Kelių Kadastro Nuostatai Lietuvoje: Apsaugos Zonos ir Kompensacijos

Šiame straipsnyje aptariami kelių apsaugos zonų klausimai Lietuvoje, įskaitant informaciją apie tai, kaip patikrinti, ar jūsų žemės sklype yra įregistruota kelių apsaugos zona, kas turi teisę į kompensaciją už patirtus nuostolius, ir kur kreiptis dėl informacijos ar kompensacijos.

Nekilnojamojo Turto Kadastro Nuostatai

Įsigaliojo nuo 2005.07.01

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau vadinama - šie Nuostatai) reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastro (toliau vadinama - kadastras) paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką.

2. Kadastro paskirtis - kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti kadastro duomenis.

3. Kadastras tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597), Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488), šiuos Nuostatus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės registrų veiklą ir registrų duomenų tvarkymą.

4. Kadastro objektai - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti nekilnojamieji daiktai.

5. Pagrindinės šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2226), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) vartojamas sąvokas.

II. KADASTRO TVARKYTOJAS

6. Kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras (toliau vadinama - kadastro tvarkytojas).

7. Kadastro duomenis į kadastrą įrašo ir tvarko kadastro tvarkytojo struktūrinių padalinių apskričių centruose ir savivaldybėse darbuotojai (toliau vadinama - kadastro tvarkytojo darbuotojai).

8. Kadastro tvarkytojas:

• 8.1. suderinęs su nekilnojamojo turto kadastro darbams metodiškai vadovaujančia Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama - Nacionalinė žemės tarnyba) administruoja kadastrą, projektuoja, diegia, pertvarko ir naudoja šio kadastro informacinę sistemą;
• 8.2. organizuoja kadastro tvarkytojo darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą;
• 8.3. kaupia, apdoroja, atnaujina ir saugo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, gaunamus iš kadastro tvarkytojo padalinių;
• 8.4. nustato kadastro tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biuro įrangos reikalavimus, rengia taikomąsias programas;
• 8.5. užtikrina kadastro duomenų saugą ir saugų duomenų perdavimą kompiuterių tinklais;
• 8.6. perduoda kadastro duomenis kitiems valstybės kadastrams ir registrams, gauna kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenis, kurių reikia šiam kadastrui funkcionuoti;
• 8.7. organizuoja kadastro duomenų teikimą duomenų gavėjams, užtikrina duomenų teikimo sistemos veikimą;
• 8.8. apdoroja ir analizuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, rengia suvestinius ir kitus kadastro statistikos duomenis, teikia duomenų gavėjams duomenis mokestinėms vertėms nustatyti;
• 8.9. tvarko nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ir dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti į kadastrą, archyvus, užtikrina šių archyvų saugą;
• 8.10. sprendžia kadastro modernizavimo klausimus;
• 8.11. rengia ir tvirtina prašymų įrašyti į kadastrą, pakeisti ar išbraukti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, formas, šių formų pildymo rekomendacijas ir prašymų registravimo tvarką;
• 8.12. nagrinėja skundus dėl kadastro tvarkytojo darbuotojų priimtų sprendimų;
• 8.13. atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

9. Kadastro tvarkytojo darbuotojai šių Nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka:

• 9.1. priima ir registruoja prašymus įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, juos pakeisti ar išbraukti, atlikti kitus duomenų tvarkymo darbus;
• 9.2. nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į kadastrą, pakeičia, panaikina, pataiso (raštu informuodami ir kadastro duomenų teikėjus), perkelia į duomenų bazės archyvą. Pasikeitus nekilnojamojo daikto vidutinę rinkos vertę sąlygojantiems veiksniams, perskaičiuoja nekilnojamojo daikto vidutinę rinkos vertę;
• 9.3. patikrina nekilnojamajam daiktui įrašyti į kadastrą pateiktus dokumentus, spausdina išrašus apie kadastre įrašytus nekilnojamuosius daiktus;
• 9.4. teikia kadastro duomenų gavėjams išrašus apie kadastre įrašytus nekilnojamuosius daiktus;
• 9.5. taiso duomenų įrašymo klaidas ir praneša apie tai raštu kadastro duomenų gavėjams;
• 9.6. užtikrina, kad į kadastrą nebūtų įrašomi klaidingi, nereikalingi ar neišsamūs duomenys, kad įrašyti duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentus;
• 9.7. fizinių ir juridinių asmenų pageidavimu supažindina juos su kadastro duomenimis, teikia juos kadastro duomenų gavėjams;
• 9.8. teikia kadastro statistikos duomenis;
• 9.9. nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo arba jų įgaliotų asmenų (toliau vadinama - užsakovas) ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų (toliau vadinama - vykdytojas) pageidavimu atlieka žemės sklypų plano arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinį patikrinimą;
• 9.10. atlieka kitas teisės aktų nustatytas ir kadastro tvarkytojo pavestas funkcijas.

10. Kadastro tvarkytojas darbuotojams gali suteikti šias kvalifikacines kategorijas: kadastro eksperto, vyresniojo kadastro specialisto, kadastro specialisto ir kadastro specialisto asistento. Kadastro tvarkytojas pagal kiekvieną kvalifikacinę kategoriją nustato specialius kvalifikacinius darbuotojų išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimus. Kvalifikacines kategorijas suteikia kadastro tvarkytojo šiam tikslui sudaryta atestacijos komisija.

11. Kadastro tvarkytojo darbuotojų, įrašančių nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, teises ir pareigas nustato kadastro tvarkytojas.

III. KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS

12. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, turintys Nacionalinės žemės tarnybos išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 112-5000) nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai žemės reformos metu Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nustatyta tvarka formuojami žemės sklypai, kurių kadastro duomenis nustato asmenys, turintys kvalifikacinius leidimus, išduotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo" (Žin., 1997, Nr. 92-2311) nustatyta tvarka.

13. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

14. Į kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje. Vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau žemės naudojimo būdų ir pobūdžių, jeigu tai numatyta detaliajame plane.

15. Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, atliekami:

• 15.1. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, išskyrus atvejus, kai atidalijami žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje sugrąžinti bendrąja daline nuosavybe natūra po 1997 m. liepos 1 dienos;
• 15.2. keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį;
• 15.3. grąžinant, suteikiant ar perduodant nuosavybėn neatlygintinai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, esančius miesto gyvenamosiose vietovėse;
• 15.4. parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, išskyrus namų valdas kaimo gyvenamosiose vietovėse;
• 15.5. žemės sklypo savininkui ar naudotojui pageidaujant;
• 15.6. parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn, išnuomojant ir iš naujo pertvarkant sodininkų bendrijos žemės ar bendrijos teritorijose esančių sodų žemės sklypus, parengtus pagal žemėtvarkos ar detaliuosius planus;
• 15.7. perleidžiant nuosavybėn privačią žemę (pagal sandorius) miestų gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose.

16. Žemės reformos metu Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suformuotų žemės sklypų, išskyrus valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus miesto teritorijose, valstybinės reikšmės vandens telkinių bei šių Nuostatų 15 punkte nurodytus atvejus, kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, neatliekami. Šiuo atveju žemės sklypai ženklinami ir jų planai rengiami vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2002, Nr. 96-4221). Valstybinės reikšmės miškų bei vandens telkinių žemės sklypų planų parengimo taisykles nustato Nacionalinė žemės tarnyba.

17. Nuo 2008 m. sausio 1 d. žemės sklypų kadastriniai matavimai visais atvejais atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose.

18. Statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, jeigu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas jų statybos leidimas ir/ar pripažinimas tinkamais naudoti, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas

19. Nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

20. Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ar kiti teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai).

21. Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Jeigu šis skirtumas didesnis, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius), kuris priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo ribas. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai ir juose suformuoto žemės sklypo ribos. Žemės sklypo plotą kadastro tvarkytojas gali patikslinti tik apskrities viršininko sprendimu.

22. Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

23. Jeigu nėra galimybės atidalyti ar padalyti žemės sklypą savininko ar bendraturčių nurodytomis dalimis, kai žemės sklypo plotas apskaičiuotas kvadratiniais metrais ir kiekvienos dalies plotas išreikštas ne sveikaisiais skaičiais, formuojamų sklypų plotas apvalinamas iki sveikųjų skaičių, o prieš tai buvusio žemės sklypo plotas nekeičiamas. Kai žemės sklypo plotas apskaičiuotas hektarais, apvalinama iki dviejų skaičių po kablelio.

24. Atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir panašiai), sudarantys statinį, formuojami tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys įrašyti į kadastrą.

25. Vykdytojas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, turi teisę iš kadastro tvarkytojo gauti pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (toliau vadinama - duomenų paketas), kurių reikia darbui atlikti.

Kaip Patikrinti, Ar Žemės Sklype Yra Įregistruota Kelių Apsaugos Zona?

Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona, adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (eismoinfo.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.

Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie:

• Magistralinių kelių yra 70 m
• Krašto kelių - 50 m
• Rajoninių kelių - 20 m

Atkreipiame dėmesį, kad šis siunčiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.

Kompensacijos Už Kelių Apsaugos Zonas

Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti.

Kada Prasidės Kompensacijų Nagrinėjimas?

Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos.

Kokie Dokumentai Reikalingi Norint Gauti Kompensaciją?

Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.

Kaip Apskaičiuojama Kompensacija Bendraturčiams?

Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.

Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas.

Kur Kreiptis Dėl Informacijos?

Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. 14, Vilnius. Taip pat galite susisiekti šiais kontaktais:

• Telefonas: +370 5 232 9600
• El. paštas: [email protected]

Duomenys apie kelio Nr. 216 ilgį (patikslinta)

Kelio Nr. 2 patikslintas pagal akcinės bendrovės „Via Lietuva“ 2025 m. pažymoje apie kelio Nr. 216 ilgį (patikslinta) Nr. duomenis.

Kontaktiniai asmenys savivaldybėse:

• +370 620 17580, el. p.
• +370 679 89345, el. p.

Valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonos

tags: #keliu #kadastro #nuostatai