Nekilnojamojo turto mokestis (NT mokestis) yra aktualus daugeliui Lietuvos gyventojų ir įmonių. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas privalo mokėti šį mokestį, kokios yra taikomos lengvatos ir išimtys, bei kaip apskaičiuojami mokesčių tarifai.
Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje
Kas Yra Nekilnojamojo Turto Mokesčio Mokėtojai?
Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą (NTMĮ), mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.
Mokesčio Objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- Nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas.
- Nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu.
Kada Fizinis Asmuo Turi Mokėti Nekilnojamojo Turto Mokestį?
Mokestį fiziniai asmenys turi sumokėti nuo jų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės dalies, viršijančios 150 tūkst. Eur (arba įstatyme nustatytais atvejais - 200 tūkst. eurų).
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia, ši riba didinama iki 200 tūkst. Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ši išimtis taikoma konkrečios išvardytos paskirties turtui. Pavyzdžiui, išimtis netaikoma komercinės, gamybinės ar kitokios paskirties turtui. Dėl to, jeigu fizinis asmuo gyvena lofte (negyvenamosiose patalpose) nurodyta išimtis jam netaikoma, tad nekilnojamojo turto mokestį gali tekti mokėti pilna apimtimi.
Turto Perleidimas Naudoti Kitam Asmeniui
- Jeigu fizinis asmuo, jam nuosavybės teise priklausantį arba įsigyjamą nekilnojamąjį turtą perduoda naudoti juridiniam asmeniui ilgiau kaip vieno mėnesio laikotarpiui ar neterminuotai, tai nekilnojamojo turto mokestį už tokį turtą privalės deklaruoti ir mokėti juridinis asmuo.
- Jeigu fizinis asmuo, jam nuosavybės teise priklausantį arba įsigyjamą nekilnojamąjį turtą perduoda naudoti kitam fiziniam asmeniui, tai nekilnojamojo turto mokestį už tokį turtą privalės deklaruoti ir mokėti pats nekilnojamojo turto savininkas.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Kitus konkrečius mokesčio tarifus nustato nekilnojamojo turto buvimo vietos Savivaldybių tarybos, diferencijuodamos tarifus atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- nekilnojamojo turto paskirtį;
- naudojimą;
- teisinį statusą;
- jo technines savybes;
- priežiūros būklę;
- apleistumą;
- mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį);
- nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Fizinių asmenų nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. Eur, taikomi progresiniai tarifai:
- 0,5 proc. - kai turto mokestinė vertė 150 - 300 tūkst. Eur
- 1 proc. - kai turto mokestinė vertė 300 - 500 tūkst. Eur
- 2 proc. - kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje galioja šie tarifai:
- 0,7 proc. tarifas: viešbučių, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto, mokslo paskirties pastatams (patalpoms).
- 3 proc. tarifas: patalpoms ir statiniams, kurių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį; faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; statiniams, kurie neatitinka esminių statinio projekte numatytų reikalavimų.
1 proc. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės (mokestinė vertė).
Svarbu! Vadovaujantis Valstybinės Mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis: Mokesčio tarifas - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nuo visos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tarifą reikia rinktis pagal savivaldybių priimtus sprendimus, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra nekilnojamas turtas.
Pavyzdys: šiuo metu turite komercinės paskirties (pvz. poilsio kompleksą) Vilniaus mieste, kurio vertė yra 1 000 000 eurų, pagal šiuo metu savivaldybės nustatytus tarifus yra mokamas 0,7 proc.
Nekilnojamojo turto mokestis skiriasi ir kinta priklausomai nuo turto paskirties, jo vietos, mokestinės vertės. Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai Pagal Turto Vertę (Fiziniams Asmenims)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis: Fizinių asmenų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. Eur, taikomi progresiniai tarifai.
Pavyzdys: Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR (Kaip pateikta lentelėje viršuje: turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.
Nekilnojamo turto vertės dalis reiškia sumą, kuri viršija 150 000 EUR. Pavyzdžiui, 1 asmuo nusipirko gyvenamąjį objektą, kurio mokestinė vertė 200 000 EUR, tokiu atveju Jūsų turto dalis bus 50 000 EUR, kuri bus apmokestinta 0,5proc tarifu.
NT mokestis yra padalintas į dvi šakas - tai fizinių asmenų gyvenamosios paskirties turtą.
Nekilnojamojo turto mokesčio schema
Kaip Sužinoti Nekilnojamojo Turto Mokestinę Vertę?
Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras taikydamas lyginamosios vertės arba naudojimo pajamų vertės metodą (taikydamas masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą) ar atkuriamosios vertės (kaštų) metodą. Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2026 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 3 metus (2026, 2027, 2028 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".
Mokestinę savo nekilnojamo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį. Turite įsivertinti, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės. Mokestinė vertė yra apskaičiuojama tik pagal registro nustatytas mokestines vertes. Šiuo atveju Jūsų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos neturi jokios įtakos Jūsų mokestinei vertei.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):
- naudojamas socialinei globai ir socialiniai priežiūrai;
- naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
- kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
- naudojamas švietimo darbui;
- esantis kapinių teritorijoje;
- fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
Neapmokestinamas juridinių asmenų nuosavybės teise priklausantis, jų įsigyjamas ar iš fizinių asmenų perimtas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):
- užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių;
- valstybės ar savivaldybių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;
- bankrutavusių įmonių;
- tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų - nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
- aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
- esantis kapinių teritorijoje;
- asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos;
- juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);
- kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
- Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
- labdaros ir paramos fondų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
- mokslo ir studijų institucijų;
- švietimo įstaigų;
- socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą;
- profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;
- juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
- Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;
- juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą;
- nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jos suma neviršija 5 eurų.
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:
- Fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuos, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT719 formą užpildys ir pateiks mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Fizinis asmuo sumokėti apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą turės iki kovo 15 dienos.
- Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ar jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą bei už neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, nekilnojamojo turto mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti (deklaracijos KIT719 formoje) bei sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT719 formoje. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.
Už 2025 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius:
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
- Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
- Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
✔️Juridiniams asmenims, mokėjusiems avansinį pelno mokestį iki vasario 15 d. Nekilnojamo turto mokestį galima sumokėti pavedimu į VMI surenkamąją sąskaitą arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiuose padaliniuose (AB Lietuvos paštas, Perlo terminalai, Paysera ir kt.).
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
- Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį? Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.
- Kur rasti tikslią savo NT vertę? Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.
- Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
- Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
- Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.
Rekomendacijos
- Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atkreipti dėmesį į visą fizinio asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto vertę. Apsvarstyti galimybę „nekaupti“ nekilnojamojo turto vieno asmens vardu.
- Nekilnojamojo turto sandorių sudarymą planuoti iš anksto, atsižvelgiant į mokestinius niuansus.
- Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą.
- Įsigyjant nekilnojamąjį turtą atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto paskirtį. Pavyzdžiui, jeigu patalpose ketinama gyventi, geriau įsigyti gyvenamąsias patalpas, jeigu patalpose ketinama vykdyti tam tikrą veiklą, tai jas rinktis tokias, kad norimos vykdyti veiklos vykdymas tam tikros paskirties patalpose teisiškai būtų galimas.
- Atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti turto mokestinę vertę, jeigu masiniu būdu nustatyta vertė neatitinka realios turto vertės.
Verta atkreipti dėmesį, kad NT mokestis yra nuolat kintantis įstatymų klausimas, ir reikėtų reguliariai tikrinti galiojančius teisės aktus. Nepakankama informacija arba neteisingas mokesčių įsipareigojimų vykdymas gali lemti baudas ar kitas teisines pasekmes.