Planuojant statybas šalia vandens telkinių, svarbu žinoti galiojančius atstumų reikalavimus ir kitas sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo pastatų iki vandens telkinių, kokie reikalavimai taikomi gaisrinei saugai ir dirbtinių vandens telkinių įrengimui.
Sulaukėme susirūpinusio skaitytojo klausimo: “Norėjau pasiteirauti. Kaimynas žada kastis prūdą. Jeigu kasamas dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys (liaudiškai kūdra), tokio vandens telkinio įrengimo reikalavimai reglamentuoti LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2012 m.liepos 12 d. įsakymu Nr.D1-590/3D-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
Daraupats.lt savo ruožtu primena, kad nors akte ir nenustatomi asmenų tarpusavio santykiai ir konkretūs atstumai iki kitų sklypų ir objektų, jis bus itin naudingas patiems kasant kūdrą.
Atstumai iki vandens telkinių pagal gyvenvietės tipą
Atstumas iki vandens telkinio priklauso nuo gyvenvietės tipo:
- Jei sklypas rajone t.y. kokioje nors kaimo vietovėje (iki 3000 gyventojų) arba sodo bendrijoje, leidžiamas atstumas iki vandenvietės iki 1 km.
- Mieste atstumas iki hidranto, vandens telkinio ar gaisrinių rezervuarų- 200 m.
Jei namas statomas rajone, kaimo vietovėje, tai iki vandens telkinio turi būti ne daugiau kaip 1 km važiuojant keliais aišku.
Jeigu namas statomas gyvenvietėje, mieste, tai iki vandens telkinio turi būti 200 m.
Vilniaus rajone 1 km atstumu turi būti galimybė pasiimti vandenį gaisrinėms mašinoms, jei to nėra reikia numatyti priešgaisrines talpas pagal gesinamą plotą.
Gaisrinės saugos reikalavimai
Projektuojant gyvenamuosius namus, išorės gaisro gesinimui reikia numatyti priemones. Jeigu nėra hidranto, reikia kasti vandens telkinį - prūdą arba įsirengti vandens rezervuarus (108m3).
Vienbučio gyvenamojo namo gaisro gesinimui reikia 108 m3 vandens, tai gali būti kūdra arba 2 po 54 m3 rezervuarai. Prie jų pagal reglamentus įrengta 12x12 m aikštelė, nurodyta vieta paėmimui ir t. t.
Pagal gaisrines taisykles iki natūralaus vandens telkinio turėtų būti iki 1000 m. Kitu atveju reiktų įrengti priešgaisrinį rezervuarą.
Jei kaimo vietovėje gyvena iki 50 gyventojų ir pastatai yra atskirai stovintys, galima visai nenumatyti gaisro gesinimo.
Jei jų nėra, reikia kasti vandens telkinį - prūdą arba įsirengti vandens rezervuarus (108m3).
Nes kitu atveju reiks projektuoti rezervuarus 108 m3.
Galima įrengti gaisrines talpas gaisrams gesinti sklype.
Priešgaisrinės talpos
Reikės išlaikyti 8 m atstumą iki gretimų pastatų, esančių gretimuose sklypuose.
Tarp pastatų, priklausomai nuo konstrukcijų medžiagiškumo, privalo būti nuo 6m (tarp mūrinių pastatų, I ugniai atsparumo laipsnio) ir 15 m (tarp medinių, III ugniai atsparumo laipsnio). Atstumas gali būti ir 8-10 m, bet čia jau reikia žiūrėti kokio ugniai atsparumo laipsnio bus jūsų namas ir kokie pas kaimynus.
Dirbtinių vandens telkinių įrengimo reikalavimai
Planuojant įsirengti kūdrą savo sklype, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi dirbtinių vandens telkinių įrengimui ir priežiūrai.Dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas.
Šie pakeitimai numatyti aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintame naujos redakcijos Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše. Aprašo pakeitimai taikomi naujai planuojamai veiklai ir įsigalios nuo 2023 m. vasario 1 d.
Siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalus atstumai nuo šių objektų:
- Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
- Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Siekiant apsaugoti saugotinus medžius nustatyti atstumai iki šių medžių:
- Įrengiamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų.
- Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų.
Atstumas nuo sklypo ribos
Vienas iš naujų reikalavimų - nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą. Nes būna taip, kad kūdra iškasama visai šalia sklypo ribos. Taip neturėtų būti.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Grunto panaudojimas
Taip pat pažymime, kad planuojant įrengti kūdrą reikia išspręsti klausimą dėl iškasto grunto panaudojimo, nes įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims.
Atkreipiame dėmesį, kad įrengiant ar tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar plotas, iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti arba perleisti kitiems asmenims. Toks gruntas arba derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudoti įrengiant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį juosiantį pylimą, formuojant reljefą šiame sklype, tačiau užtikrinant, kad nebūtų pažeistas jo hidrogeodinaminis režimas.
Jei nėra galimybės to padaryti, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ar derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nepažeidžiant to sklypo hidrogeodinaminio režimo.
Taip pat iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietėse ar augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.
Reikalavimai melioruotoje žemėje
Atskiri reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui. Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys.
Savivaldybei reikėtų pateikti informaciją apie tikslią telkinio vietą, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą, trukmę, tvarkančių juridinių asmenų kontaktus.
Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija. Jai reikėtų pateikti prašymą, žemės sklypo valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane pažymėtą planuojamo tvarkyti vandens telkinio vietą su koordinatėmis, nurodyti kitą esminę informaciją.
Planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis.
Planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis reikės derinti ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.
Šie pakeitimai parengti įvertinus pastarųjų metų Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo taikymo patirtį, fizinių asmenų paklausimus dėl dirbtinio vandens telkinio likvidavimo ar dydžio pakeitimo ir siekiant suvienodinti aprašo nuostatas su pakeisto Vandens įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.
Svarbu: Prieš pradedant kūdros įrengimo darbus, būtina išsiaiškinti visus taikomus reikalavimus ir gauti reikiamus leidimus.
Visais atvejais statant statinius žemės sklype statyba turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentams bei nepažeisti specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų.
Ką dar svarbu žinoti?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, pagal įregistruotą Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą žemės sklype mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonos išorinės ribos bei už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, galima statyti sodo namą, jei statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos, todėl reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal žemės sklypo vietą.
Teritorijų planavimo schema
Šiuos dalykus Jums turėtų padėti spręsti architektas.
Rekordinė korupcija, atvedusi ir į Seimą: milijoniniai kyšiai, auksas, narkotikai ir sprogmenys
Teisinė informacija
Detali informacija:
- Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai; patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338.
- Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės. Patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64.
- Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės. 2007 02 22 Nr.1-66; (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1-168 redakcija).
- Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės. 2007 02 22 Nr.1-66. (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1-168 redakcija).
- Stacionarios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės 2007 02 22 d. įsakymu Nr. 1-66. (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1-168 redakcija).
- Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės. 2007 02 22 Nr.1-66. (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1-168 redakcija).