Namo Renovacija Lietuvoje: Kas Vykdo ir Kaip Užtikrinti Sėkmę

Lietuvoje nemaža dalis pastatų yra senos statybos individualūs gyvenamieji namai, kurie dažnai nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Energetiškai neefektyvių vienbučių-dvibučių namų Lietuvoje vis dar yra apie 50 tūkst. Todėl, norint gyventi taupiau ir jaukiau, namo modernizavimas (renovacija/rekonstrukcija) tampa neišvengiamas.

Klimato kaitos akivaizdoje, Europos Sąjungos Žaliojo kurso gairės pabrėžia, kad namo rekonstrukcija yra tvaresnė nei nauja statyba, nes reikalauja mažiau išlaidų statyboms ir sumažina atliekų kiekį. Architektė Jurgita Liubartaitė, įmonės „Devyni architektai“ partnerė, teigia: „Dažniausiai ateina klientai, kurie nori rekonstruoti namus ne dėl statybos metų, o dėl vietos, kuriuose jie pastatyti. Kai kurie klientai paveldi namus iš tėvų ir yra prisirišę tiek prie vietos, tiek prie paties pastato.“ Ji taip pat pastebi, kad labai populiaru pirkti ir rekonstruoti pastatus tose teritorijose, kuriose nauja statyba negalima.

Anot J. Liubartaitės, esamo pastato modernizavimas turi daug privalumų: „Rekonstravimas iš esmės keičiant pastato vertę, nepaisant didelių kaštų, bendruoju požiūriu - neperteklinis vartojimas statyboje. Kuo daugiau išsaugosime ir panaudosime iš naujo, kas jau pastatyta, tuo mažiau pakenksime savo aplinkai ir sau. Tai - ne vienadienis sprendimas, o investicija į ateitį. Svarstant - rekonstruoti ar griauti ir statyti naują, manau, visada verta rinktis rekonstravimą.“

Svarbūs Aspektai Prieš Pradedant Renovaciją

Specialistai pataria prieš pradedant rekonstrukcijos/renovacijos darbus pasitarti su kitais, rekonstravimo procesą praėjusiais žmonėmis ir suprasti, ar tikrai norisi tvarkyti kažką sena ir ar esate pasirengę netikėtumams bei nenumatytoms išlaidoms.

Architektė J. Liubartaitė pabrėžia: „Rekonstravimas yra brangesnis nei nauja statyba, kai kalbame apie esminį pastato kokybės atnaujinimą. Reikia suvokti ir pastato visumą, nustatyti esminių konstrukcijų (pamatų, laikančiųjų sienų, stogo) būklę.“ Rengiant projektą, būtina atsižvelgti į realią pastato būklę.

Architektas R. Kaminskas įsitikinęs, kad modernizuojant pastatus reikia įvertinti projektavimo ir planavimo svarbą: „Projektavimo stadija sudaro mažiausią išlaidų kiekį lyginant su statybų ir pastato gyvavimo ciklui svarbiais eksploatavimo kaštais, bet gali turėti jiems esminę įtaką. Per ilgą pastato gyvavimo laikotarpį didžiausias išlaidas sudaro pastato eksploatacija.“

Jis taip pat pataria pasirinkti patikimus statybų ir inžinerinės įrangos partnerius bei susiplanuoti darbus etapais, ypač, jeigu pastate yra gyvenama ir nėra galimybės vienu metu atlikti visos rekonstrukcijos. Atlikus darbus būtina padaryti matavimus, vertinimą - sandarumo, energinio efektyvumo testus, jeigu norima gauti sertifikatus ir APVA (Aplinkos projektų vystymo agentūros) paramą.

Kodėl Svarbu Atsižvelgti Į Pastatą Kaip Į Visumą?

Yra situacijų, kai pastatui atskirai buvo užsakytas naujas fasadas ar stogas arba pradėti statybos darbai neatsižvelgiant į tai, kad ateityje reikės keisti inžinerines pastato sistemas. Nesant išsamaus projekto, tolesnė rekonstrukcija dažnai būna žymiai sudėtingesnė ir brangesnė.

Renovuojant seną namą, pagrindiniai tikslai paprastai yra išsaugoti gerąsias senojo namo savybes ir suteikti jam šiuolaikinio komforto. Svarbus turėtų būti ir geras patalpų mikroklimatas bei naujausius standartus atitinkantis energijos vartojimo efektyvumas.

Renkantis ir montuojant medžiagas svarbūs įgūdžiai, esminis išsilavinimas ir statybos fizikos žinios, kad vėliau nekiltų problemų. Todėl šiame etape reikėtų ne tik surinkti pakankamai informacijos, bet ir konsultuotis su projektuotojais, statybos darbus atliekančiais specialistais.

Pavyzdys: Vytėnų mikrorajone Kaune šeima nusipirko palyginti neseniai visiškai įrengtą namą, kuriame pagyvenus pora metų paaiškėjo, kad labai didelės eksploatacinės išlaidos. Iš pradžių buvo nutarta keisti tik stogo konstrukciją, nes ties L formos stogo sandūra tekėjo vanduo. Paaiškėjo, kad apdailinį mūrą reikia ardyti iš pagrindų, nes už jo esanti šilumos izoliacija suklota nesilaikant elementarių rekomenduojamų šiai medžiagai montavimo principų. Teko nuardyti ne tik stogą, bet ir užtaisyti išorės sienose žiojėjusius plyšius.

Savarankiška rekonstrukcija įmanoma, tik užtrunka ilgiau. Glaudžiai bendradarbiaudamas su architektu, Šiaurės Rytų Anglijoje įsikūrusio ūkio šeimininkų sūnus rekonstravo pagalbinį pastatą prie esamo gyvenamojo namo. Tam prireikė net 3 metus trukusių tyrimų, siekiant nustatyti tinkamus gaminius, medžiagas ir statybos metodus, kurie leido projekto komandai užtikrinti aukščiausius standartus atitinkantį detalumo lygį ir energijos vartojimo efektyvumą.

Daugiabučių Namų Renovacija: Kas Atsakingas?

Po daugiabučio modernizavimo pastato priežiūra ir administravimas tampa itin svarbūs, nes nuo jų priklauso tiek pastato būklės išlaikymas, tiek gyventojų patogumas ir finansiniai įsipareigojimai. Tad kas yra atsakingas už renovuoto daugiabučio priežiūrą ir administravimą?

• Administratorius: Jei daugiabutis namas turi paskirtą administratorių, jis ir toliau, po pastato atnaujinimo, atlieka šias funkcijas. Administratorius turi organizuoti ir vykdyti namo būklės vertinimą, rengti priežiūros planus.
• Bendrija: Jeigu name yra įsteigta bendrija, tuomet pastato administravimą ir priežiūrą vykdo bendrijos pirmininkas arba gyventojų išrinktas atstovas.
• Šilumos Tiekėjas: Modernizuojant pastatą daugiabučiuose dažniausiai atnaujinama ir šildymo sistema, pavyzdžiui įrengiami individualūs šilumos punktai ar termostatiniai ventiliai. Jų priežiūrą gali perimti šilumos tiekėjas.
• Renovacijos Rangovai: Po pastato atnaujinimo garantinį aptarnavimą tam tikrą laiką vykdo renovacijos rangovai. Paprastai garantinis laikotarpis trunka 5 metus, tačiau jis gali skirtis, priklausomai nuo atliktų darbų.
• Savivaldybė: Kai kuriais atvejais ir savivaldybė gali turėti įtakos daugiabučio priežiūrai. Pavyzdžiui, jei pastatas buvo modernizuotas su valstybės parama, būtina laikytis tam tikrų priežiūros reikalavimų.

Svarbu suprasti, kad po atnaujinimo daugiabutis reikalauja nuolatinės priežiūros tam, kad būtų užtikrinamas jo ilgaamžiškumas ir tinkamas eksploatavimas.

Pagrindiniai Renovacijos Dalyviai

Renovacijos procese dalyvauja keli pagrindiniai subjektai, kurių kiekvienas atlieka svarbų vaidmenį:

• Gyventojai: Daugiabučio namo gyventojai yra svarbiausi renovacijos proceso dalyviai, nes tik jiems pritarus, gali prasidėti pastato atnaujinimas. Jei renovacijai pritaria 55 proc. gyventojų, prasideda daugiabučio modernizavimo procesas.
• Projekto Administratorius: Renovacijos projektų administratorius yra svarbi grandis visame daugiabučio modernizavimo procese. Būtent jis daugiausiai bendrauja su gyventojais ir atstovauja savininkų interesus.
• Projektuotojas: Daugiabučio namo atnaujinimas prasideda nuo konkretaus ir tikslaus atnaujinimo darbų plano - techninio darbo projekto parengimo. Jį parengia ir vėliau gyventojams viešame susirinkime pristato projektuotojas - konkurso būdu atrinkta įmonė.
• Techninis Prižiūrėtojas: Už renovacijos priežiūrą ir jos kokybišką įgyvendinimą atsakingas techninis prižiūrėtojas. Jis privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų medžiagų ir įrenginių kokybę.

Šie subjektai užtikrina, kad renovacijos procesas būtų sklandus ir efektyvus, o gyventojai galėtų džiaugtis atnaujintu ir moderniu būstu.

tags: #kas #vykdo #namu #renovacija