Staiga raudonai nusidažęs šlapimas - simptomas, kuris ne juokais išgąsdina net visko mačiusius. Kartais tai gali būti ir visai nekaltas priminimas, jog suvalgėte raudonai dažančių maisto produktų, pavyzdžiui, burokėlių ar šalutinis kai kurių medikamentų poveikis. Deja, kitais atvejais šį raudoną signalą gali nulemti į šlapimą patekęs kraujas - medicininis simptomas vadinamas hematurija ir reikalaujantis išsamesnio ištyrimo.
Kraujas šlapime, mediciniškai vadinamas hematurija, yra būklė, kai šlapime aptinkama raudonųjų kraujo kūnelių. Tai gali būti matomas kraujas (makrohematurija), kai šlapimas tampa rausvas arba rusvas, arba nematomas plika akimi (mikrohematurija), kai kraujas nustatomas tik laboratoriniais tyrimais. Kraujas šlapime nėra liga, o simptomas, kuris gali rodyti įvairias sveikatos problemas, pradedant nuo nedidelių infekcijų iki rimtų inkstų ar šlapimo sistemos sutrikimų.
Pasak Hila Medicinos ir diagnostikos centro gydytojos urologės Jonės Verikaitės: „Nors hematurija - tai tik simptomas, o ne diagnozė, jos priežastis turi būti tiksliai nustatyta. Ne visada tai reiškia pavojingą sveikatos būklę, tačiau svarbu yra atmesti galimas rimtas ligas“.
Hematurijos Tipai
Gydytoja pasakoja, kad hematurija yra skiriama į du tipus:
- Makrohematuriją, kai kraujas šlapime yra matomas plika akimi.
- Mikrohematuriją - nustatomą jau tik mikroskopiškai, atliekant šlapimo tyrimą.
Būna ir tokių atvejų, kai pats žmogus nė nepastebi jokių požymių ir tik atsitiktinai, atliekant šlapimo tyrimą, jame nustatomas padidėjęs eritrocitų, raudonųjų kraujo kūnelių, kiekis.
Galimos Kraujo Šlapime Priežastys
Anot gydytojos urologės J. Verikaitės, hematurija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, ją gali sukelti:
- Šlapimo takų infekcija
- Inkstų akmenligė
- Gerybinė prostatos hiperplazija
- Prostatos ar šlapimo pūslės uždegimas
Taip pat liga gali atsirasti dėl ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ar net po intensyvaus fizinio krūvio. Tačiau yra ir rimtesnių būklių, tokių kaip inkstų ar šlapimo pūslės, prostatos onkologinės ligos, šlaplės polipai, lėtinės inkstų ligos.
Kraujas šlapime gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Šlapimo takų infekcija (ŠTI) - bakterijos, patekusios į šlapimo takus, sukelia uždegimą ir gali pažeisti šlapimo takų gleivinę, dėl to šlapime gali atsirasti kraujo.
- Inkstų infekcija (pielonefritas) - infekcija, plintanti į inkstus, gali sukelti skausmą ir uždegimą, dėl kurio šlapime gali pasirodyti kraujo.
- Inkstų akmenys - akmenys šlapimo takuose gali sukelti stiprų skausmą ir gleivinės pažeidimus, todėl šlapime gali atsirasti kraujo.
- Šlapimo pūslės arba inkstų navikai - kai kurių tipų vėžys, ypač šlapimo pūslės, inkstų ar šlapimtakių, gali sukelti kraujavimą į šlapimą.
- Šlapimo pūslės traumos - dėl fizinių sužalojimų arba stiprių smūgių pilvo srityje gali atsirasti kraujas šlapime.
- Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) - vyrams prostatos padidėjimas gali spausti šlapimo takus ir sukelti hematuriją.
- Tam tikri vaistai - vaistai, tokie kaip antikoaguliantai (pvz., varfarinas), gali padidinti kraujavimo riziką ir lemti kraujo atsiradimą šlapime.
- Inkstų ligos - glomerulonefritas ar kitos inkstų ligos gali sukelti kraujo atsiradimą šlapime.
- Intensyvus fizinis krūvis - kartais per intensyvus fizinis krūvis gali sukelti laikiną hematuriją.
Kada Būtina Sunerimti?
„Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar hematurija atsirado be skausmo. Būtent neskausmingas kraujas šlapime, ypač vyresniame amžiuje, gali būti pirmasis onkologinės ligos signalas. Šie atvejai dažnai nustatomi vėlyvose stadijose, nes kraujavimas gali būti pirmasis jau pažengusios ligos požymis“, - teigia gydytoja urologė J. Verikaitė.
Nors infekcijos ar akmenligė dažnai pasireiškia kartu su skausmu, karščiavimu ar deginimu šlapinantis, pavojingiausia yra besimptomė hematurija. Anot gydytojos, makrohematurija be skausmo visada vertinama kaip onkologinį susirgimą galimai rodantis simptomas. Ypač dėmesį reikėtų atkreipti, jei žmogus rūko, yra vyresnis nei 35 metų, dirba su cheminėmis medžiagomis arba jei šeimoje buvo šlapimo takų navikų.
„Ne mažiau svarbus ir paveldimumas - tam tikros formos inkstų vėžys paveldimas iki 5 proc. atvejų. Jei šeimoje yra buvę šių susirgimų, būtina atidesnė stebėsena“, - pabrėžia gydytoja urologė.
Simptomai, Lydintys Kraują Šlapime
Priklausomai nuo priežasties, kraujas šlapime gali būti lydimas ir kitų simptomų:
- Skausmas ar deginimas šlapinantis - dažnai pasireiškia esant šlapimo takų infekcijai.
- Pilvo arba nugaros skausmas - inkstų infekcijos, akmenys ar kitos inkstų problemos gali sukelti skausmą pilvo arba nugaros srityje.
- Dažnas arba skubus noras šlapintis - tai taip pat gali rodyti infekciją ar prostatos padidėjimą vyrams.
- Karščiavimas ir šaltkrėtis - inkstų ar šlapimo takų infekcijos atveju.
- Drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas - dažnas šlapimo takų infekcijų požymis.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:
- Kraujas šlapime nepraeina po kelių šlapinimosi kartų arba pasikartoja.
- Kraują lydi stiprus skausmas pilvo, nugaros ar šonų srityje.
- Pastebite papildomus simptomus, tokius kaip karščiavimas, šaltkrėtis ar skausmas šlapinantis.
- Turite šeimos narių, kurie sirgo inkstų ar šlapimo pūslės ligomis, ypač vėžiu.
Savalaikė Diagnostika - Pagrindas Saugumui
Susidūrus su hematurija, pirmasis svarbus žingsnis - kuo greičiau nustatyti tikslią kraujavimo priežastį. Įprastai pirmiausia pradedama nuo bendrojo šlapimo tyrimo su mikroskopija, o vėliau atliekama ir šlapimo takų echoskopija - saugus ir neskausmingas ultragarsinis tyrimas, leidžiantis gydytojui tiksliai įvertinti šlapimo sistemos audinių struktūrą ir galimus jos pokyčius.
Jei matoma indikacijų detalesniam ištyrimui, gali būti skiriama cistoskopija - pažangus endoskopinis tyrimas, kai šlapimo pūslė specialia miniatiūrine kamera apžiūrima iš vidaus, taip pat kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai.
Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, tokius kaip šlapimo tyrimas, kraujo tyrimas, ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba cistoskopija (šlapimo pūslės tyrimas), kad nustatytų hematurijos priežastį.
Gydytoja pabrėžia, kad tikslinės diagnostikos tyrimai atliekami ne tam, jog išgąsdintų pacientą, bet tikslingai siekiant atmesti pavojingiausias ligas. Net ir tais atvejais, kai atlikus tyrimus struktūrinių pakitimų nerandama, mikroheramturija ir toliau stebima. Kasmet kartojamas šlapimo tyrimas, o jei pokyčiai išlieka arba progresuoja, atliekamas pakartotinis ištyrimas.
Gydytojas urologas vertina ne tik simptomus, bet ir bendrą klinikinį kontekstą. Jis gali diferencijuoti gerybines ir pavojingas priežastis, įvertinti ankstyvuosius ligos požymius bei paskirti individualų gydymo ar stebėjimo planą.
„Mūsų tikslas - suteikti žmogui žinojimą ir ramybę, - sako J. Verikaitė - Dažniausiai kraujas šlapime nėra onkologinės ligos požymis, bet kiekvieną kartą svarbu įsitikinti, jog nieko nepraleidome“.
Kraujas šlapime gali būti nekaltas epizodas, bet gali būti ir rimtas signalas. Tad jeigu pastebėjote kraują šlapime, neignoruokite to. Net atsiradę simptomai po kurio laiko, regis, išnyko, vis vien naudinga apie tai pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbu! Jei vyras pastebi kraują šlapime, gydytojas pirmiausia atlieka išsamią anamnezę ir fizinį tyrimą. Gerti pakankamai vandens yra esminis aspektas, padedantis palaikyti šlapimo sistemą sveiką. Vyresniems vyrams rekomenduojama periodiškai atlikti urologinius patikrinimus, ypač jei yra šeimos istorija prostatos ligų. Tai padeda anksti diagnozuoti ir gydyti galimas problemas.
Kraujas šlapime gali turėti rimtų priežasčių, todėl jokiu būdu negalima ignoruoti šio simptomo. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikalingus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir gautas tinkamas gydymas.
Kaip Elgtis, Jei Pastebite Kraują Šlapime?
Jei pastebite kraują šlapime, imkitės šių veiksmų:
- Venkite fizinio krūvio - jei neseniai patyrėte intensyvų fizinį krūvį, leiskite kūnui pailsėti ir stebėkite, ar simptomai išnyks.
- Gerkite pakankamai vandens - geras skysčių vartojimas gali padėti nuplauti bakterijas ir sumažinti šlapimo takų dirginimą.
- Nenaudokite aspirino ar kitų kraujo skiediklių be gydytojo patarimo - kai kurie vaistai gali skatinti kraujavimą, todėl jų vartojimą būtina aptarti su gydytoju.
Šlapimo Takų Infekcijos: Priežastys, Tipai ir Simptomai
Šlapimo takų infekcija dažniausiai sukeliama bakterijų, patekusių į šlapimo takus. Juose įsitaisę mikroorganizmai gali sukelti uždegimą bet kurioje šlapimo šalinimo sistemos dalyje. Įprastai šlapimo takų infekcijos sukėlėjas yra Escherichia coli (e coli bakterija). Infekcijai priskiriamos tokios dažniausiai aptinkamos ligos kaip lėtiniai ir ūmūs cistitas bei pielonefritas.
Verta žinoti, kad nors dažniau ši bakterinė infekcija kamuoja moteris, ji gali varginti bet kokios lyties ir amžiaus atstovus.
Šlapimo takų infekcija skirstoma į viršutinių ir apatinių šlapimo takų pagal tai, kuriuose organuose dauginasi bakterijos. Jei šlapimo pūslėje ir šlaplėje - tai apatinių šlapimo takų infekcija, jei šlapimtakiuose ir inkstuose - viršutinių. Pastarosios nėra tokios dažnos, tačiau gali sukelti ypač skausmingų pasekmių laiku neaptikus.
Šlapimo takų infekcija skirstoma į kelis tipus:
- Cistitas prasideda šlaplėje ir šlapimo pūslėje. Kyla dažnas noras šlapintis, gali skaudėti pilvo apačią ar šlapinimosi metu, pasitaiko, kad matyti kraujas šlapime (tiek moterims, tiek vyrams). Cistitas laikomas apatinių šlapimo takų infekcija.
- Šlaplės uždegimas (uretritas) išsiskiria tuo, kad šlapinantis jaučiamas tarsi deginimo jausmas, be to, gali matytis ir papildomų išskyrų. Uretritas - apatinių šlapimo takų infekcija.
- Pielonefritas - viršutinių šlapimo takų infekcija, kai negydomos bakterijos šlapimtakiais pakyla aukštyn iki inkstų bei gali netgi sukelti jų nepakankamumą. Pykinimas, pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, nugaros ar šono skausmai reiškia, kad infekcija jau progresavusi.
Ši infekcija moterims dažniau pasireiškia dėl gana paprastos priežasties - moterų šlaplė yra trumpesnė negu vyrų, be to, arčiau išangės, todėl tarpvietėje ar tiesiojoje žarnoje esančios bakterijos turi daugiau galimybių patekti į šlapimo takus. Taip pat, ilgainiui organizme mažėjant hormonų estrogenų, gali išsausėti ir suplonėti šlapimo takų sienelės, gleivinė tampa mažiau rūgštinė, o tai apsunkina kovą su infekcija.
Apskritai, dėl bet kokių sveikatos negalavimų susilpnėjęs imunitetas padidina riziką, kad į šlapimo takus patekusios bakterijos ims daugintis. Cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė, insultas, šlapimo takų akmenligė ar net inkstų akmenys bei nugaros smegenų trauma gali būti šlapimo takų infekcijos priežastis. Šlaplės uždegimą sukelti galintys mikroorganizmai patekti gali ir lytinių santykių metu.
Šlapimo takų infekcijos simptomai gana aiškūs, tačiau papildomai reikėtų atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmones. Jiems, priešingai nuo kitų įprastų pacientų, dažniau pasireiškia būtent judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai, gali svaigti galva, sumažėti apetitas ar net kilti agresija.
Kokie visgi įprasti infekcijos simptomai?
- Deginantis jausmas, skausmas šlapinantis
- Noras šlapintis dažnai, net ir po nedaug
- Šlapimo nelaikymas
- Šlapimas su kraujo priemaišomis, drumstas
- Aitrus šlapimo kvapas
- Karščiavimas, šaltkrėtis
- Vėmimas
- Apatinės pilvo dalies ar nugaros skausmas
Įtarus, kad sergate šlapimo takų infekcija, atliekamas šlapimo pasėlio tyrimas, kai laboratorijoje ieškoma infekciją sukeliančių bakterijų ir padidėjusio leukocitų kiekio. Esant pakartotiniams atvejams, gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus - ultragarso, kompiuterinės tomografijos, taip pat šlaplę ir šlapimo pūslę apžiūrėti cistoskopu.
Šlapimo Takų Infekcijos Gydymas
Infekcija gali būti gydoma keliais būdais, o vienas iš jų - leisti ligai praeiti savaime. Tokį sprendimą galite išgirsti iš gydytojo, jei jums diagnozuota besimptomė bakteriurija, kuri pasireiškia tik stipriu šlapimo kvapu. Kitais atvejais, įvertinus šlapimo testo rezultatus ir pasireiškusius infekcijos simptomus, dažniausiai gydytojas skiria antibiotikų.
Reikėtų nepamiršti ir prevencinių priemonių, padedančių ne tik greičiau pasveikti, bet ir apskritai nesusirgti šlapimo takų infekcija:
- Neužlaikykite šlapimo organizme.
- Gerkite pakankamai vandens.
- Tinkamai šluostykitės po apsilankymo tualete.
- Pasirūpinkite higiena po sekso ar jo metu.
Dažniausiai lėtinis šlapimo takų uždegimas atsiranda dėl ne iki galo išgydytos infekcijos ar nepakankamos profilaktikos po šlapimo takų infekcijos gydymo.
Apsilankę pas gydytoją galite išgirsti kelis sprendimo būdus, priklausomai nuo infekcijos tipo ar jos atsiradimo būdo. Svarbiausia - pilnai baigti gydytojo paskirtą kursą antibiotikų ir laikytis rekomendacijų, nesikliaujant tik natūraliomis, liaudies priemonėmis.
Higenos Svarba
Nuo šlapimo takų infekcijos gelbsti paprasčiausios higienos procedūros ir tarpvietės priežiūra. Pajautę norą šlapintis, nekentėkite. Taip pat neskubėkite ir pilnai ištuštinkite pūslę. Pasinaudoję tualetu, šluostykite nuo priekio link nugaros. Jei naudojate šlapimą sugeriančius įklotus, nuimkite juos taip pat - nuo priekio link nugaros. Jei yra galimybė, geriau prauskitės duše, o ne gulėkite vonioje. Prausimuisi naudokite intymiai higienai skirtus prausiklius, kad nedirgintumėte gleivinės. Venkite kvapių higienos purškalų. Apsirenkite tik sausai nusišluostę - bakterijos mėgsta drėgmę. Dėvėkite medvilninius apatinius drabužius, venkite aptemptų kelnių, kad lytinius organus išlaikytumėte sausus, nesuprakaitavusius. Prieš ir po lytinio akto nusiprauskite. Gerkite pakankamai skysčių.
Kraujavimas Iš Virškinamojo Trakto
Kraujavimas iš virškinamojo trakto - tai ūmus, gausus, dažnai lėtinis ir nepastebimas arba ,,slaptas“ kraujavimas iš viršutinės virškinimo kanalo dalies (stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ar apatinės virškinimo kanalo dalies (tuščioji, klubinė, storoji ir tiesioji žarna). Iš visų kraujavimo iš virškinamojo kanalo atvejų apie 80-90 % yra kraujavimas iš viršutinio trakto, ir tik apie 10-20 % - kraujavimas iš apatinio virškinimo kanalo dalies.