Lietuvoje atšalus orams pagaliau sugrįžo ir ilgai lauktas sniegas. Deja, kartu su galimybe džiaugtis žiemiškais vaizdais už lango, didelis sniego kiekis sukelia ir praktinių rūpesčių - nuo sniego valymo nuo namų stogų iki slidžių šaligatvių bei kiemų. Aptarsime, kas atsakingas už daugiabučių namų priežiūrą žiemą, remiantis Lietuvos įstatymais ir teismų praktika.
Gyvenimas daugiabučiame name - tai ne tik savo buto, bet ir bendrųjų namo patalpų valdymas bei priežiūra drauge su kaimynais. Kad šis procesas būtų sklandesnis, o gyventojai patirtų mažiau rūpesčių, jie gali sukurti namo bendriją ir namo priežiūra rūpintis patys arba patikėti pastato bei jo aplinkos priežiūrą būsto administratoriui.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas atsakingas už daugiabučių namų priežiūrą žiemą, remiantis Lietuvos įstatymais ir teismų praktika.
Bendrosios nuostatos
Civiliniame kodekse nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šiuo atveju butų savininkams tenka pareiga rūpintis ir tuo žemės sklypo plotu, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra priskirtas daugiabučiui gyvenamajam namui - t. y.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Taigi, esminė taisyklė tokia: už švarų ir nukastą daugiabučio namo kiemą atsako žemės sklypo savininkas. Atitinkamai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai ar administratorius) privalo rūpintis tik tuo žemės sklypu, kuris yra jam priskirtas ir perduotas valdyti.
Jeigu žemės sklypas daugiabučiam namui nėra priskirtas arba jis nėra perduotas valdyti butų savininkams, atsakomybė už jo priežiūrą tenka savivaldybei.
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. Šių Taisyklių 3 punktas nurodo kas ir kokią teritoriją turi tvarkyti: asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose.
Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale.
Pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe, „Kauno švara“ valo ir barsto daugiau kaip 700 gatvių, įskaitant įkalnes, tiltus, viadukus, laiptus, šaligatvius, pėsčiųjų zonas. Pastarojo snygio padariniai buvo pradėti šalinti vos tik jam prasidėjus ir yra intensyviai tvarkomi jam pasibaigus.
- nustojus snigti, sniegą tuoj pat bet kuriuo paros metu valyti ir kaupti taip, kad netrukdytų pėstiesiems ir transportui.
- valydami šaligatvius, sniegą ar smėlį kaupti ant šaligatvio krašto.
- prasidėjus plikšalai, nedelsdami barstyti smėliu, smėlio ir chlorido mišiniu (šlapia druska) priskirtas ar faktiškai naudojamas (valomas ir tvarkomas) teritorijas, kad būtų užtikrintas transporto eismo ir pėsčiųjų saugumas bet kuriuo paros metu, neatsižvelgiant į oro sąlygas.
Prasidėjus plikšalai, pagrindinės miesto gatvės turi būti mechanizuotai pabarstytos per 4 valandas.
Gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų pirmininkų, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių ir kitų teritorijų valdytojų prašome užtikrinti, kad prasidėjus plikšalai būtų barstytos smėliu, smėlio ir chlorido mišiniu (šlapia druska) priskirtos ar faktiškai naudojamos (valomos ir tvarkomos) teritorijos, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir transporto eismas.
Valant šaligatvius - sniegą ar smėlį kaupti ant šaligatvio krašto. Kaupiant sniegą turi būti palikta ne mažesnė kaip 5 metrų įvaža į kiemą.
Pažymime, kad būtina valyti nuo lietaus kanalizacijos šulinių grotelių ledą ir sniegą.
Bendrijos pirmininko veikla
Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ Nr. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų (toliau - DGNSB) įstatymo 14 straipsnyje „Bendrijos pirmininkas“ reglamentuota bendrijos pirmininko veikla.
To paties straipsnio 6 dalies 9 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už „<<>> bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
DGNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punkte išaiškinta sąvoka „bendrojo naudojimo žemės sklypas“ t. y.
Statinių techninės priežiūros reglamentas
Taip pat papildomai primename, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - Reglamentas) apibrėžti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, statinio techninės priežiūros organizavimas ir kt.
- nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3.
- liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcija (13.4.
- žiemos metu neperšaltų konstrukcijos (13.7.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) yra numatyta administracinė atsakomybė už tvarkymo ir švaros taisyklių (366 straipsnis. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas) pažeidimus bei už statinių naudojimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (359 straipsnis. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį).
Stogo priežiūra
Sniego valymo sauga – visa istorija
Kalbant apie daugiabučio namo stogo priežiūrą, situacija yra dar aiškesnė. Jei ant stogo kaupiasi sniegas ar formuojasi ledo varvekliai, galintys kelti pavojų praeivių sveikatai ar turtui, pareiga tuo rūpintis tenka pastato savininkui ar savininkams.
Tai laikoma viena iš esminių statinio saugios eksploatacijos pareigų.
Statinių priežiūros reikalavimai yra detalizuoti statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 bei kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, šiame reglamente aiškiai nurodyta, kad turi būti užtikrinta, jog nesikauptų sniegas ir ledas prie statinio sienų, švieslangių, langų ir kitų vertikaliųjų atitvarų paviršių.
Jeigu sniegas ar ledas vis dėlto susikaupia, jie turi būti pašalinti nuo pastato paviršiaus ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu.
Be to, reglamentas įpareigoja periodiškai šalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas.
Taip pat nustatyta pareiga reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos bei kitų inžinerinių sistemų ir įrenginių, siekiant užtikrinti saugią ir tinkamą pastato eksploataciją.
Nesirūpinant stogo priežiūra žiemos laikotarpiu ir neužtikrinant saugios aplinkos gali kilti civilinė atsakomybė jei dėl to padaroma žala kitam asmeniui ar turtui.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų trūkumų ar sugriuvimo, privalo atlyginti šių objektų savininkas arba valdytojas, nebent būtų įrodyta, jog žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba paties nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
Valdytoju laikomas asmuo, kuris objektą turi savo žinioje ir kuriam yra pavesta jį eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti, nepriklausomai nuo to, ar jis formaliai laikomas savininku.
Teismų praktika nuosekliai patvirtina, kad vienas iš esminių statinių techninės priežiūros tikslų yra pareiga užtikrinti, jog prie pastato sienų, langų, švieslangių ir kitų vertikaliųjų paviršių nesikauptų sniegas ir ledas, o jiems susikaupus - būtų laiku pašalinti siekiant išvengti pavojaus žmonėms ir turtui.
Konkrečioje byloje buvo nustatyta, kad administratorius netinkamai vykdė jam pavestas administravimo funkcijas, neužtikrino saugaus daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų naudojimo ir laiku nenuvalė sniego bei ledo. Dėl to nuo pastato stogo nukritęs sniegas su ledu apgadino gyventojos automobilį.
Kadangi buvo įrodyti visi civilinės atsakomybės elementai, o atsakovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių jį atleisti nuo atsakomybės, teismas priteisė nukentėjusiosios patirtą žalą. Reikia pabrėžti, kad automobilis stovėjo draudžiamoje ar akivaizdžiai pavojingoje vietoje, o žalos dydis byloje nebuvo ginčijamas.
Kreipimasis dėl nepriežiūros
Taigi, dėl nenukastų kelių ar nenudaužytų varveklių gyventojams reikėtų kreiptis į tą subjektą, kuris yra atsakingas už konkrečių objektų priežiūrą.
Savivaldybė atsako už tuos daugiabučių namų kiemus, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai ir jų valdymas nėra perduotas daugiabučio namo savininkams.
Jeigu žemės sklypas yra suformuotas ir perduotas namo savininkų valdymui, jį prižiūrėti privalo tas subjektas, per kurį butų savininkai įgyvendina savo teises - namo bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai arba namo administratorius.
O dėl namo stogų priežiūros visais atvejais reikėtų kreiptis į namo savininką.
