Žolės ir alkoholio poveikis: palyginimas ir rizika

Apie žolės rūkymą diskutuojama itin daug, nes kai kuriose šalyse jis nėra draudžiamas. Kanapės yra labiausiai pasaulyje ir Europoje paplitęs augalinės kilmės narkotikas. Lietuvos Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, labiausiai šalyje tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra paplitęs kanapių vartojimas. Žolės rūkymas (kanapės) yra lengviausiai prieinamas narkotikas Lietuvoje.

Taigi, ar žolės rūkymas pavojingas?

Ne paslaptis, kad kanapės turi vaistinių savybių. Poveikis psichinei būsenai yra pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės nori rūkyti žolę. Būti “apsinešusiam” reiškia gana daug įvairių pojūčių. Žolės rūkymas vilioja tuo, kad sukelia atsipalaidavimą, savijautą, palyginamą su lengvu alkoholiniu apsvaigimu. Rūkantieji patiria nedidelę euforiją, pradeda daugiau kalbėti, judėti, daugiau valgyti. Apsvaigimo būsenoje šiek tiek sutrinka judesiai, pablogėja realybės suvokimas ir atmintis.

Aktyvioji svaiginimo poveikį sukelianti medžiaga, esanti kanapėse, sutrumpintai vadinama THC (delta-9-tetrahidrokanabinolis). Parūkius, THC iš plaučių patenka į kraują ir greitai išnešiojamas po visą kūną, o taip pat ir į smegenis. THC veikia tam tikras smegenų sritis, vadinamas kanabinoidiniais receptoriais, sukeldamas ląstelėse reakcijas, kurios rūkančiam sukelia pakylėjimo pojūtį. Daugiausiai kanabinoidinių receptorių yra tose smegenų srityse, kurios kontroliuoja malonumą, mąstymą, dėmesio sutelkimą, judesių koordinaciją.

Patrauklias emocijas žolės rūkymas sukelia vartojimo pradžioje. Pavartojus kanapių, atsiranda priklausomybė. Rūkant žolės dažniau, vartotojas pradeda nebekontroliuoti savęs, jis nuolat siekia apsvaigimo būsenos. Ypač žolės rūkymas yra pavojingas paaugliams - gali sutrikti jų psichinis ir fizinis vystymasis. Asmenims, turintiems polinkį į psichikos susirgimus, žolės rūkymas gali stimuliuoti psichinių ligų pasireiškimą.

Kanapių poveikis smegenims

Per pastaruosius dešimtmečius atlikta nemaža tyrimų ir sukaupta duomenų apie neigiamas žolės rūkymo pasekmes. O ir patys vartotojai neretai nurodo kanapes kaip savo sveikatos sutrikimo priežastį.

Žolė ar alkoholis: kas blogiau?

Kas blogiau: kanapė ar viskis? Sunku atsakyti, bet moksliniai duomenys rodo, kad yra aiškus atsakymas.Nepamiškime, kad reikia atsižvelgti į labai daug veiksnių, įskaitant tai, kaip medžiaga veikia jūsų širdį, smegenis ir elgesį, bei kokia tikimybė, kad jūs prie to priprasite. Laikas taip pat svarbus - vieni poveikiai pasireiškia iš karto, o kiti susiformuoja tik po mėnesių ar net metų vartojimo.

Šis palyginimas yra šiek tiek nesąžiningas dėl tokios priežasties: nors mokslininkai ištisus dešimtmečius tyrė alkoholio poveikį, kanapės mokslas yra miglotas. Taip yra dėl to, kad dar daug kur jos naudojimas yra neteisėtas ir mokslininkai lieka tarsi surištomis rankomis.

Alkoholio ir marihuanos palyginimas

Mirtys

2014 metais 30,722 mirė dėl alkoholio sukeltų pasekmių. Kanapės naudojimo sukeltų mirčių nebuvo užfiksuota. Praeitais metais, JAV dėl alkoholio sukeltų pasekmių mirė daugiau nei 30,000 žmonių ir į tai neįeina su alkoholio vartojimu susiję avarijos ir nužudymai. Pagal CDC duomenis, įtraukus tokias mirtis, šis skaičius būtų apie 90,000.

Tuo tarpu, pasak JV narkotikų kontrolės tarnybos (DEA), apie natūralios kanapės perdozavimo sukeltas mirtis nebuvo pranešta, kaip ir kitose šalyse. Amerikos visuomenės sveikatos žurnale paviešintas, su daugiau nei 65,000 amerikiečių atliktas ir 16 metų trukęs tyrimas parodė, kad nėra tikimybės jog sveiki kanapės vartotojai mirs anksčiau nei sveiki vyrai ir moterys, kurie nevartojo jos.

Priklausomybė

Paaiškėjo, kad kanapė sukelia žymiai silpnesnę priklausomybę nei alkoholis. Beveik pusė visų suaugusiųjų yra bent kartą pabandę kanapę, dėl to tai yra vienas iš plačiausiai naudojamų nelegalių narkotikų. Vis dėl to, tyrėjai teigia, kad priklausomais tampa tik gana maža dalis žmonių.

Nacionalinio instituto epidemiologai tiriantys piktnaudžiavimą narkotikais, 1994 metais atliktos didelės apklausos metu, apklausė daugiau nei 8,000 nuo 15 iki 64 metų amžiaus žmonių. Klausimai buvo apie jų vartojamus narkotikus. Iš visų bent kartą gyvenime pabandžiusių kanapę, daugmaž 9 procentai atitiko priklausomybės diagnozės kriterijus. Su alkoholiu šis skaičius buvo apie 15 procentų. Pavyzdžiui, priklausomybės nuo kokaino lygis buvo 17 procentų, nuo heroino - 23 procentai, o nuo nikotino - 32 procentai.

Poveikis širdžiai

Kanapė gali labiau apsunkinti širdį; o nedažnas alkoholio naudojimas gali būti naudingas. Kitaip nei alkoholis, kuris sulėtina širdies ritmą, kanapė jį pagreitina, o tai gali daryti trumpalaikį neigiamą poveikį jūsų širdžiai. Vis dėl to, 2017 metais paviešinto visų laikų didžiausio Nacionalinės mokslų akademijos kanapės tyrimo metu nebuvo rasta pakankamai įrodymų paneigti, arba patvirtinti teiginį, kad kanapė galėtų padidinti bendrą širdies smūgio riziką.

Kita vertus, nedažnas arba vidutinis raudono vyno vartojimas - maždaug po stiklinę per dieną - siejamas su mažesne širdies smūgio arba insulto rizika, nei visiška abstinencija.

Vėžys

Alkoholis labai stipriai susijęs su kelių tipų vėžiu; kanapė - ne. 2017 metų lapkritį, grupė JV geriausių vėžio gydytojų paviešino pareiškimą, kuriame žmonių buvo prašoma mažiau gerti. Jie pateikė rimtus įrodymus, kad alkoholio vartojimas - netgi tokiais mažais kiekiais kaip stiklinė vyno arba alaus per dieną - padidina prieš- ir pomenopauzinio krūtų vėžio riziką.

JV Sveikatos departamentas įrašė alkoholį tarp žinomų žmogiškųjų kancerogenų. Nacionalinė vėžio instituto nurodytas tyrimas parodė, kad kuo daugiau alkoholio geriate - ypač, kuo daugiau geriate reguliariai - tuo su didesne grėsme susirgti vėžiu susiduriate.

Kalbant apie kanapę, buvo įrodymų, kurie rodė ryšį tarp rūkimo ir plaučių vėžio, bet tai buvo paneigta. Didelės apimties sausio mėnesio tyrimas parodė, kad kanapė nėra susijusi su padidėjusia plaučių vėžio, arba galvos, arba kaklo vėžio rizika. Ši rizika yra susijusi su cigarečių rūkymu.

Vairavimas

Abu narkotikus galima sieti su pavojais vairuojant, bet alkoholis yra blogiau. JV Nacionalinės greitkelių eismo saugomo administracijos paviešintoje tyrimų ataskaitoje teigiama, kad aptinkamas THC (pagrindinės kanapės veikliosios medžiagos) kiekis kraujyje nebuvo susijęs su padidėjusia autoįvykių rizika. 0.05 procento arba didesnis alkoholio lygis kraujyje 575 procentais padidino autoįvykio tikimybę.

Visgi, abiejų narkotikų kombinacija parodė blogiausius rezultatus. “Vairavimo esant paveiktam alkoholio ir kanapės rizika yra didesnė nei vairuojant paveiktam vieno iš šių narkotikų,” Amerikos priklausomybės žurnale rašė 2009 metų apžvalgos autoriai.

Smurtas

Keli tyrimai alkoholį susiejo su smurtu, ypač namuose. To paties negalima pasakyti apie kanapę. Neįmanoma tiksliai pasakyti ar alkoholio gėrimas arba kanapės vartojimas sukelia smurtą, bet yra keli tyrimai, kurių metu buvo nustatytas ryšys tarp alkoholio ir smurtavimo.

Pagal Nacionalinės alkoholizmo ir priklausomybės nuo narkotikų tarybos duomenis, alkoholis yra veiksnys 40 procentų smurtinių nusikaltimų, o studentų kolegijos tyrimo metu buvo nustatyta, kad psichologinio ir fizinio smurto lygis buvo aukštesnis kai poros išgėrinėjo.

Kita vertus, tokia sąsaja su kanape neegzistuoja. Nesenai atliktu tyrimu buvo bandomas nustatyti ryšys tarp kanapės naudojimo ir smurto tarp intymių partnerių per pirmą santuokos dešimtmetį ir buvo nustatyta, kad kanapės vartotojai daug rečiau smurtavo prieš savo partnerį nei tie, kurie nevartojo šio narkotiko.

Atmintis

Abu narkotikai daro neigiamą poveikį atminčiai, bet jų poveikis skiriasi. Šis poveikis labiausiai pasireiškia kai vartojama nuolatos, be saiko. Žolė ir alkoholis pablogina atmintį jų naudojimo metu, o alkoholis gali sukurti atsiminimų spragas kai smegenys nebesugeba suformuoti atsiminimų.

Kalbant apie ilgalaikį poveikį, didžiausias poveikis pasireiškia nuolatos, be saiko vartojantiems, kurie pradėjo vartoti paauglystėje. Kanapės tyrimai parodė, kad toks poveikis gali tęstis kelias savaites po vartojimo. Taip pat gali būti ryšys tarp kasdienio kanapės vartojimo ir pablogėjusios verbalinės atminties pas suaugusius žmones, kurie jaunystėje pradėjo rūkyti.

Chroniškai geriantys asmenys pasižymi atminties, dėmesio ir planavimo pablogėjimu, bei pablogintais emociniais procesais bei socialiniu suvokimu ir šis poveikis gali išlikti net po daugelio metų abstinencijos.

Psichinės ligos

Abu narkotikai susiję su padidėjusia psichinių ligų rizika. Žolės vartotojams didžiausią susirūpinimą kelia psichozė ir šizofrenija; alkoholio mėgėjams tai yra psichozė, depresija ir nerimas. Didžiausia egzistuojanti kanapės tyrimų apžvalga nustatė reikšmingų įrodymų, kad kanapės vartotojai susiduria su padidėjusia šizofrenijos išsivystymo rizika - pagal tyrimų duomenis tai yra ypač pavojinga žmonėms, kuriems ir taip yra tikimybė susirgti šia liga. Alkoholis taip pat neabejotinai blogina ligos eigą.

Žolė taip pat gali sukelti trumpalaikę paranoją ir priešiškumą, bet neaišku ar šie simptomai susiję su ilgalaike psichoze.

Kita vertus, prieš save nukreiptas smurtas ir savižudybės yra daug dažnesnės tarp žmonių, kurie geria be saiko arba per dažnai.

Mokslininkams nesiseka užtikrintai nustatyti ar tai alkoholis sukelia depresiją ir nerimą ar depresiją ir nerimą patiriantys žmonės tiesiog daug geria siekdami palengvinti šiuos simptomus.

Nutukimas

Nutukimas labiau siejamas su alkoholiu nei kanape, nors žinoma, kad pavartojus kanapės kartais užeina noras daug valgyti. Žolė sukelia norą užkandžiauti. Ji sukelia alkį, sumažina natūralų sotumo jausmą ir netgi laikinai pagerina maisto skonį.

Nors rūkantieji papildomai suvalgo virš 600 kalorijų, kanapės vartotojai - visumoje - nepasižymi didesniu kūno masės indeksu. Tiesa sakant, tyrimai parodė, kad nuolatiniai kanapės vartotojai susiduria su šiek tiek mažesne nutukimo rizika.

Kita vertus, alkoholis yra siejamas su nutukimu. Amerikos prevencinės medicinos žurnale paviešintas tyrimas parodė, kad daug geriantys žmonės susiduria su didesnes viršsvorio ir nutukimo rizika.

Taip pat, pats alkoholis yra kaloringas: Alaus skardinėje yra apie 150 kalorijų; vyno stiklinėje yra apie 120.

Viską įvertinus, alkoholio poveikis atrodo daug rimtesnis ir pavojingesnis nei kanapės. Atsižvelgiant į priklausomybės profilį, mirties pavojų ar perdozavimo pavojų kartu su ryšiu su vėžiu, automobilių avarijomis, smurtu ir nutukimu, matome, kad kanapė gali būti mažiau pavojinga sveikatai nei alkoholis.

Taip pat, dėl to, kad kanapė daug kur yra uždrausta, ilgalaikiai visų jos poveikių tyrimai yra labai riboti - tai reiškia, kad būtinai reikia atlikti daugiau tyrimų.

Statistika Lietuvoje

Nors atvirai apie narkotinių medžiagų vartojimą Lietuvoje niekas garsiai nekalba, įvairūs tyrimai rodo nerimą keliančią tendenciją - psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodikliai ir toliau auga. Populiariausia ir plačiausiai prieinama narkotine medžiaga Lietuvoje išlieka kanapės, kurias gyventojai pradeda vartoti jauname amžiuje.

Vienas iš narkotikų paplitimą Lietuvoje atspindinčių tyrimų - 2021 metais vykdytas Lietuvos gyventojų tyrimas, kuris parodė, kad narkotikų vartojimas per paskutinius metus padidėjo net 1,5 karto. Tyrime nurodoma, kad vidutinis įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius Lietuvoje svyruoja nuo 19 iki 22 metų. Kanapes, kurios tyrime nurodytos kaip labiausiai Lietuvoje paplitęs narkotikas, pradedama vartoti vidutiniškai 19 metų amžiaus.

Šiame tyrime dalyvavo 2 501 15-64 metų amžiaus nuolatinis Lietuvos gyventojas. 2021 metais bent kartą gyvenime vartoję bet kokių narkotinių medžiagų nurodė 14,1 proc. gyventojų (21,2 proc. vyrų ir 7 proc. moterų). Tyrimo duomenimis, 13,7 proc. apklaustųjų nurodė bent kartą gyvenime vartoję kanapes, 4,3 proc. - per paskutinius metus, o 1,5 proc. - per paskutinį mėnesį.

Narkotikų vartojimo augimas - ne tik Lietuvoje stebima tendencija. Skaičiuojama, kad vidutiniškai ES bent kartą gyvenime narkotikų bandė 29 proc. žmonių.

Nerimą kelia „žolės“ imitacijos

Kaip teigia gydytojas Artūras Barkus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročius gali parodyti ne tik visuomenės apklausos, bet ir netiesioginiai rodikliai. Pavyzdžiui, tai gali būti komunalinėse nuotekose esančių medžiagų tyrimai, atspindintys visuomenės, gyvenančios tam tikroje savivaldybėje, suvartotas psichoaktyviąsias medžiagas. Be to, tam tikras tendencijas gali nurodyti ir besikreipiantieji gydytis.

Anot A. Barkaus, Europoje duomenys apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei sulaikymą yra surenkami iš atskirų šalių ir apibendrinami kasmet. Jo teigimu, paskutinės apžvalgos rodo, kad nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas ir vartojimas tebėra didelis visoje Europos Sąjungoje, nors tarp šalių esama didelių skirtumų.

„Neraminančios tendencijos - naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis, kuris imituoja senąsias, tačiau gali būti stipresnis ir pavojingesnis vartotojui. Pavyzdžiui, populiariausios neteisėtos psichoaktyviosios medžiagos - kanapės, arba „žolės“ - poveikis yra gana nuspėjamas, o epizodinis medžiagos pavartojimas retai gali ženkliai sutrikdyti sveikatą. Tačiau imituojantys „žolės“ poveikį sintetiniai kanabinoidai gali sukelti stipresnį apsinuodijimą ir intensyvesnį poveikį psichikai, fizinei sveikatai bei elgesiui, taip pat sunkius ir mirtinus apsinuodijimo atvejus“, - teigia A. Barkus.

Pasekmės - nerimas, protinis sulėtėjimas ar net šizofrenija

Svaiginimo pojūtį kelianti medžiaga kanapėse - delta-9-tetrahidrokanabinolis, sutrumpintai vadinamas THC. Susmulkintų kanapės stiebų, lapų, žiedų ir sėklų rūkymas yra labiausiai paplitęs narkotinių medžiagų vartojimo būdas Lietuvoje.

Įtraukus THC į plaučius, ši medžiaga per kraują patenka į smegenis, kuriose paveikiamos smegenų sritys, vadinamos kanabinoidiniais receptoriais. Ląstelėse vykstančios reakcijos rūkančiajam sukelia atsipalaidavimo ir pakylėjimo pojūtį. Tačiau trumpalaikį teigiamą poveikį ilgainiui lydi daugybė nemalonių ir sveikatai nepalankių pasekmių.

A. Barkaus teigimu, dažniausiai kanapių vartotojų pranešamas nepageidaujamas poveikis - nerimas, protinis sulėtėjimas, sulėtėjusi reakcija. A. Barkus įspėja, kad ilgalaikis kanapių vartojimas gali kelti priklausomybės riziką ar net turėti įtakos psichikos ligos išsivystymui.

„Prieš daugiau nei 30 metų publikuotame tyrime buvo nustatytas ryšys tarp nuolatinio kanapių vartojimo ir šizofrenijos atsiradimo. Vėliau atliktų tyrimų išvados taip pat skelbia, kad kanapių vartojimas gali kelti psichotinių sutrikimų išsivystymo riziką“, - teigia A. Barkus.

Kanapių vartojimo pasekmės

Gydytojas pastebi, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai parduodamos medžiagos yra maišomos tarpusavyje - pavyzdžiui, „žolė“ ir sintetiniai kanabinoidai. Anot jo, taip elgiamasi siekiant sumažinti kainą ir sustiprinti poveikį, tačiau vartotojui tai ypač pavojinga, nes, įsigydamas norimą medžiagą, jis gali susidurti su visai kita medžiaga arba jų mišiniu, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas.

Jis atkreipia dėmesį, kad jau minėti sintetiniai kanabinoidai gali kelti didesnę tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio vartojimo riziką. Anot gydytojo, problematiška tai, jog vartotojas jų gali vartoti pats to nežinodamas.

„Sintetinių kanabinoidų nepageidaujamas poveikis gali būti panašus į sukeliamą kanapių, tačiau dažniausiai būna stipresnis: nerimas, panikos atakos, miego sutrikimai, trumpalaikiai atminties sutrikimai, paranoja, netgi mintys apie savižudybę. Net ir po vienkartinių sintetinių kanabinoidų pavartojimo epizodų gali grėsti sunkių komplikacijų rizika, susijusi su plaučių, širdies-kraujagyslių, neurologiniais, psichiatriniais sutrikimais. Deja, bet fiksuojama ir mirčių atvejų“, - sako A. Barkus.

Pagalbą teikia ir neatskleidžiant tapatybės

Gydytojas pastebi, kad, lyginant kanapių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, egzistuoja ir didesnę žalą keliančių medžiagų. Tačiau kanapių vartojimas gali kelti žalą ne tik pačiam vartotojui, bet ir aplinkiniams.

„Viena iš plačią žalą apimančių formų - priklausomybė. Šios ligos kriterijai yra keli, bet labiausiai charakteringas - vartojimo kontrolės praradimas. Priklausomybė yra liga, kuri savaime nedings ir ją reikia gydyti. Viltinga tai, jog kuo anksčiau pradedama intervencija, tuo mažesnė žala ir didesnė tikimybė žmogui pasveikti. Susirūpinus dėl vartojimo įpročių, net ir nesant tikram, ar priklausomybė jau išsivystė, galima kreiptis į sveikatos specialistą, kuris visuomet gali rekomenduoti individualizuotą pagalbą“, - teigia A. Barkus.

Gydytojas nurodo, jog vienas iš prieinamų pagalbos šaltinių turintiems priklausomybę - Respublikinis priklausomybės ligų centras, kurio 5 filialai yra didžiausiuose šalies miestuose. Jis pažymi, kad yra galimybė teikti paslaugas ir neatskleidžiant asmens tapatybės.

tags: #kas #gali #buti #nuo #zoles #ir