Kas Yra Registruotas Bute: Teisės, Įsipareigojimai ir Išregistravimo Galimybės

Dažnai pasitaiko situacijų, kai asmuo yra registruotas bute, kuris priklauso kitam asmeniui. Tokia situacija gali sukelti įvairių klausimų ir nesusipratimų, ypač skyrybų ar kitų ginčų atveju. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias teises ir įsipareigojimus turi buto savininkas ir jame registruotas asmuo, kokios yra išregistravimo galimybės ir kaip turto pasidalijimas vyksta skyrybų atveju.

Registracija Bute: Ką Tai Reiškia?

Pats prisiregistravimo faktas nėra esminis, tačiau jis suteikia tam tikrų teisių ir įpareigojimų. Registracija bute suteikia asmeniui vienintelę teisę - nedeklaruoti gyvenamosios vietos kitur. Tačiau tai nereiškia, kad registruotas asmuo įgyja nuosavybės teises į butą.

Svarbu atsiminti, kad jūsų nuosavybės teisė negali būti suvaržyta ar apribota dėl asmens, kuris kaip savo gyvenamąją vietą deklaravo Jūsų buto adresą, kadangi nuosavybės teisė priklauso savininkams. Jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso Jums, Jūsų pažįstamas neturės.

Šeimos Turtas ir Nuosavybė

Pagal Civilinio kodekso (CK) 3.89 straipsnį, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo. Taigi, jei butas priklausė vienam iš sutuoktinių iki santuokos, jis laikomas asmenine nuosavybe, o ne bendrąja jungtine nuosavybe.

Vis dėlto, yra išimtis. Jei vyras finansiškai ar darbu prisidėjo prie buto kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos, jis gali reikalauti, kad butas būtų teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau, jei jokių esminių investicijų nebuvo atlikta, po skyrybų jis turės į tą butą tiek pat teisių kiek ir bet kuris kitas asmuo.

Pagal CK 3.97 straipsnį, turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo ir disponuoja savo nuožiūra. Taigi, savininkas gali daryti su savo turtu ką nori, nebent yra teismo sprendimas, apribojantis šias teises.

Išregistravimas Iš Buto

Išregistruoti asmenį iš buto galima keliais būdais. Pirmiausia, reikėtų kreiptis į seniūniją su prašymu panaikinti gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis. Savininkui tereikia pateikti nuosavybės dokumentą ir prašymą. Seniūnija turėtų užklausti asmenį, kurį norima išregistruoti, tačiau, jei jis nereaguoja, seniūnija gali priimti sprendimą dėl išregistravimo.

Jei asmuo nesutinka išsiregistruoti geranoriškai, savininkas turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali įpareigoti asmenį išsiregistruoti, jei nėra jokio teisinio pagrindo jam gyventi tame bute. Svarbu atsiminti, kad teismai trunka ilgokai, tačiau tai gali būti vienintelis kelias.

Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcijoje numatyta, jog deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai - seniūnijai ar savivaldybės administraciniam padaliniui, gali būti pateikiamas arba gyvenamosios patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate (pvz. nuomos ar panaudos sutartis).

Turto Pasidalinimas Skyrybų Atveju

Skyrybas lydės turto pasidalinimas. Pagal turto pasidalinimą butas priklausys Jums su motina, tad jam teks išeiti. Aišku, jei geranoriškai neišsikels, Jums teks kreiptis į teismą.

Šeimos turtas nėra ABIEJŲ sutuoktinių nuosavybė, jeigu tas turtas buvo kažkurio iš sutuoktinio įgytas iki santuokos sudarymo. Šeimos turtu pagal CK pripažįstama ir TEISė naudotis šeimos gyvenamąją patalpa. Aukščiau minėtu atveju asmuo (vyras) būtent ir turėjo tokią teisę, nes buvo registruotas. Daugiau jokių teisių jis neturėjo į tą butą.

Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančią ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija). Todėl nutraukus santuoką, aukščiau minėtas vyras praranda ir teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Ir niekas to buto į lygias dalis nedalins.

Ką Daryti, Jei Asmuo Atsisako Išsikelti?

Jei registruotas asmuo atsisako išsikelti iš buto, savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Teismas įvertins visas aplinkybes ir priims sprendimą. Jei teismas nuspręs, kad asmuo privalo išsikelti, tačiau jis to nedaro, savininkas gali kreiptis į antstolius, kurie priverstinai iškeldins asmenį.

Taip pat, savininkas turi teisę pakeisti buto spynas, kai asmens nėra namuose. Tačiau, jei asmuo bando įsilaužti, savininkas turėtų kviesti policiją. Policija gali įleisti asmenį atgal į butą, jei jis ten registruotas, tačiau tai nereiškia, kad savininkas privalo leisti jam ten gyventi. Šiuo atveju, savininkas turėtų kreiptis į teismą dėl iškeldinimo.

Svarbu atsiminti, kad savininkas neturi teisės naudoti jėgos ar smurto, bandydamas iškeldinti asmenį iš buto. Tokie veiksmai gali būti laikomi nusikaltimu.

Paveldėjimas ir Registracija

Jei buto savininkas miršta, o butas paveldimas, registracija bute neturi jokios įtakos paveldėjimo procesui. Vyras neturi jokių teisių į jūsų paveldimą turtą. Jis turėtų tik tuo atveju, jeigu Jūsų mama testamente būtų parašiusi, kad jos turtas turi atitekti jums su vyru kartu (dalis testamente irgi galima nustatyti).

Jūsų mama gali savo turtą palikti bet kam, ir Jus neturesit į jį jokių teisių jeigu neįrodysit, kad tas asmuo kuris gavo neturi teisės į tą turtą. Tada reikia ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos.

Svarbu Žinoti

Jei situacija atrodo sudėtinga ir kyla daug klausimų, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku. Teisininkas galės įvertinti konkrečią situaciją ir pateikti individualias rekomendacijas.

Taip pat, svarbu atsiminti, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

Pagrindiniai Aspektai

Šiemet gyvenamosios vietos deklaravimo paslauga aktuali ir į Lietuvą atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams. Gyventojų suinteresuotumą pastebintys Registrų centro konsultantai pateikia 4 šiuo metu aktualiausius klausimus ir atsakymus gyvenamosios vietos deklaravimo tema. Atkreipiame dėmesį, kad Registrų centras nėra deklaravimo įstaiga - deklaravimo funkciją atlieka seniūnijos ar savivaldybės (ten, kur nėra seniūnijų).

1. Noriu pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą, kaip tai padaryti?

   Gyvenamosios vietos deklaraciją galima pateikti:

   • seniūnijoje (pagal gyvenamąją vietą) ar deklaravimo funkcijas atliekančiame savivaldybės padalinyje
   • internetu per e. valdžios vartus (tik Lietuvos Respublikos piliečiai) - portale www.epaslaugos.lt iš paslaugų gyventojams pasirinkus kategoriją „Seniūnijos, savivaldybės“ ir paslaugą „Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje“ arba „Gyvenamosios vietos deklaravimas išvykstant iš Lietuvos“.
   • internetu per Registrų centro savitarną (Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje) - prisijungus prie savitarnos, pasirinkti horizontalioje menių juostoje Gyventojų registras, tuomet vertikalioje menių juostoje pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos, pasirinkti Keičiu gyvenamą vietą ir paspausti mygtuką Tęsti.
2. Reikia pažymos apie savo ir šeimos narių gyvenamąsias vietas, kur kreiptis?

   Pažymą apie savo ar (ir) savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą galima užsakyti Registrų centro savitarnoje. Prisijungus prie savitarnos horizontaliajame meniu pasirinkti Gyventojų registras ikonėlę, tuomet vertikaliajame meniu pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos, tada Keičiu gyvenamą vietą, spausti Tęsti. Atsidariusiame lange pasirenkame Pažyma apie deklaruotą gyvenamą vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad šias pažymas reikia atsiimti deklaravimo įstaigose (seniūnijose ar savivaldybėse). Pažymą apie savo ar savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galima užsakyti ir atsiimti Registrų centre, pateikus vienkartinį prašymą. Prašymas gali būti pateikiamas paštu (pridedant prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją), el. paštu (prašymą pasirašant elektroniniu parašu) arba atvykus į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.

3. Kaip gauti duomenis apie tai, kokie asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą man priklausančiame bute ar name?

   Nekilnojamojo turto savininkas informaciją apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis gali gauti prisijungęs prie Registru centro savitarnos. Prisijungus horizontalioje menių juostoje reikia pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikaliame menių pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos ir išsiskleidusiame meniu pasirinkti Pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (-ams) išdavimas. Pažymą apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis taip pat galima užsisakyti Registrų centrui pateikus vienkartinį prašymą. Atkreipiame dėmesį, kad informaciją apie gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis galima gauti tik už tą laikotarpį, nuo kurio esama patalpų savininku.

4. Kaip sužinoti, kokia yra mano deklaruota gyvenamoji vieta?

   Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti. Pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galima užsisakyti Registrų centrui pateikus vienkartinį prašymą.

tags: #kas #yra #registruotas #bute