Kraujas išmatose yra simptomas, kurį kiekvienas žmogus turėtų vertinti rimtai. Pastebėti kraują tualete arba ant tualetinio popieriaus yra vienas labiausiai nerimą keliančių potyrių, su kuriais gali susidurti žmogus.
Kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba kraujo pėdsakai išmatose yra organizmo signalas, kad virškinamajame trakte vyksta procesai, reikalaujantys dėmesio. Nors pirmoji reakcija dažniausiai būna panika ir mintys apie pačias baisiausias ligas, gydytojai ramina - dažniausiai priežastys nėra mirtinos, tačiau tai nereiškia, kad simptomą galima ignoruoti.
Šis reiškinys gali būti itin nerimą keliantis, nes jis dažnai rodo tam tikras sveikatos problemas. Svarbu suprasti, kad virškinimo traktas yra ilga ir sudėtinga sistema, todėl kraujas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių - nuo paprasčiausio gleivinės sudirginimo iki rimtų lėtinių susirgimų. Tai gali būti tiek uždegiminių, tiek vidinių ligų rodiklis, todėl svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebite kraują išmatose.
Kraujo spalvos reikšmė
Vienas pirmųjų klausimų, kurį užduos gydytojas gastroenterologas ar proktologas, bus susijęs su kraujo spalva. Nors tai gali skambėti nemaloniai, atidus savo išskyrų apžiūrėjimas gali suteikti gyvybiškai svarbios informacijos apie tai, kurioje virškinamojo trakto dalyje kilo problema.
Hematochezija - tai terminas, apibūdinantis šviežią, ryškiai raudoną kraują. Dažniausiai tokios spalvos kraujas signalizuoja, kad kraujavimo šaltinis yra apatinėje virškinamojo trakto dalyje, pavyzdžiui, tiesiojoje žarnoje arba išangėje. Kadangi kraujas nespėjo oksiduotis ir sukrešėti keliaudamas žarnynu, jis išlieka raudonas.
Melena - tai juodos, dervos konsistencijos, nemalonaus kvapo išmatos. Toks vaizdas atsiranda, kai kraujas yra paveikiamas virškinimo fermentų ir skrandžio rūgščių. Tai rimtas indikatorius, rodantis, kad kraujavimas vyksta viršutinėje virškinamojo trakto dalyje: stemplėje, skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje.
Kartais kraujas gali būti nematomas plika akimi - tai vadinama slaptuoju kraujavimu.
Dažniausios kraujo atsiradimo išmatose priežastys
Žarnyno ligos dažniausiai yra pagrindinės kraujo atsiradimo išmatose priežastys. Kraujavimo iš storosios žarnos priežastys įvairios. Dažniausiai tai hemorojiniai mazgai, storosios žarnos divertikuliozė, augliai.
- Hemorojus. Tai pati dažniausia kraujo pasirodymo priežastis. Hemorojus yra išsiplėtusios venos išangės srityje arba tiesiosios žarnos viduje. Tuštinimosi metu šios venos gali būti traumuojamos, todėl atsiranda kraujavimas. Pacientai dažniausiai pastebi ryškiai raudono kraujo lašus ant tualetinio popieriaus arba klozete. Nemažai žmonių, ypač vyresnių kaip 50 metų, yra daugiau ar mažiau padidėjusių hemorojinių mazgų. Hemorojus pasireiškia kraujavimu, diskomfortu išeinamosios angos srityje, išsiverčiančiais mazgais.
- Analinės įplėšos. Tai maži gleivinės įtrūkimai išangės kanale. Jos dažniausiai atsiranda esant vidurių užkietėjimui, kai stanginamasi ir šalinamos kietos išmatos. Skirtingai nei hemorojus, įplėšos dažnai sukelia labai aštrų, pjaunantį skausmą tuštinimosi metu ir po jo. Išangės įplėša - tai linijinė išangės kanalo odos žaizda. Atsiranda skausmas išangės srityje, dažniausiai tuštinimosi metu ir po tuštinimosi. Taip pat žmogus gali skųstis nedideliu kraujavimu.
- Divertikuliozė ir divertikulitas. Divertikulai yra maži maišeliai, susiformuojantys žarnyno sienelėje (dažniausiai storojoje žarnoje). Kraujuoti gali ir iš storosios žarnos divertikulų. Žarnos divertikulas susiformuoja žarnos gleivinei ir pogleiviui išsiveržus pro raumeninį žarnos dangalą.
- Žarnyno polipai. Polipai yra gerybiniai augliai, kurie gali būti aptikti storojoje žarnoje.
- Uždegiminės žarnyno ligos. Jei kraujavimą lydi kiti simptomai, tokie kaip viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas ar gleivės išmatose, tai gali rodyti lėtinį uždegiminį procesą. Uždegiminės žarnyno ligos taip pat gali sukelti kraujo atsiradimą išmatose.
- Opinis kolitas: Tai lėtinė liga, sukelianti storosios žarnos gleivinės uždegimą ir opas. Kraujingas viduriavimas yra vienas pagrindinių šios ligos simptomų. Ši liga sukelia storosios žarnos uždegimą ir gali būti susijusi su kraujavimu.
- Krono liga: Ši liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį, nuo burnos iki išangės, tačiau dažniausiai paveikia plonąją ar storąją žarną.
- Žarnyno infekcijos. Žarnyno infekcijos, sukeltos bakterijų, virusų ar parazitų, gali sukelti krauju išmatose. Infekcijos taip pat gali sukelti kraują išmatose.
- Bakterinė infekcija: Tokios bakterijos kaip Salmonella ar E.
- Infekcinis gastroenteritas: Tam tikros bakterinės infekcijos (pavyzdžiui, salmoneliozė, E.
- Piktybiniai navikai. Viena didžiausių baimių pamačius kraują - storosios žarnos vėžys. Nors tai nėra pati dažniausia priežastis, onkologinis budrumas yra būtinas, ypač vyresniame amžiuje. Piktybiniai navikai, tokie kaip gaubtinės žarnos vėžys, gali būti sunki kraujo išmatose priežastis. Kolorektalinis vėžys dažnai išsivysto iš polipų - gerybinių ataugų žarnyno sienelėje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vėžys ankstyvose stadijose gali nekelti jokio skausmo. Vienintelis simptomas gali būti slaptas kraujavimas (kuris nustatomas tik testais) arba pasikeitęs tuštinimosi pobūdis (vidurių užkietėjimas keičiasi su viduriavimu, išmatos tampa „pieštuko” formos). Storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje kasmet daugėja. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Vienas iš pirmųjų labai svarbių simptomų - tai tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas, ypač trunkantis ilgiau kaip 4 savaites (netikėtai atsiradęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas). Kartais išmatose atsiranda kraujo ar gleivių. Kartais kraujavimą pastebi pats ligonis, neretai tiriant dėl mažakraujystės nustatomas slaptas kraujavimas.
Kraujas išmatose gali būti susijęs su ankstesnėmis chirurginėmis procedūromis.
Svarbu: net ir nedidelis kraujo kiekis, ypač jei jis kartojasi, reikalauja medicininės apžiūros.
Kada kraujas išmatose pavojingas
Kraujas išmatose ne visada reiškia gyvybei grėsmingą būklę, tačiau yra tam tikri požymiai, kurių pasirodymas reikalauja nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Pavojų lemia ne pats kraujo kiekis, o jo šaltinis ir greitis, kuriuo jis patenka į virškinamąjį traktą.
Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina reaguoti:
- Juodos, dervos konsistencijos išmatos (melena);
- Šviesus, ryškiai raudonas kraujas, kuris teka ar laša į klozetą;
- Staigus silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas;
- Pilvo skausmas ar pūtimas kartu su kraujavimu;
- Kraujo krešuliai išmatose;
- Blyškumas, dusulys, širdies plakimas - anemijos požymiai;
- Karščiavimas ar svorio kritimas, kartu su krauju išmatose.
Jeigu kraujas atsiranda kartu su vėmimu ar juodomis išmatomis, tai gali reikšti aukštutinės virškinamojo trakto dalies kraujavimą (pvz., iš skrandžio ar stemplės venų) - tokiais atvejais būtina skubi hospitalizacija.
Kada galima palaukti planinės apžiūros
Jei:
- kraujas yra nedidelis, atsiranda po stipraus vidurių užkietėjimo ar po gimdymo;
- nėra silpnumo, karščiavimo ar pilvo skausmo;
- kraujas atsirado po vaistų (pvz., geležies, aspirino) vartojimo;
- kraujas buvo vienkartinis atvejis;
Tokiu atveju galima kreiptis į šeimos gydytoją per artimiausias dienas. Visgi bet koks pasikartojantis simptomas turi būti ištirtas.
Kraujavimo rizikos grupės
Kai kurie žmonės turi didesnę riziką susidurti su virškinamojo trakto kraujavimu:
- vyresni nei 50 metų;
- vartojantys NVNU (pvz., ibuprofeną, diklofenaką);
- turintys kepenų ar inkstų ligų;
- sergantys kraujo krešėjimo sutrikimais;
- turintys šeiminę žarnyno vėžio anamnezę.
Diagnostika
Nustatyti tikslią diagnozę ir pritaikyti tinkamą gydymą gali tik profesionalai, todėl labai svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Diagnostika yra esminė norint nustatyti tikrąją kraujo išmatose priežastį. Pirmasis žingsnis diagnozuojant kraują išmatose - detali medicininė anamnezė. Fizinis ištyrimas gali padėti nustatyti, ar yra gyvybei pavojingų būklių. Laboratoriniai tyrimai yra būtini tiksliai diagnozei nustatyti.
Daugelis žmonių vengia kreiptis į gydytoją dėl gėdos jausmo ar baimės prieš tyrimus. Tačiau šiuolaikinė medicina siūlo greitus ir vis mažiau diskomforto keliančius diagnostikos metodus.
Tyrimai, atliekami nustatant kraujo priežastį išmatose:
- Digitalinis tyrimas: Gydytojas pirštu patikrina tiesiąją žarną.
- Išmatų tyrimas (iFOBT): Tai imunocheminis testas, skirtas aptikti slaptą kraują išmatose, kurio nesimato plika akimi.
- Kolonoskopija: Tai „auksinis standartas” diagnozuojant žarnyno ligas. Naudojant lankstų vamzdelį su kamera, apžiūrima visa storoji žarna. Procedūra dažniausiai atliekama taikant nejautrą, todėl pacientas nejaučia skausmo. Atliekama kolonoskopija (storosios žarnos apžiūra endoskopu) arba rektoskopija (tiesiosios žarnos apžiūra aparatu) ir irigoskopija (rentgenologinis tyrimas).
Gydymas
Kraujavimo iš žarnyno gydymas dažnai apima vaistus. Jei kraujavimas yra sunkus ir konservatyvi terapija neveiksminga, gali prireikti chirurginės intervencijos. Pacientams rekomenduojama keisti gyvenimo būdą.
Dažniausiai hemorojinių mazgų skubiai operuoti nereikia. Rekomenduojama daugiau skaidulų turinti dieta, išmatas minkštinantys vaistai, tinka šiltos sėdimosios vonelės, žvakutės. Nepadėjus konservatyviems gydymo būdams, kartais atliekamos intervencijos, pvz. guminių žiedų ligatūros ir kt.
Nustačius divertikuliozę, patariama valgyti daug skaidulų turinčio maisto, stebėti, ar neužkietėjo viduriai. Jei divertikulai nepasireiškia jokiais simptomais, chirurginis gydymas nereikalingas. Kartojantis divertikulito priepuoliams, kraujavimui, tikslinga chirurgo konsultacija dėl chirurginio gydymo.
Nustačius storosios žarnos vėžį, ligonis konsultuojamas chirurgo.
Įplėša pradedama gydyti konservatyviai, vėliau, jei konservatyvus gydymas neefektyvus, operuojama.
Prevencija
Geriausias būdas išvengti nerimo dėl kraujo išmatose - rūpintis savo žarnyno sveikata prevenciškai. Didelė dalis problemų, pavyzdžiui, hemorojus, įplėšos ir divertikuliozė, yra tiesiogiai susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir mityba.
Mityba turėtų būti gausi skaidulų. Suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti apie 25-35 gramus skaidulų per dieną. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, pilno grūdo produktuose, sėlenose. Skaidulos padeda suformuoti minkštesnes išmatas ir gerina žarnyno peristaltiką.
Fizinis aktyvumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Sėdimas darbas lėtina žarnyno veiklą ir didina spaudimą hemorojiniams mazgams. Reguliarūs pasivaikščiojimai, bėgiojimas ar plaukimas skatina kraujotaką ir padeda žarnynui dirbti efektyviau.
Galiausiai, negalima ignoruoti natūralaus noro tuštintis - atidėliojimas lemia išmatų kietėjimą ir didina traumų riziką vėliau.
Svarbu: Pasikalbėkite su gydytoju ir atlikite reikiamus tyrimus, kad būtų nustatyta problema ir parinktas tinkamas gydymo planas.
Ar visada kraujas išmatose rodo rimtą ligą?
Statistika rodo, kad didžioji dalis kraujavimo atvejų yra susiję su gerybinėmis ligomis, tokiomis kaip hemorojus, įplėšos ar uždegimai.
Ar lengvo laipsnio hemorojus gali praeiti savaime?
Lengvo laipsnio hemorojus gali aprimti sureguliavus mitybą ir gyvenimo būdą, tačiau išsiplėtusios venos retai visiškai išnyksta be gydymo. Simptomai gali laikinai dingti, bet vėliau vėl pasikartoti.
Ką dar svarbu žinoti?
Pastebėjus kraujavimą iš storosios žarnos, daugelis susirūpina. Tai natūralu ir teisinga, nes, nors dažniausiai kraujavimas būna nepavojingas, jį būtina gydyti.
Jei žmogus jaunas, kraujavimas pasirodo periodiškai, - dažniausiai kraujuoja iš hemorojinių mazgų ar tiesiosios žarnos įplėšos.
Jei kraujavimas atsirado neseniai, pakito tuštinimosi pobūdis, vyresniam žmogui reikėtų tirti storąjį žarnyną.
Jei mazgai iškrenta tuštinantis, sugrįžta tik sustūmus arba, dar blogiau - būna nuolatos iškritę, reikia kreiptis į gydytojus.
Svarbu: Kraujas išmatose yra simptomas, kurio negalima ignoruoti. Įvairios priežastys gali būti tiek neilgos, tiek rimtos, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos. Kreipiantis į gydytoją ir atliekant tinkamus tyrimus, galima nustatyti priežastį ir rasti tinkamą gydymą, kad būtų užtikrinta sveikata ir gerovė.