Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Tačiau daug sudėtingiau suprasti ir, dar svarbiau, paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nepriklauso nuo jokių psichiką veikiančių medžiagų.
Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios. Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo.
Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. Kokie požymiai rodo, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiški? Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio.
Mėlyna šviesa ir regėjimo problemos
Šiandien vis dažniau išgirstame terminą - kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių šiuos negalavimus - mėlynoji šviesa.
„Mažai kas žino, tačiau mėlynoji ekranų skleidžiama šviesa yra net pavojingesnė mūsų regai nei ultravioletiniai spinduliai, kadangi jos skleidžiamos bangos yra ilgesnės ir skvarbesnės: mėlynoji šviesa patenka į akies vidų kur kas giliau. Už jos slypi daug pavojų: akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai ir vis sparčiau prastėjanti rega - tai tik keletas jų.
Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Ilgainiui tai paskatina įvairias akių ligas,“ - teigia optikų tinklo „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.
Mėlynosios šviesos poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį nesunku supainioti su nuovargiu. Akys, veikiamos mėlynosios šviesos, greitai pavargsta, todėl pradeda skaudėti galvą, didėja mieguistumas, jaučiama įtampa. Dirbantys žmonės dažnai šiuos sindromus painioja su įprastu nuovargiu nuo didelio darbo krūvio, todėl realios žalos neįvertina laiku.
5 patarimai ir akių pratimai akių įtampai sumažinti
Regėjimo sutrikimai - ateities darbuotojų sveikatos rykštė. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė teigia, kad šias laikais akių sveikata darbe yra per mažai vertinama.
„Kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje, pastaruoju metu mes vis dažniau kalbame ne tik apie darbą su pavojingomis medžiagomis, dideliame aukštyje, bet ir paprasčiausiai dirbant kompiuteriu. Juk būtent nuolatinė nugaros įtampa, kaklo, riešų skausmas ir galiausiai - sutrikęs regėjimas - tai ateities darbuotojų sveikatos ligos.
Tačiau darbuotojai nėra linkę rūpintis savo rega, nes pasekmių sveikatai mes greitai nepajuntame. Nukritus ir susilaužius ranką pasekmes pamatome iškart, o mėlynoji šviesa akis žaloja pamažu, todėl į patarimus dažnai numojama ranka“, - tikina specialistė.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė priduria, kad svarbu atsižvelgti ir į aplinką, kurioje dirbame. Rekomenduojama, kad kompiuterio ekranas nuo akių būtų nutolęs bent 40 cm. Sėdint arčiau akys labiau įsitempia, todėl jų raumenys pavargsta.
Svarbu ir tinkama kėdė, turinti atramą nugarai, bei stalas, kurio aukštį būtų galima reguliuoti. Nemažiau svarbus ir apšvietimas - patalpoje, kur dirbate, neturėtų būti didelio kontrasto tarp ekrano šviesos ir aplinkos, t. y. nereikėtų dirbti tamsioje patalpoje.
Dirbant žiūrėti į monitorių reikėtų maždaug 20 laipsnių žemyn, taip akių plyšys mažiau atsiveria, todėl akys netenka mažiau drėgmės.
Kaip padėti savo akims darbe?
Pirmiausiai, reikia labai gerai suvokti, jog tik mes patys kontroliuojame mėlynosios šviesios kiekį ir sąveiką su mūsų akimis. „Vision Express“ optometrininkė dalinasi trimis būdais, kaip tai padaryti.
- Akių mankšta
Akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, mažina akių įtampą. Jie ne tik padeda išsaugoti sveikas akis, bet ir gali pagerinti susilpnėjusį regėjimą.
„Akių pratimus rekomenduojama atlikti trumpai (kiekvieną pratimą po keletą kartų), bet dažnai (tris ar keturis kartus per dieną). Vienas iš jų - akių atpalaidavimas. Stipriai užsimerkite, pabūkite 3-5 sekundes ir vėl atsimerkite. Šis pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką.
Kitas būdas - patrinkite delnus vieną į kitą, kad pajustumėte šilumą. Pridėkite juos prie akių taip, kad akies obuolys atsidurtų maždaug delno viduryje. Alkūnėmis pasiremkite į kelius arba stalą ir ramiai pabūkite tamsoje bent kelias minutes“, - sako specialistė.
Dar vienas svarbus dalykas - nepamirškite mirksėti. Mirksint ašaros sudrėkina akies paviršių, todėl akys ne taip greitai sausėja. Normaliai žmogus mirksi apie 15 kartų per minutę, tačiau dirbant kompiuteriu į ekraną žiūrime įtemptai, todėl mirksima kelis kartus rečiau, taip ašarų gaminasi ir išsiskiria mažiau.
- Laiko, praleidžiamo prie mėlynųjų ekranų, ribojimas
Taip pat labai svarbu riboti laiką, kurį be pertraukos praleidžiame prie kompiuterio ekrano. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip valandą.
„Oftalmologai rekomenduoja kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, kurios metu reiktų žiūrėti į toliau esančius objektus. Galite nusistatyti laikmatį ar priminimą, kuris atkreiptų dėmesį, kuomet metas akių poilsiui. Taip pat rekomenduojama bent trumpam išeiti į lauką, kad akys gautų ne tik dirbtinės, bet ir natūralios šviesos, taip akies raumenys greičiau atsipalaiduoja“, - tikina „Vision Express“ atstovė.
Anot B. Kuftin, jei jaučiate akių sausumo simptomus, galite naudoti ir dirbtines ašaras, kurios skirtos papildomai sudrėkinti akies paviršių.
- Apsauginė danga
Visai atsisakyti kompiuterių ir mobiliųjų telefonų šiandien tampa nebeįmanoma, tačiau apsaugoti jas - visai nesunku. Ypač tiems, kurie nešioja korekcinius akinius - tereikia pasirūpinti specialia apsaugine danga, kuri yra tarsi apsauginis šydas nuo mėlynosios šviesos.
„Visiems, kurie kasdien prie kompiuterio ekrano praleidžia daugiau nei dvi valandas per parą, oftalmologai pataria dėvėti specialius akinius, kurie padės išvengti galimų regėjimo problemų. Net jeigu ir nenešiojate korekcinių akinių, galite dirbdami kompiuteriu nešioti akinius be dioptrijų, bet su specialia apsaugine danga - taip padėsite savo akims išvengti įtampos, mažinsime nuovargį“, - pataria specialistė.
Galiausiai, reikia nepamiršti, kad šiais laikais pavojingiausi sveikatai dalykai yra nepastebimi iš karto, kartais gali prireikti dešimt ar net daugiau metų, kol pastebėsime žalą regai. Todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrintis regėjimą, net jeigu ir nejaučiate esminių problemų ar pokyčių.
Vaikai ir technologijos
Informacinės technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, kaip ilgai iš rankų nepaleidžia telefono, kiek ilgai sėdi prie televizoriaus.
Kitas svarbus orientyras - turinys: jei tai televizorius - ką vaikas žiūri, jei kompiuteris - kokius žaidimus žaidžia, jei virtuali socialinė erdvė - su kuo ir apie ką bendrauja.
Jei vaikui atsiranda poreikis daugiau laiko leisti internetinėje erdvėje, o mažiau su tėčiu, mama ar broliais, seserimis, vertėtų susimąstyti. Šiais laikais gana dažna situacija, kai šeima kaip ir gražiai kartu gyvena: mama - prie vieno kompiuterio, tėtis - prie kito, vaikas - prie trečio.
Tėvai gana savanaudiški. Vaikui į rankas duodant planšetę ar išmanųjį telefoną, tenkinami tėvų asmeniniai poreikiai. Kad tik vaikas nelįstų į akis, netrukdytų, kad mama galėtų su drauge kavos išgerti ar tėtis pasižiūrėti kokį filmą. Ir vaikui tuo metu gerai, ir tėvams.
Visgi vaikas nesuvokia ir neatrenka, kada technologijos jam naudingos, kada žalingos, todėl būtinas suaugusiųjų dalyvavimas.
Viena iš nuomonių, kad iki dvejų metų visiškai nerekomenduojama bei planšetė, nei kompiuteris, nei televizorius - niekas. Ikimokyklinukams leistinas maždaug pusvalandis, dešimtmečiams - valanda, vyresniems kaip 11 metų - iki pusantros valandos.
Technologijos atima laiką iš bendravimo su draugais, sportinių žaidimų ir kitos panašios veiklos. Jei atsisakytume televizoriaus ir tą laiką leistume prie kompiuterio, tai būtų mažesnė blogybė.
Vaikams kenksminga tai, kad nesiformuoja tikrieji, realūs bendravimo įpročiai. Mes, tiesiogiai nesusitikdami su žmonėmis, negalime matyti jų emocijų, tikrų reakcijų, negalime pastebėti, kuo jie panašūs į mus, kuo skiriasi.
Internete draugų susirasti greičiau ir paprasčiau. Tokį būdą dažnai ir pasirenka mokyklinio amžiaus vaikai.
Visada padeda apdovanojimas - kad vaikas pasiektų gerų rezultatų, reikia ir paskatinimų. Taip kompiuteris gali tapti apdovanojimu už tinkamą elgesį, gerus pažymius, kitus pasiekimus.
Turėtume įsisąmoninti, kad tėvai turėtų sekti paskui vaikus, įsiklausyti į mažuosius. Būna, kad tėvai nė nepažįsta savo vaiko, nežino, kas vyksta jo širdelėje. O ten vyksta daug sudėtingų procesų.
Jei vaikas neturi atramos, nepasitiki, bijo tėvų, tada nesidalina savo mintimis, išgyvenimais, nes bijo būti sukritikuotas, galbūt net pažemintas.
Priklausomybė nuo kompiuterio: priežastys ir sprendimai
Priklausomybės sąvoka dažnai apibrėžiama kaip nekontroliuojamas potraukis vartoti tam tikras medžiagas arba priemones, nepaisant neigiamų pasekmių. Patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, yra nemažai. Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas.
Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą. Ribų nustatymas, kada ir kam naudoti kompiuterį, taip pat gali padėti išvengti besąlygiško kompiuterio naudojimo. Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto.
| Rekomenduojamas laikas prie ekranų | Amžius |
|---|---|
| Visiškai nerekomenduojama | Iki 2 metų |
| Iki 30 minučių | Ikimokyklinukai |
| Iki 1 valandos | Dešimtmečiai |
| Iki 1,5 valandos | Vyresni nei 11 metų |
Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems.
Priklausomybė nuo kompiuterio yra rimta problema, su kuria daugelis žmonių susiduria šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje. Nors kompiuteriai ir internetas yra neatskiriama mūsų kasdienybės dalis, svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir nesileisti priklausomybei nuo jų.
Kompiuterių supirkimas ir ekologija
2014-2020 m. Technologijų pažanga atnešė daugybę naudos visuomenei, tačiau kartu su naujausiomis inovacijomis atsiranda ir nemažai iššūkių. Vienas iš jų - elektroninių atliekų (e-atliekų) didėjimas. Kompiuterių supirkimas tampa vis svarbesne ekologine priemone, skirta kovoti su šiuo iššūkiu.
Elektroninės atliekos yra viena iš sparčiausiai augančių atliekų rūšių pasaulyje. Kompiuterių supirkimas padeda efektyviai mažinti šių atliekų kiekį. Užuot senus kompiuterius išmetus į sąvartynus, jie yra surenkami, perdirbami ir, jei įmanoma, atnaujinami bei pakartotinai naudojami.
Kompiuterių gamybai naudojami įvairūs vertingi ištekliai, įskaitant metalus kaip auksas, sidabras, varis ir retųjų žemių elementai. Supirkdami senus kompiuterius, mes galime išgauti ir perdirbti šias medžiagas, taip sumažindami naujų žaliavų poreikį.
Elektroninių atliekų netinkamas tvarkymas gali sukelti rimtą taršą. Kompiuterių komponentuose yra pavojingų medžiagų, tokių kaip švinas, gyvsidabris ir kadmis, kurios gali prasiskverbti į dirvožemį ir vandenį, užteršdamos aplinką.
Supirkti seni kompiuteriai dažnai atnaujinami ir parduodami pakartotiniam naudojimui. Tai ne tik mažina naujų kompiuterių gamybos poreikį, bet ir skatina energijos taupymą.
Kompiuterių supirkimas taip pat skatina vartotojus atsakingiau elgtis su savo senais prietaisais. Žinodami, kad gali parduoti seną kompiuterį supirkimui, žmonės dažniau rinksis šį būdą, o ne išmes savo prietaisus į šiukšlyną.
Daugelis kompiuterių supirkimo ir perdirbimo įmonių taip pat dalyvauja socialinėse iniciatyvose, tokiose kaip kompiuterių dovanojimas mokykloms, labdaros organizacijoms ar nepasiturinčioms šeimoms.
Kompiuterių supirkimas prisideda prie technologijų gyvavimo ciklo pailginimo. Senus kompiuterius atnaujinant ir pritaikant pakartotiniam naudojimui, jie gali tarnauti dar kelerius metus, o ne tapti greitai besidėvinčiais atliekomis.
Tai padeda išvengti dažnos kompiuterių keitimo praktikos, kuri prisideda prie per didelio išteklių naudojimo ir atliekų kaupimosi.
Kompiuterių supirkimas yra svarbus žiedinės ekonomikos principo elementas, kurio esmė yra medžiagų ir produktų kuo ilgesnis naudojimas bei jų grąžinimas į gamybos ciklą po naudojimo pabaigos.
Tai skatina tvaresnį požiūrį į gamybą ir vartojimą, mažinant žaliavų poreikį ir atliekų kiekį.
Kompiuterių supirkimas yra esminė ekologinės strategijos dalis, padedanti mažinti elektroninių atliekų kiekį, tausoti išteklius ir mažinti aplinkos taršą. Skatindami šią praktiką, mes galime ne tik prisidėti prie aplinkos apsaugos, bet ir kurti tvaresnę ateitį.
tags: #kas #butu #pasaulyje #be #kompiuteriu