Kas Atsakingas Už Lifto Priežiūrą Daugiabutyje Lietuvoje?

Šiame straipsnyje aptarsime, kas atsakingas už lifto remonto išlaidas daugiabučiuose namuose, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kaip gyventojai gali spręsti nesutarimus dėl šių išlaidų.

Lifto Įrengimo Ypatumai ir Kaina

Lifto įrengimo projektas prasideda nuo pastato ir esamos lifto šachtos būklės įvertinimo.

Pasak „Baltijos liftų“ vadovo Manto Romaškos, pakeisti seną liftą nauju kainuoja brangiau nei įrengti naujame pastate.

„Nepamirškime, jei liftas keičiamas, kainuos ir seno įrenginio išmontavimo, išnešimo iš pastato ir išgabenimo darbai."

Tuomet atliekami specifiniai lifto šachtos matavimo darbai, kadangi senuose daugiabučiuose šachtos būna kreivos ir skirtingame aukštyje išmatavimai skiriasi.

M. Romaška taip pat atkreipia dėmesį, kad keičiant seną liftą nauju neretai tenka remontuoti ir laiptinių erdves, esančias kiekviename aukšte prie lifto durų.

Specialistai turi būti aprūpinti specialia įranga, saugos priemonėmis, energijos resursais.

Sumontavus liftą privalomas viso gaminio ir sumontavimo darbų atitikties galiojantiems liftų įrengimo standartams vertinimas, kurį atlieka nepriklausomos akredituotos įstaigos ekspertai.

Anot pašnekovo, lifto mechanizmas - sudėtingesnis nei gyventojams gali atrodyti, o lifto šachtoje gausu įrangos, kurios gyventojai nemato.

M. Romaška pasakoja, kad lifto įrenginys šachta juda savotiškais bėgiais: keturiomis vertikaliai per visą šachtos ilgį sumontuotomis kreipiančiosioms.

Dvi kreipiančiosios skirtos keleivių kabinai, kitos dvi - įrenginio atsvarui.

Per visą namo aukštį liftą kilnoja specialūs lynai ir kabeliai, o lifto veikimo procesą kontroliuoja speciali valdymo sistema.

„Mygtukai, kuriuos gyventojai spaudžia iškviesdami liftą ir pasirinkdami reikiamą namo aukštą, siunčia signalą valdymo sistemai.

Ko gero, visi atkreipia dėmesį, kad lifto kabinose visuomet yra nurodomas didžiausias leistinas keleivių ir krovinių svoris, o jį nustato po kabina įrengtas svėrimo mechanizmas.

M. Romaška atkreipia dėmesį, kad itin daug lifto dalių - metalinės, o metalas nėra pigi medžiaga.

„Mechaninių lifto dalių kainą lemia ir medžiagų kaina, kokybė, ir gamybos kaštai.

Reikšmingą kainos dalį sudaro ir lifto valdymo įrenginiai, kurių gamybos procesas sudėtingas: sistemos projektuojamos, gaminami elektronikos komponentai, mikroschemos, iš jų pagaminama procesorinė valdymo plokštė.

Lifto Įrengimo Ypatumai ir Kaina Liftų gamintojams ir prižiūrintiems specialistams svarbiausia užtikrinti keleivių ir įrenginį aptarnaujančio personalo saugumą.

Saugumo sistemos, lifto gedimo atveju, neleidžia kabinai su keleiviais tiesiog nukristi į lifto šachtos dugną: po lifto kabina įrengiami vadinami lifto gaudytuvai, kurie lyno pagalba sujungti su greičio ribojimo įtaisu.

Jei kabinos važiavimo greitis viršija nustatytus parametrus, ši sistema suveikia ir kabina sustoja“, - pasakoja M.

Pasak pašnekovo, specialūs mechanizmai, kuriais valdomos kabinos ir šachtos durys, taip pat užtikrina keleivių saugumą.

„Mechanizmai veikia taip, kad kabinos ir šachtos durys atsidarytų kartu tame aukšte, kuriame sustojusi lifto kabina.

Visais kitais atvejais saugos spynos neleidžia durims atsidaryti, o fiksavus, kad durys neužsiveria, sistema neleidžia kabinai pajudėti iš vietos.

Taigi sistema užtikrina, kad lifto kabinos durys neatsivers, kai liftas važiuoja, arba šachtos durys neatsivers, kai tame aukšte nėra stovinčios lifto kabinos“, - paaiškina M. Romaška.

Svarbu, kad saugiai galėtų dirbti ir liftus prižiūrintys darbuotojai.

Tam įrengiami judančių mechanizmo dalių uždengimai, o šachtos viršuje ir apačioje paliekamos saugumo erdvės.

Taip pat įrengiami valdymo įtaisai, kurie prireikus sumažina lifto judėjimo greitį, arba visiškai sustabdo lifto darbą.

Gyventojų Klausimai ir Nesutarimai

Daugiabučių gyventojai piktinasi, kad jiems reikia mokėti už patalpų, kuriomis jie nesinaudoja, priežiūrą ir remontą.

Daugiausiai nesutarimų sukelia rinkliavos už lifto tvarkymą, nes juo naudojasi tik viršutinių aukštų gyventojai, o lėšos renkamos iš visų laiptinės gyventojų.

Taip pat kivirčų kyla dėl, pavyzdžiui, stogo remonto: gyvenantys apatiniuose aukštuose nesutinka skirti lėšų stogo tvarkymui.

DELFI kalbintas daugiabučio gyventojas Tomas skundėsi, kad turi mokėti už išorinių namo sienų siūlių tvarkymą, kai jo paties buto sienos nesiriboja su tomis, kurias ketinama tvarkyti.

Taip pat daugiabutyje gyvenanti Rūta nesuprato, kodėl turi prisidėti prie lifto remonto, nors ji pati gyvena antrame aukšte ir liftu nesinaudoja.

Teisinis Reglamentavimas ir Bendrasavininkių Atsakomybė

UAB „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė paaiškina, kad jei namas yra daugiabutis, jis turi bendrojo naudojimo objektus (stogą, sienas, pamatus, liftą, inžinerines sistemas ir kt.)

Todėl pagal LR civilinio kodekso nuostatas šių bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidas turi dengti visi bendrasavininkai, proporcingai savo bendros nuosavybės daliai.

„Savininkai turi prievolę bendrą turtą išlaikyti ir išsaugoti.

Jei namui teikiama eksploatavimo (nuolatinės techninės priežiūros) paslauga, tuomet techninis prižiūrėtojas vykdo apžiūras ir atlieka smulkius remonto darbus (kontaktų paveržimas, pratekėjimų lokalizavimas, izoliacijos patvarkymas, kt. smulkūs darbai, išvardinti teisės aktuose) vykdomi iš techninės priežiūros lėšų bei iš kaupiamojo mokesčio, kurio dydis patvirtintas LR vyriausybės“, - tvirtina A. Dapkūnienė.

Pašnekovė pabrėžia, kad visi stambesni remonto darbai (stogo keitimas, vamzdynų kapitalinis remontas, laiptinės dažymas, durų/langų keitimas, lifto kapitalinis remontas/keitimas) yra investicija į namą, namo būklės pagerinimas, t.y. bendraturčių sprendimu ir lėšomis vykdomi darbai.

Kaip Sprendžiami Kaupiamųjų Lėšų Panaudojimo Klausimai?

Daugiabučių gyventojai dažnai skundžiasi, kad iš jų renkami pinigai remonto, dėl kurio jei nebuvo sutarę, darbams.

Tačiau A. Dapkūnienė aiškina: „Administratorius nevykdo rinkliavų, kurioms nėra pritarę patalpų savininkai.

Kaupiamosios įmokos dydis gali viršyti LRV nustatytą minimalų kaupiamosios rinkliavos dydį tuo atveju, kai patalpų savininkai pritaria ilgalaikiam planui bei kaupiamosios įmokos padidinimui.

Ši įmoka didinama atlikus paskaičiavimus, kiek lėšų bus reikalinga tam tikriems namo būklės pagerinimo darbams.

Remonto darbus, kuriems atlikti reikalingos papildomos gyventojų lėšos, taip pat vykdome daugumos gyventojų sprendimu, mokestį už atliktus darbus paskirstome proporcingai turimai nuosavybės daliai“, - aiškina UAB „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė.

Vis dėlto, jos teigimu, tam tikrais atvejais, kai dauguma savininkų nepriima sprendimo atlikti kapitalinį stogo, vamzdynų remontą, tačiau atsiradę defektai (pvz. pratekėjimai) daro žalą gyventojų turtui bei netgi gali sukelti grėsmę sveikatai ar gyvybei, administratorius privalo priimti sprendimą pagal privalomuosius reikalavimus ir atlikti dalinį bendrojo naudojimo objektų remontą, kad grėsmę pašalintų.

Sprendimai dėl reikalingų namui darbų ar paslaugų priimami daugumos sprendimu, kaip reikalauja LR civilinis kodeksas.

Vis dėlto, A. Dapkūnienės teigimu, būna atvejų, kai ne visi gyventojai pritaria daugumos savininkų sprendimui.

Tokiu atveju namo administratorius sulaukia skundų dėl suplanuotų tvarkymo, remonto darbų.

„Vieni nori tvarkytis ir investuoti į savo aplinką, kitiems galbūt tai nėra svarbu, todėl administratoriui tenka derintis prie daugybės nuomonių, siūlyti įvairius sprendimų variantus, kad galiausiai būtų patenkinti visi.

Labai retas atvejis, kada visų gyventojų nuomonės sutampa.

Dažnai žmonėms trūksta informacijos apie daugiabučio namo savininkų teises ir prievoles, todėl stengiamės apie visus priimtus sprendimus informuoti išsamiai, aiškiai ir detaliai, kad neaiškumų neliktų“, - sako pašnekovė.

Gyvenantys daugiabutyje prisiima atsakomybę tvarkyti bendro naudojimo patalpas.

Nesvarbu, kad pirmo aukšto gyventojai nesinaudoja liftu ar virš jų galvos nėra namo stogo, jie vis vien privalo prisidėti prie jų išlaikymo ir remonto.

Konkrečios Situacijos ir Sprendimai

Nagrinėjant konkrečias situacijas, svarbu atsižvelgti į individualius atvejus ir ieškoti teisingų sprendimų.

Pavyzdžiui, jei liftas nesustoja tam tikrame aukšte, gyventojai gali kreiptis į namo administratorių ar bendriją dėl galimybės įrengti sustojimą ir išlaidų apmokėjimo.

Tačiau administratorius negali priimti sprendimo dėl lifto sustojimo įrengimo ir išlaidų apmokėjimo, nes jis nėra bendrosios nuosavybės objektų valdytojas.

Tokiu atveju asmenis ragintume pateikti skundą lygių galimybių kontrolierei.

Taip pat svarbu prisiminti, kad kiekvienas patalpų savininkas naują nutarimą gali ginčyti teismine tvarka.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo? Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato...

Namas yra uždarame kieme, suformuotas vienas žemės sklypas. Yra įsteigta bendrija, kurioje dalis savininkų turi išsipirkę ir žemės sklypą, kita dalis nuomoja žemę.

Žemė yra bendroje nuosavybėje, neatidalinta. Klausimas, ar bendrija turi kokias teises administruoti ar prižiūrėti kiemo sklypą?

Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.

Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais.

Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...

Ar sandėliukai, neturintys unikalaus numerio, yra bendrojo naudojimo patalpos?

Ar turi teisę kitas buto savininkas pretenduoti į kaimyno naudojamą sandėliuką, nes kaimynas turi sandėliuką didesnį, nors jo butas yra mažesnis?

Jeigu asmeniškai naudojami sandėliukai priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei, tai suprasčiau, kad kaimynas teisėtai reikalauja didesnio ploto sandėliuko, ar aš teisus?

Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip.

Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.

Siūlytume pasitarti su šioje srityje...

Ar laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas?

Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti...

Namo išorinė siena sudaryta iš langų (naujos statybos variantas, kai visas fasadas yra metalo konstrukcijos su stiklais).

Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra?

Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...

Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui?

Jei taip, ar tai legalu, kad net ir tie Bendrijos nariai, kurie neturi parkavimo vietų, turi mokėti už įkrovos stotelių diegimą.

Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų.

Klausimas, ar aš turiu elektromobilį, šiuo atveju gal nėra esminis, nes šiandien neturiu, o rytoj gal turiu, o gal mano nuomininkas turės.

Svarbus klausimas šiuo atveju - ar visi turės teisę tuo obkjektu naudotis. Jeigu...

Sveiki, gyvename bute, kuris turi lodžiją, kaimynas skundžiasi, kad lyjant lietui nuo mūsų lyja į apačią pas jį.

Siena statyta iš stiklinių blokelių, viduje iškalta medinėmis lentelėmis. Mano manymų, ta siena yra namo fasado dalis, bet kaimynas aiškina, kad ją mes turim tvarkyt ir daryti iš naujo savo lėšomis, nors net nesam tikri, ar nuo mūsų jam bėga, nes pas mus viduje viskas sausa.

Būčiau dėkinga už išsamesnį paaiškinimą, ar iš bendrijos lėšų tvarkoma tokia siena ar iš asmeninių lėšų.

Laba diena, noriu paklausti, kokiu būdu daugiabučio namo gyventojas turi gauti kitų butų savininkų pritarimą, norėdamas ant namo stogo, kuris yra bendro naudojimo objektas, įsirengti terasą.

Ar gyventojas pats gali eiti į butus ir rinkti parašus, kad jam kiti namo gyventojai leistų ant stogo įsirengti terasą.

(šiuo atveju yra tikimybė, kad parašai bus sufalsifikuoti, arba gyventojams bus netinkamai paaiškintas parašų rinkimo tikslas).

Ar šis butų savininkų sprendimas dėl stogo panaudojimo sprendžiamas susirinkimo metu ar balsuojant raštu. Koks teisės aktas tai reglamentuoja.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...

Namo bendrija neturi savo teisiškai įregistruoto žemės sklypo, tačiau bendrijos administracija skaičiuoja mokesčius už teritorijos valymą, žolės nupjovimą, vaikų žaidimo aištelės tvarkymą, medžių genėjimą ( neva, taip nuspręsta visuotiniame bendrijos narių susirinkime ) .

Vyriausybės atstovas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju rinkliava negalima. Kaip yra iš tiesų, nes gyventojai jau pradeda nemokėti mokesčių už teritorijos priežiūrą?

Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas.

Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.

Daugiabučiame name jau 48 metus naudojamės sandėliuku. Staiga viena kaimynė kreipėsi į namo administratorių, kad visos bendro naudojimo patalpos, tame tarpe ir sandeliukai turi būti atlaisvinti ir juose negali būti laikomi jokie daiktai.

Namo administratorius pakeitė visų sandėliukų spynas ir nurodė terminą iki kada reikia išsivežti daiktus.

Sandeliukai netrukdo nei evakuacijai, nei praėjimui, etc. Patarkite, kokių veiksmų imtis ir kaip atgauti galimybę naudotis sandėliuko patalpa.

Jeigu sandėliukai nėra suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais ir nėra įregistruoti kaip asmeninė nuosavybė, tai manytina, jie įrengti bendrojo naudojimo patalpoje - rūsyje.

Butų ir kitų patalpų savininkai gali susitarę dėl naudojimosi tvarkos pasidalinti ir bendrai naudoti bendrojo naudojimo patalpas.

Manytina, pas jus taip ir buvo. Manome, kad administratorius viršijo įgaliojimus.

Klausimai galėtų būti - ar visi gavo sandėliukus, ar susitarto, ar proporcingo...

Daugiabutyje atlikta renovacija, be fasado šiltinimo ir kitų darbų, buvo pakeisti vamzdžiai, radiatoriai, sudėti termostatai, elektroninės duomenų perdavimo sistemos (ant kiekvieno radiatoriaus užkabintas siųstuvas, laiptinėse stovi imtuvai).

Klausimas: kas yra savininkas termostatų ir tokių elektroninių sistemų - būsto savininkas ar bendrija?

Pvz., sugedus termostatui ir / ar toms elektroninėms duomenų perdavimo sistemoms, kas atsakingas už jų remontą, pakeitimą?

Šilumos tiekėjas ir gamintojas ruošiasi atvykti į butą ir patikrinti sistemas, nes įtariamas gedimas (temperatūra namuose žemesnė nei minimumas, turi būti mažiausiai 22C, bet dažniausiai siekia 16-17C), o bendrijos pirmininkas iš karto iškėlė klausimą, kas turės sumokėti, jeigu reikės pakeisti šias dalis. Kaip yra praktikoje ir teisės aktuose?

Pirmininkas ganėtinai naujas, išrinktas prieš porą metų, o renovaciją įgyvendino ankstesnis pirmininkas prieš daugiau nei penkerius metus.

„bendrosios pastato inžinerinės...

„Ar liftų darbo laikas yra reglamentuojamas?

Jei taip, kas už tai yra atsakingas?“ - teiraujausi LRT RADIJO klausytojas Valdas iš Rokiškio.

Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento būsto skyriaus vedėjo R.Šveikausko, lifto paskirtis yra kelti žmonės ir krovinius visą parą, todėl darbo laikas jiems nėra nustatomas.

„Liftas turi tarnauti žmonėms.

Jam keliami specialūs techniniai reikalavimai, kurie svarbūs dėl saugumo, tačiau tvarkingas liftas privalo būti pasiekiamas visiems, ypač negalią turintiems gyventojams“, - aiškina specialistas.

Be to, lifto priežiūrą reglamentuoja teisės aktai, tad bendrija negali savavališkai nuspręsti sustabdyti lifto veikimą: „Liftų naudojimo ir priežiūros taisyklės yra patvirtintos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, todėl bendrija ar jos nariai negali spręsti lifto naudojimo ir eksploatavimo klausimų.“

R.Šveikauskas nurodo, jog daugiabučių lifto priežiūrai turi būti paskirtas specialistas, turintis reikiamą kvalifikaciją, o keliamoji priemonė gali būti išjungiama tik tuo atveju, jeigu ji neatitinka saugos reikalavimų ir kelia pavojų gyventojams.

tags: #kas #atsakingas #uz #lifta #daugiabutyje