Paprastasis kaštonas - ne tik gražus medis, bet ir labai naudingas. Todėl jis yra labai vertinamas liaudies medicinoje. Natūraliosios medicinos gydytojai ir gyduoliai nuo antikos laikų naudojo sėklas, lapus, medžio žievę įvairiems negalavimams gydyti.
Paprastasis kaštonas paplitęs visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Iš pradžių medis buvo laikomas dekoratyviniu augalu. Daugelį žavi žali, lyg išraižyti lapai bei masyvūs baltos arba rausvos spalvų žiedynai. Vėliau žmonės atrado, kaip panaudoti jų vaisius, sėklas ir žievę.
Kaštono panaudojimas
Malti kaštonai būdavo naudojami kaip gyvulių pašaro papildai ir uostomieji milteliai. Džiovintų kaštonų vaisių miltai būdavo sumaišomi su alūnu ir taip pagaminami stiprūs klijai, kurie kadaise naudoti knygrišyklose.
Ne paslaptis, kad paprastasis kaštonas naudotas natūraliojoje medicinoje. Ne vieną šimtmetį biologiškai aktyvių medžiagų turintys vaisiai ir lapai buvo naudojami stiprinti kraujagysles ir siekiant išvengti kraujo krešulių. Kaštonas slopina skausmą ir turi priešuždegiminių savybių.
Kaštono cheminė sudėtis
Kaštonų žievėje apstu taninų, eskulino, glikozido escino - cheminių junginių, kurie iki šių dienų naudojami farmacijoje. Iš kaštonų išgautos medžiagos naudojamos nuovirų, užpilų ir tepalų gamyboje.
Liaudies medicinoje vyrauja nuomonė, kad kaštonų vaisiai yra vertingiausia šio medžio dalis, šalinanti kūno negalavimus. Kenčiantiems nuo galvos arba sąnarių skausmo, gyduoliai rekomenduodavo nešioti vėrinį arba apyrankę, suvertą iš džiovintų kaštonų. Vėrinys turi būti suvertas iš 27 džiovintų kaštonų, o apyrankė - ne daugiau nei iš 7 kaštonų.
Žalių kaštonų žievės nuoviras būdavo naudojamas vyrų potencijai gerinti. Teigiama, kad iš dviejų žalių kaštonų žievių paruoštas nuoviras, vartojamas po pusę puodelio (120 ml) yra visiškai nekenksmingas ir gali būti vartojamas neribotą laiką. Žurnalas „Prie kavos“ rekomenduoja pasitarti su šeimos gydytoju, prieš pradedant vartoti šį ir kitus natūralius vaistus.
Nuo venų varikozės, hemorojaus, raumenų uždegimo, druskų pertekliaus organizme, aukšto kraujo spaudimo padeda kaštonų tinktūra. Ji gaminama alkoholio pagrindu. Jeigu skauda pirštų sąnarius, paimti 1 - 2 kaštonus ir pavedžioti juos po plaštakas ir pirštus.
Tikriausiai tik nedaugelis žino, kad kaštono vaisiai gali apsaugoti drabužius ir kitus medžiaginius gaminius nuo kandžių. Kandys taip pat veisiasi ir virtuvinėse spintelėse, kuriose laikomi grūdai, džiovinti vaisiai ir arbatžolės. Į lentynas, kuriose laikomi šie daiktai, įdėti supakuotus į popierinius arba medvilninius maišelius kaštonus. Tai savotiška kandžių gaudyklė. Liaudyje kalbama, kad kandis prasigraužia skylutę kaštone ir įstringa jame.
Porą kaštonų galima įdėti į šiuo metu nenešiojamų paltų, kailinių, striukių kišenes. Kaštonus keisti kas pusę metų, nes po tiek laiko susilpnėja vabzdžius atbaidančios medžiagos.
Kaštono dalių rinkimas ir paruošimas
Žievė renkama pavasarį. Ji nupjaunama nuo jaunų šakelių, supjaustoma ir išdžiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba lauke. Iš kaštonų žievės ruošiami nuovirai ir užpilai, skirti uždegiminėms žarnyno ligoms, hemorojui, kvėpavimo takų ligoms, reumatui ir podagrai gydyti.
Žiedai renkami žydėjimo metu, paprastai gegužę - birželį. Surinkti žiedai dieną džiovinami saulės šviesoje, paskui pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Iš žiedų verdama arbata, turinti priešuždegiminį ir skausmą malšinantį poveikį.
Lapai renkami, kai būna sodriai žalios spalvos. Jie tolygiai paskleidžiami 2 - 3 cm storio sluoksniu ir džiovinami pavėsyje lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. Kaštonų lapų nuoviru suvilgyti tvarsčiai senovėje būdavo naudojami kaip pūlius ištraukiantys vaistai.
Ar žinai kaip atskirti gerą keratiną nuo prasto 👀
Skirtumai tarp kaštono ir kaštainio
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, būdingus bruožus ir įdomiąsias savybes pasakoja VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr.
„Nors abiejų medžių pavadinimai panašūs, tačiau šie medžiai labai skirtingi - jie priklauso skirtingoms šeimoms - kaštonas kaštoninių šeimai, o kaštainis - bukinių šeimai. Kaštainis daug artimesnis ąžuolams ir bukams nei kaštonams. Iš pietryčių Europos ir mažosios Azijos kilęs valgomasis kaštainis Lietuvoje dar gana retai auginamas. Šio augalo sėklos (riešutai) yra valgomos, jos maistingos, tačiau turi būti specialiai paruoštos (skrudinamos, verdamos arba kepamos). Paprastojo kaštono sėklos nėra valgomos, tačiau jas galima panaudoti floristiniais tikslais arba tiesiog žaidimams“, - teigia VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr.
Valgomasis kaštainis kaip ir ąžuolas yra ilgaamžis medis, jis gali gyventi ir tūkstantį metų, todėl pasaulyje šių medžių kamienai sulaukia įspūdingų apimčių - net iki 6 metrų skersmens.
Skiriasi kaštainio ir kaštono tiek vaisių, tiek lapų išvaizda ir forma, tiek žiedai, žydėjimo laikas ir vaisiai. Kaštainio lapai yra pailgi, lacentiški, dantytais kraštais apie 16-28 cm ilgio ir 5-9 cm pločio, jų nepuola keršakandės. Kaštono lapai yra sudaryti iš 5-7 lapelių, kurių ilgis 13-30 cm.
Paprastieji kaštonai žydi pavasarį (gegužę) baltais su raudona dėme vainiklapio viduryje stambiais (10-30 cm aukščio) kvapniais šluotelės formos žiedynais. Valgomieji kaštainiai žydi birželio-liepos mėnesiais viršun nukreiptais 10-20 cm ilgio gelsvais vyriškų žiedų žirginėliais ne itin malonaus kvapo bei smulkiais neišvaizdžiais moteriškais žiedais, kurie paprastai išsidėstę ūglių viršūnėse.
„Kaštonas yra ypatingas ne tik tuo, kad yra vaistinis augalas, bet ir tuo, kad gamina ypatingą medžiagą - eskuliną. Šis cheminis junginys švyti ryškia šviesiai mėlyna spalva apšviestas ultravioletine šviesa. VDU Botanikos sode auga trys valgomojo kaštainio medžiai: seniausias sodintas apie 1950 m. sodo medelyno teritorijoje, dar du jaunesni (sodinti 1982 m., gauti iš Vokietijos Špėto medelyno) auga sodo teritorijoje saloje prie senosios Aukštosios Fredos dvaro sodybos ledainės pastato. Šiais metais dera du kaštainiai, jų spygliuotus vaisius galite pamatyti ir sodo medelyne, ir parko teritorijoje.
„Kaštainio riešutai pas mus dažnai būna tušti, užauga daug mažesni negu šalyse, iš kurių jie kilę. Visgi sveikos ir subrendę kaštainių sėklos rastos Botanikos sode dažniausiai yra neverdamos ir nekepamos, bet sėjamos ir užauginami nauji kaštainių sodinukai“, - teigė dr.
| Požymis | Kaštonas (Aesculus hippocastanum) | Kaštainis (Castanea sativa) |
|---|---|---|
| Šeima | Kaštoninių (Hippocastanaceae) | Bukinių (Fagaceae) |
| Valgomumas | Nevalgomas | Valgomas (po apdorojimo) |
| Lapų forma | Sudaryti iš 5-7 lapelių | Pailgi, dantytais kraštais |
| Žiedai | Balti su raudona dėme | Gelsvi žirginėliai |
| Vaisiai | Nevalgomi | Valgomi riešutai |
2023 metų Lietuvos medis - Basanavičynės kaštonas
2023 metų medžiu tapo Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje -muziejuje augantis kaštonas, dažnai vadinamas tiesiog Basanavičynės kaštonu. Jis atstovaus Lietuvai 2024 metų Europos medžio konkurse.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės teikime Metų medžio rinkimams buvo rašoma: „ Jei tik medis prakalbėtų… Šis kaštonas mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo laikus. Amžininkai liudija, jog po juo burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą net tuomet, kai už tai buvo baudžiama.
Ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės, austos juostos, po juo uždegamos žvakelės dar tada, kai apie sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama. Gal sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet kaštonas šią karo padarytą skriaudą puikiai kompensuoja. Ir šiandien į muziejų atvykę lankytojai glaudžias prie senojo sodybos kaštono, norėdami pajusti Jono Basanavičiaus dvasią.
Savo plačia laja šis kaštonas kelia tiek susižavėjimą, tiek nuostabą. Teikime rašoma, kad Vilkaviškio r. savivaldybės Ožkabalių kaime augantis Basanavičynės kaštonas, spėjama, yra apie 200 metų amžiaus.
Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje augantis kaštonas 1906 m. „Ir palaikėm savo kaštoną. Prisiminkime, kad šalia Jono Basanavičiaus gimtinės stiepiasi Lietuvos Tautinio atgimimo ąžuolynas, kuris dabar užima 40 hektarų plotą, ir kuriame auga apie 7000 ąžuolų, nemažai jų yra vardinių, sodintų žymių žmonių, ką pasakoja ir prie jų pastatytos lentelės.
„Džiaugiamės mūsų kaštono pergale Metų medžio rinkimuose. Viliamės, kad nuo dabar daugiau tautiečių žinos, kad J. Basanavičiaus gimtinė yra ne tik vieta, kurią supa nuostabūs ąžuolai, bet ir išskirtinis kaštonas, matęs šalies patriarcho žingsnius. Mes ne vienerius metus dvejojom - gal jis nelabai senas, gal jo dydis ne itin įspūdingas, kad dalyvautų Metų medžio konkurse, bet jis neša stiprią kultūrinę, dvasinę žinią, turi išskirtinę istoriją, labai reikšmingą ryšį su kone legendine šalies istorijoje asmenybe - Jonu Basanavičiumi.
Medis ilgai kūrė šios sodybos magiją, net kai buvo draudžiama kelti trispalvę Lietuvos vėliavą, tautines juostas, ant medžio šakų jas kabino. R. Vasiliauskienė atkreipė dėmesį, kad kaštonu jau reikia ir pasirūpinti. Buvo kelios kaštono šakos nudžiūvusios, muziejininkai konsultavosi su arboristais, kaip medžiui padėti. Patarė aptverti, kad prie pat kamieno žmonės nesėdėtų ir vaikai nesikarstytų.
„Norėtume, kad Metų medžiu tapęs kaštonas sulauktų daugiau specialistų dėmesio ir pagalbos. Ir mums bus proga ir daugiau domėtis jo priežiūra. R. Vasiliauskienė atkreipė dėmesį, kad muziejininkai girdėjo daug pasakojimų apie šį medį. Prie šio kaštono viena pora net ištarė ir santuokos priesaikos žodžius.
Žinant paties J. Gal taps valstybės saugomu? Pastebėtina, kad tarp Lietuvos gamtos paveldo objektų kaštonų visai nėra, o tarp medžių, valstybės ar savivaldybių paskelbtų saugomais gamtos objektais, kaštonai tėra penki: Aukštadvario dvaro parko Trakų r., Dirvonų kaštonas Šiaulių r. Bubių seniūnijoje, Paparčių kaštonas Skuodo r., Barstyčių seniūnijoje, Salantų kaštonas Kretingos r.
R. Vasiliauskienė sakė, kad muziejus ketina kreiptis, kad ir Jono Basanavičiaus gimtinės kaštonas būtų paskelbtas saugomu gamtos objektu. Nors nežinia, ar tai pavyks - mat tam medis turi atitikti tam tikrus kriterijus. Tačiau, pasak R. Kas lėmė, kad iš 13 šiemet Metų medžio rinkimuose dalyvavusių medžių, tarp kurių tradiciškai buvo daugiausia ąžuolų ir liepų, laureatu tapo būtent Basanavičynės kaštonas?
Pasak Metų medžio rinkimų iniciatoriaus, VŠĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovo Sigito Algio Davenio, tai lėmė bendruomenės palaikymas. Ko reikia, kad Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje -muziejuje augantį kaštoną lydėtų sėkmė ir Europos metų medžio konkurse?