Artėjant rinkimams, atkreipiamas dėmesys į rinkimų komisijų narių kvalifikacinius reikalavimus. Seimo teisininkams užkliūva, jog apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų nariams siūlomi kvalifikaciniai reikalavimai - aukštesni, nei įstatymu numatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovams.
Lietuvos Respublikos Konstitucija - pagrindinis šalies įstatymas, reguliuojantis rinkimų teisę.
Seimo Teisininkų Išvados
Seimo Teisės departamento išvadoje rašoma: „Palyginus šiuos reikalavimus su reikalavimais, kurie yra numatyti VRK pirmininkui ir nariams, matyti, kad žemesnės grandies rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams keliami aukštesni reikalavimai nei VRK, kuri pagal savo teisinį statusą yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija, nariams ir pirmininkui“.
Ją Seimo teisininkai pateikė vertindami teisės aktų projektus, kuriais siūloma nustatyti kvalifikacinius reikalavimus rinkimų komisijų nariams.
VRK Pataisos ir Abejonės
Pagal VRK inicijuotas pataisas, apygardos rinkimų komisijos nariai turėtų būti įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Apylinkės rinkimų komisijos nariui reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą nebūtų taikomas, tačiau jos pirmininkas turėtų būti su aukštuoju.
Abejonių, ar teisiškai korektiška žemesnės grandies komisijų nariams numatyti didesnius reikalavimus bei VRK nariams, kilo ir pačioje komisijoje, tačiau argumentuota, jog partijos paprastai į komisiją skiria aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčius atstovus, tad, nors įstatymiškai aukštojo mokslo reikalavimo nėra, paprotinė teisė numato kitaip.
Šiuo metu į rinkimų komisijas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos bei savivaldybės administracijos direktorių siūlomiems atstovams numatytas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, tuo metu partijų siūlomiems kandidatams tokie reikalavimai nekeliami.
Rinkimų Sistema Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Lietuvos parlamentą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimų tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymas.
Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Koalicijoms yra nustatytas 7 proc.
Rinkimuose į Seimą kiekvienam rinkėjui bus įteikiami du biuleteniai: vienas - balsuoti dėl kandidato konkrečioje vienmandatėje apygardoje, kitas - dėl kandidatų sąrašo daugiamandatėje apygardoje.
Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Šiais metais patikslintas Seimo rinkimų įstatymas artėjančiuose parlamento rinkimuose leis tinkamai pasiruošti rinkimų organizavimui ir vykdymui esant ekstremaliajai situacijai ar įvykiui. Taip pat rinkimų dieną galės būti įsteigta daugiau balsavimo vietų tose apylinkėse, kurių rinkėjų sąrašuose yra daugiau kaip 3 tūkstančiai asmenų.
Pagal pasikeitusias nuostatas balsuoti namuose galės ne tik neįgalieji, bet ir neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, kurie bus pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir bus įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Po Nepriklausomybės atkūrimo didžiausias rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo 1992 metais ir siekė net 75,25 proc. Primename, kad būtent Konstitucija suteikia piliečiams, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, rinkimų teisę.
VRK struktūra ir funkcijos.
Pagrindiniai Rinkimų Aspektai
Apibendrinant, štai pagrindiniai aspektai, susiję su rinkimų komisijų narių reikalavimais ir rinkimų sistema Lietuvoje:
- Kvalifikaciniai reikalavimai: Yra diskusijų dėl aukštesnių reikalavimų žemesnės grandies komisijų nariams.
- VRK vaidmuo: VRK inicijuoja pataisas ir užtikrina rinkimų organizavimą.
- Rinkimų sistema: Lietuvoje taikoma mišri rinkimų sistema, apimanti vienmandates ir daugiamandates apygardas.
- Rinkėjų teisės: Rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems sukako 18 metų.
Pataisas VRK teikia prieš prezidento ir europarlamento rinkimus. Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną, antrasis planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.