Ilgalaikio turto perleidimas: apibrėžimas, apskaita ir PVM aspektai

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Ypač svarbus ilgalaikis turtas: programinė įranga, technika, pastatai, žemė. Be jų dažniausiai neįmanoma užtikrinti sėkmingos veiklos.

Remiantis Verslo Apskaitos Standartais aptarsime svarbiausias sąvokas:

• 12-asis Verslo apskaitos standartas (toliau VAS) reglamentuoja ilgalaikį materialųjį turtą, prie kurio priskiriama žemė, pastatai.
• 13-asis VAS apibrėžia nematerialųjį turtą, į kurį įeina teisės, licencijos.
• 18-asis VAS nustato finansinio turto ir įsipareigojimų apskaitos principus - tai investicijos, paskolos bei kiti finansiniai instrumentai.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Tai - svarbiausias šios turto grupės išskyrimo požymis, nes visa trumpalaikio turto vertė įskaičiuojama į vieno kurio nors ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Tuo tarpu ilgalaikio turto atveju - kiekvienam laikotarpiui priskiriama tik per tą laikotarpį sunaudoto (nudėvėto) ilgalaikio turto dalis.

Kartais nusprendžiama ilgalaikį turtą parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims dėl įvairių finansinių, strateginių ar kitų priežasčių. Ilgalaikio turto perleidimo kaina priklauso nuo šio turto techninės būklės bei paklausos rinkoje. Todėl toks turtas gali būti realizuotas už kainą, lygią jo likutinei vertei, taip pat ir už didesnę negu likutinė vertė, arba net mažesnę negu likutinė vertė.

Pavyzdžiui, ilgalaikio turto perleidimo atvejai pagal VAS 12, VAS 13.

Ilgalaikio turto apskaita prieš perleidimą

Prieš perleidžiant ilgalaikį turtą tretiesiems asmenims, jis turi būti tinkamai apskaitytas - nurašytas. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas registruojamas eliminuojant iš apskaitos turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, visas to turto vertės pokyčių sumas ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą.

Ilgalaikio turto perleidimo pavyzdžiai

1 pavyzdys

Ūkininkas perleido priekabą už 1000,00 Eur (pradinė vertė 2200,00 Eur), likutinė vertė 800,00 Eur, nusidėvėjimo suma 1400,00 Eur.

Apskaitoje registruojami šie įrašai:

• D12.. Turto įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 1400,00 Eur
• D27.. Sąskaitos bankuose 1000,00 Eur
• K12.. Turto įsigijimo savikaina 2200,00 Eur
• K54.. Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 200,00 Eur

Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas perleidimo sandorio rezultatas (+/-). Pelnas ar nuostoliai apskaičiuojami iš pajamų, uždirbtų perleidus turtą, atimant parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas, parodomas straipsnyje „Kitos veiklos rezultatai“.

2 pavyzdys

Nurašoma netinkama naudoti, nudėvėta gamybos įranga, kurios įsigijimo savikaina 12000,00 Eur, likvidacinė vertė 1000,00 Eur, sukauptas nusidėvėjimas 11000,00 Eur. Nurašant įrangą gautos atsarginės dalys įvertintos 600,00 Eur. Įrangos likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės skirtumas 400,00 Eur pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais.

Apskaitoje nurašyta įranga registruojama įrašais:

• D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 11000,00 Eur
• D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 600,00 Eur
• D 63.. Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 400,00 Eur
• K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur

3 pavyzdys

Papildant prieš tai Pavyzdžio 2 sąlygą: nurašant įrangą ir gautos atsarginės dalys, kurie įvertinti 600,00 Eur, kitos medžiagos - 500,00 Eur. Įrangos likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės skirtumas 100,00 Eur pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pelnu.

Apskaitoje šis turto nurašymas registruojamas įrašais:

• D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 11000,00 Eur
• D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (atsarginės dalys) 600,00 Eur
• D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (metalo laužas) 500,00 Eur
• K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur
• K 54.. Kitos pajamos 100,00 Eur

4 pavyzdys

Nurašoma netinkama naudoti nenudėvėta gamybos įranga, kurios įsigijimo savikaina 12000,00 Eur, likvidacinė vertė 1000,00 Eur, sukauptas nusidėvėjimas 8000,00 Eur. Jei nurašant įrangą negaunama jokių dalių ar medžiagų, nenudėvėta turto vertė 4000,00 Eur pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais ir apskaitoje registruojama šiais įrašais:

• D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 8000,00 Eur
• D 63.. Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 4000,00 Eur
• K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur

Ilgalaikio turto pardavimo pajamos

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 10 straipsnį 1 dalies nuostatas, individualios veiklos (įskaitant individualią žemės ūkio veiklą) pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Šioms pajamoms priskiriamos ir tos pajamos, kurios gaunamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos turtą, t. y. tokio turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir iš individualios veiklos gautos pajamos.

Žemės ūkio veiklą vykdantis ūkininkas, norėdamas, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo, eksploatavimo, remonto sąnaudos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais ir norėdamas atskaityti pirkimo pardavimo PVM, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Fizinio asmens pranešimą apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai formą - FR0457.

5 pavyzdys

Ūkininkas individualiai veiklai vykdyti už 10000 Eur įsigijo kultivatorių ir prieš pradėdamas jį naudoti, mokesčių administratoriui pateikė FR0457 formą. Po 2 metų jis minėtą kultivatorių pardavė. Kultivatoriaus pardavimo pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir kitos individualios veiklos pajamos.

Visos gyventojo individualios veiklos pajamos, įskaitant ir žemės ūkio veiklos pajamas, individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir išlaidos, apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, yra sumuojamos.

Pagal LR GPMĮ 17 str.1 d. 28 punktą gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos perleidus kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, jei yra tenkinamos šiame punkte nustatytos sąlygos: neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus kilnojamąjį daiktą, jeigu šiam daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra privaloma teisinė registracija, šis daiktas yra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks turtas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo nuosavybėn; neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, įregistruotą Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio nuosavybėn perleidimo.

Pagal LR GPMĮ 17 str.1 d. 53 ir 54 punktus gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos gautos: pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka; pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpiau nei 2 metus. Gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

Ilgalaikio turto pardavimo PVM aspektai

PVMĮ nustato išimtį PVM mokėtojui parduoti IT be PVM tik keliais atvejais: IT ne mažiau kaip 99 proc. Seno pastato pardavimo pajamos PVM neapmokestinamos ir į 45 000 Eur sumą neįtraukiamos. Parduodant NT praėjus 24 mėn., parduodant ne PVM mokėtojui nekilnojamąjį turtą, kuris nėra laikomas nauju, PVM neskaičiuojamas.

Parduodant automobilį reikės skaičiuoti PVM, net jeigu jis nudėvėtas iki 1 Eur vertės. Lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas. Parduodant ilgalaikį turtą apskaitoje registruojamas tik perleidimo rezultatas - pelnas arba nuostoliai. Jeigu automobilio pirkimo PVM neatskaitomas pagal PVMĮ 62 str. 2 d. Bet kokio ilgalaikio turto perleidimas, kai turtą perleidžia PVM mokėtojas, apmokestinamas PVM.

Veiklos kaip komplekso perleidimo sandorio PVM neskaičiuojamas. Lengvųjų automobilių PVM atskaita ribojama. Parduodant nekilnojamąjį turtą be PVM, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, pirkimo PVM atskaita yra tikslinama. Parduodant lengvąjį automobilį, kuris laikomas krovininiu skaičiuojamas pardavimo PVM. Turto perkainojimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nepripažįstamas. Jeigu PVM sumą pagal PVM įstatymo 96 str., pasigamintas IMT būtų parduotas su PVM, t. Senų pastatų, taip pat jų dalių pardavimas PVM neapmokestinamas. Parduoda 2009 m.

Jeigu automobilis būtų parduotas pelningai, pelnas būtų priskiriamas pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

Preliminari sutartis

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę (notarinę) - sutartį. Kodėl apžiūrėjus turtą nebūtinai iškart pasirašoma notarinė sutartis, o dar patartina sudaryti ir preliminariąją? Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti. Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola. Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų.

Svarbūs aspektai sudarant preliminariąją sutartį:

1. Tikslumas: Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: nurodykite vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt. Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.
2. Esminės sąlygos.
3. Kaina ir mokėjimo terminai: Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
4. Trečiosios šalys: Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).
5. Šalių pareiškimai ir garantijos: Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį, taip pat numatykite papildomą sąlygą, jog kiekviena Šalis, sudarant preliminariąją sutartį, nepažeis jokių ją saistančių įsipareigojimų, susitarimų su bet kokiomis trečiosiomis šalimis.
6. Baldai ir daiktai: Dažnai būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais. Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai. Kitų atveju, priklausomai nuo jų vertės ir kitų aplinkybių, turto pardavėjui gali atsirasti prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį viršijus neapmokestinamąsias pajamas (šiuo atveju atkreipiame dėmesį ir į pirkėjus, perkančius turtą su kreditu - tokios aplinkybės gali turėti įtakos jų paskolos sąlygoms). Toks sąrašas turėtų būti kuo išsamesnis, derėtų nurodyti netgi buitinės technikos gamintoją ir modelio numerį.
7. Patalpų fotofiksacijos: Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti ir sutartyje ir turėtų būti neatskiriama sutarties dalimi. Jas atlikti reiktų du kartus: vieną - prieš pasirašant preliminariąją sutartį, antrą - perduodant pirkėjui patalpas. Šios fotofiksacijos turėtų apimti tiek bendrą patalpų būklę, tiek, jei tokių yra, defektus.
8. Notarinės sutarties sudarymo terminas: Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties sudarymo, priklausomai nuo to, ar Šalims arba Šaliai reikia atlikti kokius nors papildomus veiksmus, gauti sutikimus, leidimus ir kt. dokumentus (banko leidimas parduoti turtą, kadastrinių matavimų atnaujinimas ir įregistravimas Registrų centre, santuokinio sutikimas parduoti turtą, teismo leidimas parduoti turtą ir kt.). Kiekviena iš prieš tai nurodytų aplinkybių turi skirtingus įgyvendinimo terminus, todėl sudarant sutartį kiekvieną jų būtina gerai įvertinti. Svarbu yra tai, kad per numatytą laiką nesudarius notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, kaltoji Šalis kitai Šaliai turi atlyginti nuostolius ir sumokėti baudą, kurios dydis paprastai sutampa su rankpinigiais. Nusimatykite tikslų terminą, iki kurio pardavėjas privalo perduoti turtą pirkėjui. Jis nebūtinai privalo sutapti su notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo diena.
9. Pirmasis mokėjimas arba avansas: Jų dydis nėra apibrėžtas ir dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių, itin brangių sandorių atvejais - šimtų tūkstančių eurų. Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų. Dažniausiai jų dydis yra 5-10% perkamo turto kainos, o jei ji iš tiesų nedidelė - pirmasis mokėjimas gali sudaryti 30% ar netgi daugiau perkamo turto kainos. Šis pirmasis mokėjimas įskaitomas į bendrą turto pardavimo kainą ir jo tikslas yra užfiksuoti, jog pirkėjas neatsitrauks ir nepersigalvos turtą pirkti, o pardavėjas neieškos kito pirkėjo ir parduos turtą pirkėjui už sutartą kainą.
10. Notarinės išlaidos: Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas. Pagal Civilinį kodeksą jas turėtų dengti pirkėjas, tačiau antrinės rinkos būsto pardavimo praktikoje dažniausiai Šalys jas pasidalina pusiau.
11. Preliminariosios sutarties pakeitimai privalo būti derinami raštu: Jei nėra galimybių to formalizuoti atskirame dokumente, pakeitimus galite atlikti ir el.
12. Sutarties galiojimas: Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
13. Turto perdavimas: Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju. Perduodant turtą rekomenduojame atskirai užfiksuoti elektros, karšto ir šalto vandens, dujų ir kt. skaitiklių rodmenis. Dažniausiai būtent nuo šių rodmenų atsiranda prievolė pirkėjui mokėti komunalinius mokesčius. Perduodant turtą rekomenduojame atlikti ir patalpų bei baldų ar daiktų, jei tokie buvo perduodami kartu, fotofiksacijas ir jas, kaip atitinkančias anksčiau sudarytą susitarimą, pasitvirtinti tarpusavyje.

Be abejo, savarankiškai parengti sutartį taip, jog joje įtvirtintos sąlygos būtų maksimaliai aiškios, plačios, bet kartu ir tikslios, apimančios daugelį skirtingų situacijų, nėra paprasta. Pvz., kaip elgtis, jei sutartyje buvo numatytas terminas perduoti turtą pirkėjui, bet jis vis dar nėra pilnai atsiskaitęs - ar jam reikia perduoti ar ne? O jei bet kuri iš Šalių vėluoja gauti reikalingus leidimus, tačiau savo ketinimų pirkti arba parduoti nekeičia, priešingai - atvirai juos deklaruoja? Ar sutartį kita Šalis gali nutraukti? O jei pirkėjas vėluoja sumokėti rankpinigius, tačiau preliminariąją sutartį yra pasirašęs - ar jis privalo mokėti baudą?

Verslo apskaitos standartai (VAS)

tags: #kas #yra #turto #perleidimas