Kas yra kotedžas: apibrėžimas, istorija ir ypatybės

Nors toks būsto tipas kaip kotedžas formaliai net neegzistuoja - nei Statybos įstatyme, nei statybos techniniame reglamente šis terminas nenaudojamas, - jo populiarumas vis auga. Dažniausiai tai dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį. Žmonės juos vertina, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant.

Taigi, kas gi tas kotedžas? Kotèdžas (angl. cottage) - vienbutis gyvenamasis namas, dažniausiai su nedideliu žemės sklypu. Jam būdinga kompaktiškas tūris, asimetrija, vadinamieji angliškieji motyvai (raudonos plytos, šlaitiniai stogai, aukšti kaminai, fachverko intarpai), patalpų išdėstymas per du aukštus (pirmajame - bendrasis kambarys ir valgomasis arba vienas didelis kambarys, antrajame - miegamieji).

Norint geriau suprasti, kas yra kotedžas, verta panagrinėti jo istoriją ir raidą.

Kotedžų istorija ir raida

Kotedžai susiklostė 16 a. pabaigoje Anglijoje kaip užmiesčio (dvaro) gyvenamasis namas. 18 a. pabaigoje-19 a. pritaikytas miestiečiams ir darbininkams gyventi (statyti vienodi blokuotieji kotedžai, sudarantys ilgus korpusus, angliškai vadinamus "terrace").

19 a. antroje pusėje interpretuojant vadinamąjį kaimiškąjį stilių ir siekiant architektūros, interjero, kraštovaizdžio darnos pastatytas Raudonasis namas Londone (1860, architektai Ph. S. Webbas, W. Morrisas), jis turėjo įtakos vėlesnių kotedžų formoms. Lietuvoje kotedžai pradėti statyti 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje. Žymiausias pavyzdys - vadinamoji bankininko J. Montvilos kolonija Vilniuje, prie Lukiškių aikštės (1911, architektas A. Kleinas ir kiti). Sekant angliškaisiais kotedžais pastatyta Žagarės dvaro arklininko ir kitų tarnautojų gyvenamieji namai (19 a. pabaiga), Šešuolėlių dvaro rūmai (1900, architektas T. Rostworowskis). Nuo 20 a. pabaigos daugiausia statomi blokuotieji kotedžai.

Tradicinis kotedžas Anglijoje

Kotedžas vs. Namas vs. Butas

Kotedžas - tai tarpinis variantas tarp buto ir nuosavo namo. Vidaus erdvės atžvilgiu kotedžas gali prilygti mažesnės kvadratūros nuosavam namui arba didelės kvadratūros butui.

Namas

Namas - ieškantiems privatumo ir individualių sprendimų. Nuosavas namas pasižymi dviem pagrindinėmis stiprybėmis. Pirma, namo gyventojai gali džiaugtis maksimaliu privatumu. Jokio triukšmo, jokio kaimynų gaminamų pietų kvapo laiptinėje ar netvarkos kieme. Antra, namas turi privačią ir erdvią lauko teritoriją, kuri suteikia galimybę pritaikyti ją savo poreikiams bei pomėgiams. Pavyzdžiui, įsirengti terasą, lauko pramogų erdvę ar net nuosavą ekologišką darželį. Taip pat, nuosavo namo gyventojai išvengia automobilių parkavimo problemų.

Tiesa, vienas iš didžiausiųjų namo privalumų - galimybė įsirengti būstą būtent pagal savo poreikius - gali tapti ir trūkumu. Tai ženkliai padidina būsto įsigijimo (statybos) kaštus. Nuosavas namas yra daugiausiai pirkėjų finansų ir jėgų pareikalaujantis gyvenamojo NT tipas. Kartu, namo išlaikymo kaštai yra kur kas didesni nei kotedžo.

Nusprendus persikelti į namą, reikia išspręsti vieną galvosūkį. Pirkti jau pastatytą ar statyti patiems? Pirmuoju atveju bus išvengiama sklypo paieškos bei gana ilgo ir varginančio statybų proceso. Kita vertus, nors ir ilgiau užtrukęs, individualiai sau sukurtas ir įgyvendintas projektas džiugins kur kas labiau.

• Privalumai:
  • Privatumas.
  • Individualių poreikių atitikimas.
  • Išskirtinis būstas.
  • Didesnė kiemo teritorija.
• Trūkumai:
  • Didelės pradinės investicijos.
  • Didesni išlaikymo kaštai.

Kotedžas

Lyginant su nuosavais namais, pagrindinis kotedžų privalumas yra mažesnės pradinės investicijos. Neretai, šiek tiek toliau nuo miesto centro nutolusius kotedžus galima įsigyti ir už buto kainą. Taip pat kotedžų išlaikymo kaštai yra kur kas mažesni, nei individualaus namo. Artima kaimynystė suteikia ne tik saugumą, bet ir galimybę pasidalyti aplinkos priežiūrai ar infrastruktūrai būtinas išlaidas.

Tačiau kaimynystė sukuria ir vieną pagrindinių kotedžų trūkumų - sumažina privatumą. Su kaimynais tenka dalytis ne tik bendromis sienomis, bet ir įvažiavimu ar priekinio kiemo erdvėmis. Dėl šios priežasties, sprendžiant persikelti į kotedžą, svarbu nusiteikti ir kompromisų bei bendro sutarimo paieškoms.

• Privalumai:
  • Saugumas.
  • Mažesnės pradinės investicijos.
  • Mažesni išlaikymo kaštai.
  • Galimybė sumažinti aplinkos priežiūros ir infrastruktūros kaštus.
• Trūkumai:
  • Mažiau privatumo.
  • Nepritaikyta visiems individualiems poreikiams.

Vieta

Greta aukščiau pateiktų argumentų svarbu įvertinti dar keletą būsto įsigijimo aspektų. Tiek nuosavo namo, tiek kotedžo atveju būtina atkreipti dėmesį į objekto vietą, susisiekimą su miestu bei išvystytą infrastruktūrą. Tai aspektai, kurie apibrėžia, ar kasdieninis gyvenimas naujajame būste bus patogus, paprastas ir malonus. Na, o apsisprendimą lemiantis veiksnys - šeimos poreikiai, lūkesčiai ir jų suderinimas. Naujieji namai turi būti pirkinys (ar statinys), kiekvieną iš šeimos narių džiuginsiantis kasdien!

Kotedžų kainos Lietuvoje

Pasak M. Vanago, kotedžo kaina, lyginant su butais ir namais, yra pakankamai konkurencinga. Būstą jau perkame ne visam gyvenimui, o tam tikram jo tarpsniui ir renkamės pagal šiam tarpsniui būdingus poreikius. Kuo arčiau centro - tuo brangesnė kvadratinio metro kaina. Tarpinis variantas - kotedžas - turi abiejų būsto tipų savybių.

Dažniausiai kotedžai būna dviejų, kartais trijų aukštų, įvairaus dydžio. Pastaruoju metu populiarėja nedideli, vos 50-70 kv. m ploto kotedžai (užsienyje tokie vadinami „townhouses“ - miesto namais: nedaug vietos užimantys, bet aukštesni pastatai), tačiau galima rinktis ir gerokai 100 kv. m viršijančius būstus. Populiariausi ir Vilniuje, ir Kaune yra 80-100 kv. Anksčiau kotedžai dažniau buvo statomi už miesto, tačiau dabar didelė jų pasiūla atsiradusi ir miesto ribose, miegamuosiuose rajonuose, o retkarčiais galima rasti ir prabangių kotedžų visai netoli miesto centro. Kotedžų pasirinkimas išties nemažas. Vien Vilniuje projektų, kuriuose galima įsigyti kotedžų, yra apie 50, o Kaune - apie 30.

Kotedžo kaina vs buto kaina

Panagrinėkime konkretų pavyzdį. 95 kv. m ploto kotedžas miegamajame rajone (Pilaitėje) Vilniuje kainuoja apie 110 000 Eur. Į šią kainą įeina dvi parkavimo vietos, gana nemažas kiemelis (maždaug nuo 50 iki 120 kv. m), ekonomiškas geoterminis šildymas. Kaune to paties ploto kotedžas kainuoja pigiau - apie 97 000 Eur.

Loftą Vilniaus Naujamiestyje (Vytenio g.) galima nusipirkti ir kiek pigiau: 95 kv. m kainuos apie 74 000 Eur, tačiau tai - specifinis būstas ir ne visiems jis priimtinas, be to, jo įrengimas taip pat bus brangesnis nei įprasto buto. Tiesa, viename brangiausių Vilniuje projektų, plėtojamame Konstitucijos pr. 100 kv. m butas kainuos net 404 650 Eur, tuo tarpu, viename pigiausių - Perkūnkiemyje, Leičių g. 93 kv.

Kotedžo kaina vs namo kaina

Kitas konkretus pavyzdys: kadangi kotedžą galima palyginti ir su individualiu namu, paskaičiuokime, kiek kainuotų namas ir palyginkime šią kainą su kotedžo kaina. Pastaruoju metu Vilniaus mieste daugėja individualius namus siūlančių projektų-gyvenviečių. Tačiau jos, dažniausiai, yra tolokai nuo miesto centro, o kaina - tik šiek tiek žemesnė ar tokia pati, kaip kotedžų.

Beje, kartais sunkoka atskirti, kada siūlomas būstas yra namas, kada - kotedžas. Vilniuje individualius namus siūlančių projektų yra aplink Panerius, Lentvarį ar Vokę, Zujūnus, Galgius. Kaune individualūs namai visada buvo paklausūs, todėl jų pasirinkimas - tikrai nemažas; kainų spektras - taip pat didelis.

Taigi kotedžo kaina, lyginant su butais ir namais, yra pakankamai konkurencinga. Kodėl gi kotedžas yra pigesnis nei butas? Pirmiausia, todėl, kad pastatyti daugiabutį yra daug sudėtingiau ir brangiau: sudėtingesnis projektavimas, papildomai kainuoja bendrosios patalpos, laiptinės.

Žinoma, kotedžų kainos taip pat skiriasi. Jų galima rasti ir arčiau centro arba perspektyviose laikomose vietose:

• Visoriuose (O. Miciūtės g.; 92 kv.
• Lazdynėliuose (Sutemų g.; 90 kv.
• Šnipiškėse (Širvintų g.; 97 kv.
• Senamiestyje (Raugyklos g.; 100 kv.
• Kauno Žaliakalnyje 100 kv.

Kotedžai dažniau būna didesni nei butai, tačiau mažesni nei namai. Jie statomi dažniau toliau nuo miesto centro, miegamuosiuose rajonuose ir kvadratinio metro kaina būna mažesnė nei buto, tačiau kiek didesnė nei namo.

Be abejo, labai daug priklauso nuo vystytojo siūlomos arba pačių pasirinktos apdailos lygio, įrengimo, interjero sprendimų. Kiekvienas būsto tipas turi savus privalumus ir savus minusus ir pirkimo sprendimą priimti reikia atsižvelgiant į konkrečius poreikius.

Apibendrinant, kotedžas yra patrauklus pasirinkimas tiems, kurie ieško tarpinio varianto tarp buto ir namo, nori daugiau erdvės ir privatumo nei bute, tačiau nenori didelių investicijų ir išlaikymo kaštų, kaip nuosavame name.

tags: #kas #yra #kotedzas