Šiandieninėje visuomenėje žodis „laidavimas“ dažniausiai siejamas su privatiniais teisiniais santykiais, kuriais užtikrinamas skolininko prievolės įvykdymas kreditoriui. Tačiau laidavimas taip pat svarbus baudžiamojoje teisėje, ypač kalbant apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Straipsnyje analizuojamas laidavimo kaip socialinio reiškinio teisinis institucionalizavimas, jo atsiradimą ir susiformavimą lėmusios priežastys. Straipsnio tikslas - remiantis socialinių mokslų tyrimų metodais (istoriniu, lyginamuoju, doktrininiu, sisteminės analizės, lingvistiniu) nustatyti laidavimo (baudžiamojoje teisėje) doktrininę sampratą.
Laidavimo esmė ir istorinis kontekstas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 40 straipsnio norma, kurioje teigiama, kad tam tikras sąlygas atitinkantis, pirmą kartą baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal teismo pasitikėjimo verto asmens prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, galioja nuo pat 2000 m. rugsėjo 26 d. priimto BK įsigaliojimo.
Ši biblinio pasakojimo citata atskleidžia, kad laidavimas turi ne tik gilias šaknis kolektyvinėje žmonijos sąmonėje, bet nėra vien teisinis, tačiau ir socialinis fenomenas. Šiandieninė visuomenė, o ypač teisininkų bendruomenė, žodį „laidavimas“ daugiausiai pažįsta iš privatinių teisinių santykių, kuriuose laidavimu užtikrinamas skolininko prisiimamos prievolės įvykdymas kreditoriui. Kita vertus, vien Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau - Konstitucija) šis žodis pavartotas bent septynis kartus, kai laidavimu išreiškiamas tam tikrų teisių Lietuvos Respublikos piliečiams suteikimas.
Civilizacijos, taip pat teisės istorija pripažįstamas Romos valstybės atsiradimas, su kuria atsirado, o vėliau dar ilgą laiką vystėsi ir romėnų teisė, vaidinusi unikalų vaidmenį ne tik Europos, bet ir pasaulio teisės istorijoje. Tai vienas iš ryškiausių ir didingiausių antikos kultūros laimėjimų, tobuliausia, visa apimanti pasaulio teisės sistema. Laidavimo teisinis institucionalizavimas - perėjimas iš visuomeninių santykių ir tradicijų į teisinį institutą vyko būtent šiuo laiku.
Imperatorius Justinianas
Pagrindinės sąlygos, kas gali būti laiduotoju
Baudžiamojo kodekso keturiasdešimtojo straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką ir labai svarbią reikšmę visos procedūros kontekste.
Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, baudžiamojo įstatymo taikymo prasme laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Ši formuluotė, nors ir atrodo pakankamai aiški, praktikoje kelia daugybę interpretacijos klausimų.
Pripažįstant asmenį vertu pasitikėjimo ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes, jo veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į charakteristikas ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
Svarbūs aspektai vertinant laiduotoją:
- Pilnametystė yra minimali, bet būtina sąlyga.
- Laiduotojas turi būti brandi, savarankiška asmenybė, gebanti prisiimti atsakomybę.
- Teismas turi išsiaiškinti konkrečias aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą apie teigiamą įtaką.
- Svarbus laiduotojo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką.
Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Jei laiduotojas nekritiškai vertina kaltininko elgesį, stengiasi jį pateisinti, ieško priežasčių nukrypimui nuo įstatymo, mažina veikos pavojingumą ar netgi ginčija, kad tai buvo nusikaltimas, tokia pozicija aiškiai rodo, jog šis asmuo neturės realios galimybės daryti teigiamą auklėjamąjį poveikį.
Giminystės ryšiai ir jų įtaka
Ar giminaičiai, ypač artimieji, automatiškai yra tinkami laiduotojai? Atsakymas nėra vienareikšmis. Viena vertus, artimi giminystės ryšiai - tėvai, sutuoktiniai, broliai ar seserys - natūraliai reiškia glaudžius emocinius ryšius, kasdienį bendravimą, susirūpinimą vienas kitu ir dažnai autoritetą.
Kita vertus, pernelyg artimi ryšiai kartais tampa trukdžiu - šeimos narys gali būti per daug emociškai įsitraukęs, negebėti objektyviai vertinti situacijos, nenorėti konfrontuoti su artimuoju, kai pastebima negatyvi elgesio kaita. Be to, ekonominis priklausomumas, bendras namų ūkis, finansiniai įsipareigojimai gali lemti, kad šeimos narys kaip laiduotojas neturės pakankamos nepriklausomybės priimti griežtus sprendimus, jei tai taps būtina.
Svarbi aplinkybė yra ir tai, kokie faktiniai santykiai sieja laiduotoją ir kaltininką ne formaliai, o realiame gyvenime. Galimybę daryti teigiamą įtaką paprastai paneigia tai, kad laiduotojas ir kaltininkas nėra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, susitinka retai, bendrauja nereguliariai, jų nesieja glaudūs santykiai.
Pavyzdžiui:
- Jaunesnis sūnus siūlomas kaip laiduotojas vyresniam tėvui.
- Kolegos ar bendradarbiai laiduoja, tačiau laiduotojas nėra tiesioginis vadovas.
Kiti svarbūs aspektai
Dar vienas svarbus aspektas - ar laiduotojas pats neturi teisės pažeidimų istorijos. Teismų praktika rodo, kad asmenys, turintys administracinių nusižengimų ar baudžiamųjų teistumų, gali būti laikomi netinkamais laiduotojais.
Svarbu atsižvelgti į laiduotojo gebėjimą paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti kaltininkui. Teismas tikisi išgirsti konkretesnių planų - pavyzdžiui, kad laiduotojas ketina reguliariai bendrauti su kaltininku, domėtis jo kasdienybe, esant reikalui kištis į sprendimų priėmimo procesą, aptarti pavojingas situacijas, turėti galimybę užkirsti kelią neblaivumui ar kitiems rizikos veiksniams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis:
1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
4. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininku.
Paskola su laiduotoju
Paskola su laiduotoju dažnai suteikia galimybę gauti paskolą tiems, kurių kredito istorijos nepakankamos arba pajamos per mažos. Laiduotojas prisiima visą atsakomybę už tai, kad paskola bus grąžinta. Jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų, kreditorius gali reikalauti, kad laiduotojas padengtų visą paskolos sumą.
Paskolą su laiduotoju verta svarstyti, kai paskolos gavėjo kredito istorija nėra stipri, trūksta darbo stažo ar pakankamų pajamų. Taip pat tai gali būti naudinga jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būsto paskolą, tačiau neturinčioms reikiamo pradinio įnašo ar pakankamos finansinės istorijos.
Dažniausiai užduodami klausimai apie laidavimą
Kas yra laidavimas?
Laidavimas - tai toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kurį teismas taiko turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, kad pasitikėjimo vertas asmuo, kuriam yra perduodamas kaltininkas, šiam darys teigiamą įtaką ir kaltininkas ateityje daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Ar laidavimas taikomas už visas baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas?
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Ar laiduotojas gali atsisakyti laidavimo?
Taip, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.
Ar už atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reikia mokėti?
Laidavimas gali būti skiriamas su užstatu arba be užstato. Atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, nustatomas užstato dydis arba sprendžiama dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Kaip atpažinti toksišką žmogų | 7 signalai
tags: #kas #gali #buti #laiduotoju