srautus.
Pastebėta, kad krovininis transportas, norėdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant pailgėjusio maršruto, linkęs važiuoti neapmokestintais krašto ar rajoniniais keliais. Tai kelia nepatogumų vietiniams gyventojams, labiau dėvisi krašto ir rajoniniai keliai, kurie yra mažiau pritaikyti intensyviam krovininio transporto eismui.
Kas keičiasi nuo liepos 1-osios?
Nuo liepos 1 d. mokamų kelių sąrašas papildytas 21 krašto keliu, todėl M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį ne tik už naudojimąsi magistraliniais kelias (pažymėti A1-A18, A20), bet ir 21 krašto keliu. Lengvųjų automobilių (M1 kategorija) valdytojams nesikeičia niekas - jiems kelių naudotojo mokestis ir toliau nebus taikomas.
Visas kelių, kuriais važiuojant M2, M3, N1, N2, N3 kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis privalo būti sumokėtas kelių naudotojo mokestis (vinjetė), sąrašas:
- A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (10,00-91,00 km; 103,00-304,00 km);
- A2 Vilnius-Panevėžys (12,00-132,55 km);
- A3 Vilnius-Minskas (6,65-32,91 km);
- A4 Vilnius-Varėna-Gardinas (15,57-133,91 km);
- A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (7,60-96,74 km);
- A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (5,95-66,80 km; 72,44-185,24 km);
- A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas (2,50-41,92 km);
- A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai (7,50-87,86 km);
- A9 Panevėžys-Šiauliai (5,00-75,29 km);
- A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga (4,57-66,10 km);
- A11 Šiauliai-Palanga (2,65-146,52 km);
- A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (0-49,74 km; 59,49-151,82 km; 155,80-185,97 km);
- A13 Klaipėda-Liepoja (11,00-43,83 km);
- A14 Vilnius-Utena (10,66-95,66 km);
- A15 Vilnius-Lyda (10,78-48,83 km);
- A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė (15,56-135,42 km);
- A17 Panevėžio aplinkkelis (0-22,24 km);
- A18 Šiaulių aplinkkelis (0-17,13 km);
- A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (0,02-7,64 km);
- 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai (16,3-162,869 km);
- 107 Trakai-Vievis (0-17,498 km);
- 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė (0-53,281 km);
- 122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys (0-106,175 km);
- 125 Biržai-Raubonys (0-19,893 km);
- 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus (0-44,187 km);
- 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė (0-80,798 km);
- 130 Kaunas-Prienai-Alytus (5,82-60,146 km);
- 131 Alytus-Simnas-Kalvarija (2,48-57,029 km);
- 132 Alytus-Seirijai-Lazdijai (2,623-43,79 km);
- 135 Lazdijai-Akmeniai (0-9,259 km);
- 137 Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas (0-57,828 km);
- 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai (5,84-61,067 km);
- 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė (0-45,136 km);
- 146 Raseiniai-Šilinė (0-34,92 km);
- 150 Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys (0,029-67,221 km);
- 163 Ežerė-Mažeikiai (0-9,209 km);
- 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė (0-142,011 km);
- 166 Plungė-Vėžaičiai (0-36,306 km);
- 190 Biržai-Germaniškis (0-21,616 km);
- 195 Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys (0-53,409 km).
Ar bus išimčių, kam nereikia mokėti kelių naudotojo mokesčio?
Anot „Via Lietuva“ pranešimo, naujų išimčių nėra. Kelių naudotojo mokestis nemokamas už naudojimąsi keliais važiuojant:
- Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonėmis, priskirtomis kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;
- savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis;
- specialiai asmenims su negalia vežti ir (ar) vairuoti pritaikytomis transporto priemonėmis;
- sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais;
- švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais);
- transporto priemonėmis, naudojamomis valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti;
- užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos;
- krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis;
- vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis;
- grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomais automobiliais (nuo 2023-07-01 iki 2025-12-31).
Ar žemės ūkio veiklos subjektai turės mokėti kelių naudotojo mokestį?
Nuo liepos 1 d. praplėstas tik mokamų kelių sąrašas, t. y. M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį važiuodami ir 21 krašto keliu. Kitos nuostatos nepakeistos.
Transporto priemonėms iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas yra žemės ūkio veiklos subjektas, lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas nebetaikomas nuo 2024 m. sausio 1 dienos.
Kelių naudotojo mokestis netaikomas žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka visas šias sąlygas:
- verčiasi žemdirbyste;
- jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų;
- važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo.
Transporto priemonių valdytojai - žemės ūkio veiklos subjektai, siekdami įrodyti, kad jiems taikomi Tvarkos apraše žemės ūkio veiklos subjektams nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai, turi pateikti Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.
Apibendrinant, kelių mokestis žemės ūkio technikai Lietuvoje yra sudėtingas klausimas, sukėlęs daug diskusijų ir nesutarimų. Svarbu atsižvelgti į žemdirbių nuomonę ir rasti kompromisą, kuris užtikrintų kelių priežiūrą ir plėtrą, bet neapsunkintų ūkininkų veiklos.
