Lietuvos teisės sistema numato, jog asmuo, kurio teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 5 straipsnis numato, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi į teismą, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymo saugomas interesas, pareiškimą. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos - pareiškimai ar prašymai. Tačiau teismui priėmus bylą nagrinėti, gali išaiškėti kliūtys, kurios bylos nagrinėjimą iš esmės daro negalimu arba nereikalingu. Tokiu atveju, CPK numato dvi bylos užbaigimo, nepriėmus sprendimo iš esmės, formas: tai bylos nutraukimas ir ieškinio palikimas nenagrinėto.
Civilinės Bylos Nutraukimas ir Ieškinio Palikimas Nenagrinėto
Civilinės bylos nutraukimas nepriimant teismo sprendimo galimas CPK 293 straipsnyje numatytais pagrindais. Toks proceso užbaigimas civilinėse bylose yra retas ir sudaro tik apie 6-7 proc. visų teismuose išnagrinėtų civilinių bylų. Šiam institutui nėra skirta daug dėmesio civilinio proceso teisės moksle. Lietuvos teisės moksle bylos nutraukimo institutą nagrinėjo doc. dr. S. Vėlyvis, V. Mikelėnas, A. Driukas.
Tyrimo Metodai
Magistro baigiamajame darbe naudotasi įvairiais teoriniais ir empiriniais tyrimo metodais kaip tyrimo objekto pažinimo būdais, siekiant visapusiškai išanalizuoti tiriamus reiškinius. Iškeltas uždavinių pobūdis suponavo kompleksinį teorinį ir empirinį mokslinio tyrimo metodų naudojimą. Lyginimo metodas naudotas analizuojant Lietuvos teisinį bylų nutraukimo reglamentavimą procese, taip pat analizuojant teismų praktiką bei nagrinėjant skirtingų mokslininkų analizuojamas problemas.
Vienas pagrindinis taikytas metodas yra sisteminės analizės, kuris padeda atskleisti ieškininių bylų nutraukimo pirmos instancijos teisme esmę bei ypatumus. Pagrindinis empirinis mokslinio tyrimo metodas, kuriuo naudotasi atliekant tyrimą - tai dokumentų, teisės aktų ir teismų praktikos analizė. Šio metodo pagalba buvo tiriami tiek galiojantys teisės aktai, tiek teismų procesiniai dokumentai. Siekiant apdoroti surinktus kiekybinius duomenis, buvo pasitelktas matematinės duomenų analizės metodas, jo pagalba galima nustatyti civilinių bylų nutraukimo pagrindų dėsningumus, paplitimą bei dinamiką.
Teisė Kreiptis į Teismą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tai asmens teisinio statuso dalis, materialiąja prasme reiškianti teisę į ieškinio patenkinimą, o procesine prasme - teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, nors bylą išnagrinėjus iš esmės gali paaiškėti, jog teisė nebuvo pažeista. Teismas turi ne tik priimti kreipimąsi į teismą, bet ir išspręsti bylą iš esmės. Teismai yra institucija ginanti asmens teises ir laisves. Lietuvos Respublikos teismų sistema užfiksuota Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme.
Civilines bylas kaip pirmos instancijos teismai nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai (CPK 25 str.), kurias bylas apygardos teismai nagrinėja kaip pirmos instancijos teismai, o kurias bylas nagrinėja kaip pirma instancija Vilniaus apygardos teismas nurodo CPK 27, 28 str. Teismų įstatymo 15 str. nurodo, Apylinkės teismas yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymais priskirtoms jo kompetencijai. Apylinkės teismas yra pirmoji instancija visoms byloms, išskyrus bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 tūkst. Lt., dėl autorinių neturtinių teisinių santykių, dėl bankroto ir restruktūrizavimo, dėl civilinio neviešo konkurso teisinių santykių, pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo, kai viena šalis yra užsienio valstybė, pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų pardavimo, pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Tačiau ne visais atvejais teismas bylą gali išnagrinėti ir priimti sprendimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos siejama su tos teisės prielaidomis ir tinkamomis jos realizavimo sąlygomis, specialiais reikalavimams kaip tą teisę įgyvendinti. Teismas, priimdamas ieškinį, turi patikrinti, ar jis atitinka ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Nesilaikymas ieškinio formai ir turiniui keliams reikalavims yra ištaisomas, o kitais atvejais, kai asmuo nesilaiko kreipimosi į teismą tvarkos, teismas ieškinį priimti atsisako. Ieškinį priimti teismas atsisako CPK 137 str.
Atsisakymas priklausomai nuo atsisakymo pagrindo gali būti laikinas arba galutinis. Paaiškėjus šių sąlygų pažeidimams pradėjus procesą, t.y. priėmus pareiškimą, atsiranda skirtingi teisiniai padariniai. Kaip ir daugelio kitų Europos valstybių, Lietuvos civiliniame procese yra dvi savarankiškos teisenos - ieškininė ir ypatingoji. Ieškininės teisenos tikslas - pašalinti subjektinės materialinės teisės pažeidimą, o ypatingosios - užtikrinti tinkamą tam tikrų teisių įforminimą, siekiant išvengti subjektinės materialinės teisės pažeidimo.
Teisena - tai speciali civilinės bylos nagrinėjimo tvarka. Kadangi dauguma bylų yra nagrinėjamos ieškinio teisena, todėl ši teisena vadinama pagrindine, nes būtent ji nustato pagrindines proceso taisykles. Beveik visos bylos pereina pagrindines tris stadijas, t.y. bylos iškėlimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir teisminis nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas išsprendžia civilinę bylą iš esmės, priimdamas sprendimą (CPK 214 str. 1 d.).
Vienos priežastys užkerta kelią bylai pagal tapatų ieškinį nagrinėti ateityje, o kitos, jas pašalinus, tokios galimybės neužkerta. Šios bylos baigtis nepriimant teismo sprendimo, lemia skirtingus bylos baigimo be teismo sprendimo būdus - bylos nutraukimą ir pareiškimo palikimą nenagrinėto. Skiriasi šių dviejų civilinio procesų institutų pagrindai, procesinės teisinės pasekmės.
Kaip nurodo prof. S.Vėlyvis, nutraukus bylą vienu atveju, bylos nagrinėjimas būdavo nutraukiamas visam laikui, o bylą nutraukiant kitais, pavyzdžiui numatytais 1923 m. RSFSR 100 str.pagrindais būdavo parašoma, kad ieškovui išlieka teisė pareikšti ieškinį ateityje. Galimybė pakartotinai pateikti tapatų ieškinį neatitiko bylos nutraukimo specifikos, kuri reiškia teismo veiklos byloje pabaigą su teisės pakartotinai kreiptis į teismą, reiškiant tapatų ieškinį panaikinimu ir negalimumą bylos išspręsti ne tik šiame procese, bet ir ateityje. Teismas nustato, kad iš viso nėra galimybės priimti sprendimą iš esmės. Akivaizdu, kad tokiu atveju bylos nutraukimas tikslingas ir pagrįstas. Vis dėl to praktikoje dažnai pasitaiko atvejų kuomet galimybės išspręsti bylos iš esmės nėra tik šiame procese dėl laikino teisės kreiptis į teismą nebuvimo, kas gali būti pašalinta ateityje. Bylos nutraukimas šiais atvejais būtų lygus teismo atsisakymui vykdyti teisingumą. Todėl ir buvo išskirtos dvi civilinės bylos užbaigimo nepriimant sprendimo formos.
TSRS įstatymų leidėjas nesuteikė sąjunginėms respublikoms teisės savo įstatymuose nustatyti kitos bylos nutraukimo pagrindų. Taigi ir LTSR CPK priimtas 1964 m. liepos 7 d., kuris įsigaliojo 1965 m. sausio 1 d. 43 str. pakartojo Pagrindų 41 str. Teismas ieškinį palikdavo nenagrinėtą, remdamasis Pagrindų 42 str. 1982 m. 2000 m. įstatymų leidėjas papildė 1964 m. CPK 243 str. 2003-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai numatyti CPK 296 str.
Bylos nutraukimas ir pareiškimo palikimas nenagrinėto skiriasi bylos baigimo pagrindais ir procesiniais teisinėmis pasekmėmis. Su šiuo ieškiniu kreiptis į teismą nebegalima, o palikus pareiškimą nenagrinėtu - pakartotinai kreiptis į teismą, pašalinus nurodytas aplinkybes dėl kurių pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, galima. Pagal dabartinį kodeksą šis sąrašas nėra baigtinis, nes CPK sakoma, kad bylą nutraukti galima ir kitais CPK numatytais atvejais.
Dabartinis CPK 296 str. 1 d. pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindų sąrašas nėra baigtinis, nes pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai yra numatyti ir kituose CPK bei Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau CK) straipsniuose (296 str. 1 d. 12 punktas). Dabartiniame CPK lyginant su ankstesniuoju numatyti taip pat yra keli nauji pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai,o keli tiesiog šiek tiek pakeisti. Byla gali būti nutraukta ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 326 str.1 d. 5 p. ), kasaciniame teisme (CPK 340 str. 5 d., 359 str. 1 d. 6 p., 6 d.), taip pat atnaujinus procesą (CPK 370 str. 4 d.) išskyrus CPK 296 str. 1 d.7, 8, 11 p. nurodytus pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai. Bylos nutraukimo ir pareiškimo palikimo nenagrinėtu palikimo klausimai gali būti sprendžiami pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu. Bylos nutraukimo ir ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai, tvarka ir padariniai taikomi ieškinyje ir priešieškinyje pareikštiems reikalavimams CPK 143 str. 3 d.
Bylos nutraukimas ir pareiškimo palikimas nenagrinėtu skiriasi nuo bylos sustabdymo ir atidėjimo ar jos pertraukos, nes pastarieji institutai yra laikinas teisėtai pradėtos civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas. Pašalinus laikino pobūdžio įstatymo numatytas objektyvias aplinkybes, byla nagrinėjama toliau, nereikia kreiptis į teismą su nauju pareiškimu. CPK 163 str. ir 164 str. numato privalomus ir fakultatyvinius bylos sustabdymo pagrindus.
Ieškinio Dalykas
Ieškinio dalykas, vienas ieškinio elementų - ieškovo materialinis teisinis reikalavimas, nukreiptas per teismą atsakovui. Nurodomas pareiškime teismui (ieškinyje). Ieškinio dalykas gali būti keičiamas (išskyrus dokumentinį procesą, tai yra procesą, kai ieškinys nagrinėjamas rašytine tvarka) nuo pasirengimo teismui nagrinėti civilinę bylą momento iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje paskelbimo. Vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju, jei tokio pakeitimo būtinumas atsirado vėliau, jei yra kitos šalies sutikimas, jei teismas mano, kad dėl reikalavimo pakeitimo bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas.
Ieškinio dalyko keitimas yra vieno reikalavimo pakeitimas kitu (pvz., vietoj daikto grąžinimo reikalauti jo vertės kompensavimo). Ieškovas gali vietoj vienų reikalavimų pareikšti kitus, jeigu nesikeičia ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis reikalavimas grindžiamas). Ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas reiškia naują ieškinį. Reikalavimų padidinimas ar sumažinimas (sumų pakeitimas, kai jos padidėja dėl tolesnio neatsiskaitymo ar mažėja dėl skolininko mokėjimų) nėra ieškinio dalyko pakeitimas. Ieškinio dalyko pakeitimas yra tada, kai dalies reikalavimų atsisakoma, pvz., atsakovui bylos sprendimo metu patenkinus dalį reikalavimų.
Jeigu ieškinį teikia ieškovo atstovas, turi būti nurodyti duomenys apie jį, pridedamas atstovo teises ir pareigas įrodantis dokumentas (įgaliojimas, pavedimo ar atstovavimo sutartis). Kai kurioms bylų rūšims įstatymas kelia papildomus reikalavimus. Šeimos bylų ieškinyje, be nurodytų reikalavimų, dar reikia nurodyti motyvus, dėl kurių paduodamas ieškinys nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar nustatyti gyvenimą skyrium (sutuoktinio netinkamas elgesys, smurtavimas, neištikimybė ir kita). Jeigu sutuoktiniai turi vaikų, nurodomi duomenys apie vaikus ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl vaiko išlaikymo priteisimo (jeigu dėl vaikų išlaikymo kilo ginčas, o jeigu tėvai susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, prie ieškinio turi būti pridėtas susitarimas).
Medžiagų rūšys – elementai, junginiai, mišiniai ir grynos medžiagos
Dar turi būti nurodomi duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, jei nepadalytas notarine sutartimi, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo sutuoktiniui ar nuoroda, kad išlaikymo nereikia ar nereikalaujama, duomenys apie sutuoktinių ar vieno jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas jam žinomiems kreditoriams yra pranešęs apie bylos iškėlimą.
Jei ieškinys priimamas, teisėjas priima rezoliuciją - laikoma, kad byla iškelta. Teisėjas atsisako priimti ieškinį šiais atvejais: kai ieškinys nenagrinėtinas teisme ar nagrinėtinas kitokia tvarka arba kitame teisme; kai nesilaikyta įstatymu nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos; jeigu toks pat ginčas jau nagrinėjamas teisme arba yra išnagrinėtas ir teismo sprendimas įsiteisėjęs, ar tokio pat ieškinio buvo atsisakyta, ar dėl tokio pat ieškinio buvo patvirtinta taikos sutartis; jei šalys yra susitarusios perduoti nagrinėti ginčą ne valstybės teisme, o arbitraže, ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme; jei ieškinį paduoda neveiksnus fizinis ar neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Ieškinio Elementai
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnyje yra įtvirtinti ieškinio turinio reikalavimai. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalimi, be bendrųjų reikalavimų, keliamų visiems procesiniams dokumentams, šios dalies 2 ir 4 punkte įtvirtintos ieškinio turinio dalys - ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas - vadinamos ieškinio elementais. Jau XX amžiaus pradžioje žymus rusų mokslininkas V. M. Gordonas rašė, kad klausimas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo yra vienas labiausiai diskutuotinų civilinio proceso teisėje. Tai liudija ir šiuolaikinė civilinio proceso doktrina.
Moksliniam ieškinio elementų tyrimui nemažai laiko ir savo darbus skyrė rusų mokslininkai V. M. Gordonas, N. B. Zeideris, M. A. Гурвич, A. A. Dobrovolskis, C. A. Иванова, А. Ф. Клейнман, Г. Л. Осокина, В. Е. Рябова, В. К. Пучинский, В. Н. Щеглов, П.В.Логинов ir kiti. Jų požiūriai į ieškinio elementų kiekybę bei kokybę yra skirtingi, bet visi minėti autoriai ieškinio elementais laiko ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Baigiamajam darbui pasirinktos temos mokslinį naujumą ir aktualumą sąlygoja tai, kad ieškinio elementų sampratos suformulavimas turi ne tik teorinę, bet ir didžiulę praktinę reikšmę.
Pirmiausiai nuo ieškinio elementų dažniausiai priklauso bylos nagrinėjimo teisme apimtis ir tyrimo eiga. Ieškinyje minimi reikalavimai svarbūs ir atsakovui, kuris turi žinoti, ko ir kokiu pagrindu ieškovas iš jo reikalauja. Sudedamosios kiekvieno ieškinio dalys (elementai) skiria vieną ieškinį nuo kito. Be to, žinant sudedamąsias dalis, lengviau nustatyti ieškinio turinį. Šiuo atveju pagrindas sujungti arba išskirti kelis ieškinio reikalavimus. Ieškininis reikalavimas turi remtis ieškinio pagrindu. Šiam ieškinio elementui, kaip ir ieškinio dalykui, priklauso svarbus vaidmuo individualizuojant ieškinį ir sprendžiant klausimą dėl dviejų ieškinių tapatumo.
Lietuvoje su ieškinio elementais susiję klausimai detaliai nebuvo analizuojami. Ieškinio elementai paprastai buvo nagrinėjami mokomuosiuose leidiniuose, skirtose civilinio proceso teisei, kiek tai reikalinga civilinio proceso studijoms, detaliau nesigilinant į požiūrių įvairovę. Šio baigiamojo darbo tyrimo objektas yra ieškinio elementai. Darbe analizuojami ieškinio elementų kiekybės ir kokybės bei susiklostę mokslininkų požiūriai šiuo klausimu.
Iškeltas uždavinių pobūdis sąlygojo kompleksinį teorinį ir empirinį mokslinio tyrimo metodų naudojimą. Pagrindinis empirinis mokslinio tyrimo metodas, kurio naudotasi atliekant tyrimą - tai dokumentų analizė. Šio metodo pagalba buvo tiriami galiojantys teisės aktai, teismų praktika. Išskirtinis vaidmuo tenka lyginamajam metodui. Šis metodas pasirinktas kaip vienas iš svarbiausių dėl jo universalumo. Jis padeda spręsti nacionalinės teisės problemas.
Darbe naudojamas sisteminis analizės metodas, įgalino atskleisti ieškinio elementų esmę, teisinę prigimtį. Lingvistinis metodas yra svarbus aiškinant teisės normas. Jis pasitelktas aiškinant teisės normų aktuose bei teismų procesiniuose dokumentuose vartojamus juridinius terminus ir jais išreiškiamus įstatymų leidėjo ketinimus. Apibendrinimo metodas tyrime buvo pasitelktas išanalizuotai medžiagai apibendrinti, išvadoms ir pasiūlymams suformuluoti. ieškinio dalykas ir pagrindas negali būti sutapatinami su ieškiniu, jie yra savarankiški ieškinio elementai.
Ieškinio Elementų Struktūra
Ieškinys kaip ir bet kuris objektyvios realybės reiškinys turi vidinę struktūrą, savo turinį. Ieškinio teisinę prigimtį atskleidžia ne tik jo išoriniai požymiai, bet ir vidinė struktūra, t. y. jos turinys. Ieškinio vidinei struktūrai, jos turiniui apibūdinti procesinėje literatūroje naudojamas terminas „ieškinio elementai“. „Ieškinio elementai tai jo vidinės dalys, kurios visumoje nustato jo turinį, sąlygoja savarankiškumą bei individualizuoja ieškinį“.
Civilinio proceso literatūroje pabrėžiama, kad klausimas dėl ieškinio elementų yra labiausiai diskutuotinas. Pirmiausiai nuo ieškinio elementų dažniausiai priklauso bylos nagrinėjimo teisme apimtis ir tyrimo eiga. Ieškinyje minimi reikalavimai svarbūs ir atsakovui, kuris turi žinoti, ko ir kokiu pagrindu ieškovas iš jo reikalauja. Sudedamosios kiekvieno ieškinio dalys (elementai) skiria vieną ieškinį nuo kito. Be to, išskyrus sudedamąsias dalis, lengviau nustatyti ieškinio turinį. Todėl svarbu nustatyti ieškinio elementus. G. Оsokina pažymi kaip dėl kiekybinės sudėties, taip ir dėl kokybinės ieškinio elementų sąvokos apibrėžimo.
Vieni autoriai tvirtina, kad ieškinį sudaro trys ieškinio elementai, dalykas, pagrindas, turinys arba dalykas, pagrindas ir šalys. Kiti tvirtina, jog egzistuoja dviejų ieškinio elementų struktūra, tai dalykas bei pagrindas. Šios nuomonės laikosi ir Lietuvos mokslininkai E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius, A. Driukas, V. Ėdukas, T. V. Žukauskas savo civilinio proceso paskaitose skaitytose Vytauto Didžiojo universitete Teisės fakultete, taip pat laikėsi dar Carinės Rusijos civilinio proceso teisės teorijoje pareikštos trijų ieškinio elementų koncepcijos. Jis rašė, kad „kiekvienas ieškinys susideda iš trijų dalių: a) turinio; b) objekto; c) pagrindo. Jis tvirtina, jog ieškinio turinys yra tarsi teismo veiksmas, kurio reikalauja ieškovas; reikalauja ieškovas, kad teismas ašitaip ar taip išspręstų bylą, antai, atiteistų kurią pinigų sumą, kurį daiktą, pripažintų nuosavybės teisę nekilnojamam turtui“.
M. K. Trešnikovas teigia, jog ieškinys susideda iš dviejų elementų: dalyko ir pagrindo. Įstatymas ir teismų praktika šiais elementais nustato ieškinio kaip vieningos sąvokos turinį. Šios reikšmės bylai aplinkybes ir pasirengti gynybai nuo ieškinio. Jis nustatomas pagal jo dalyką ir pagrindą. Šie elementai turi reikšmės nustatant ieškininės gynybos pagal pareikštą reikalavimą apimtį. Jie nustato kryptis, eigą ir teisminio nagrinėjimo ypatumus. Tokiu būdu, klausimas dėl ieškinio elementų turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę.
Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.
Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais.
Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus.
