Karšto vandens suvartojimo normos butui: kaip apskaičiuojamas ir paskirstomas šilumos kiekis

Šiame straipsnyje aptarsime įvairius šilumos paskirstymo metodus, taikomus daugiabučiuose namuose, ir kaip apskaičiuojamas suvartotas šilumos kiekis. Šilumos paskirstymo metodus vartotojams reglamentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės.

Šilumos paskirstymo metodų pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.

Pagrindiniai šilumos paskirstymo metodai

Lietuvoje taikomi įvairūs šilumos paskirstymo metodai, atsižvelgiant į namo ypatumus ir įrengtus apskaitos prietaisus. Toliau aptarsime keletą pagrindinių metodų:

Metodas Nr. 1: Šilumos paskirstymas pagal vieną įvadinį šilumos apskaitos prietaisą

Šis metodas gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Šį metodą gali pasirinkti didžioji dalis Klaipėdos miesto vartotojų, kurių butuose nėra individualios apskaitos. Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti.

Žiemos sezono metu šiluma apskaičiuojama taip:

  • Šiluma karštam vandeniui paruošti paskirstoma:
    • pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, jei bute / patalpoje įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai;
    • pagal karšto vandens suvartotus normatyvus, jei bute / patalpoje nėra įrengtų karšo vandens apskaitos prietaisų arba gyventojas nedeklaruoja suvartojimo.
  • Šiluma sunaudota karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) paskirstoma:
    • jei name yra vienas įvadinis apskaitos prietaisas: pastato vidutinę šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) galią padauginant iš einamojo mėnesio cirkuliacinės sistemos veikimo laiko (val.) ir gautą šilumos kiekį paskirstant butams / patalpoms proporcingai pagal jiems taikomus cirkuliacijos normatyvus;
    • jei name yra du įvadiniai apskaitos prietaisai: pagal butams / patalpoms taikomus cirkuliacijos normatyvus.
  • Šiluma namo bendrosioms reikmėms paskirstoma: pagal butų / patalpų naudingąjį plotą arba tūrį.
  • Šiluma buto / patalpos šildymui, kurie turi daliklius, paskirstoma:
    • šilumos kiekis, išsiskiriantis nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų, paskirstomas pagal butų / patalpų, turinčių daliklius, naudingą plotą arba tūrį;
    • šilumos kiekis pagal buto daliklių parodymus paskirstomas pagal butui / patalpoms nustatytus daliklių rodmenų vertinimo veiksnių koeficientus ir tolygaus šildymo sąlygą.
  • Šiluma buto / patalpos šildymui, kurie neturi daliklių, paskirstoma: pagal buto / patalpų naudingą plotą arba tūrį.

Vasaros sezono metu šiluma apskaičiuojama taip:

  • Šiluma karštam vandeniui paruošti paskirstoma: pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, jei bute / patalpoje įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai; pagal karšto vandens suvartotus normatyvus, jei bute / patalpoje nėra įrengtų karšo vandens apskaitos prietaisų arba gyventojas nedeklaruoja suvartojimo.
  • Šiluma sunaudota karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) paskirstoma: pagal butui /patalpai taikomus cirkuliacijos normatyvus.

Metodas Nr. 6: Šilumos paskirstymo dalikliais metodas

Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr. Renovuotiems namams taikomas šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 Pagal metodą Nr.

Taikymo sąlygos:

  • Name: įvadinis šilumos prietaisas, kuris matuoja visame pastate suvartotą šilumos kiekį patalpų šildymui, karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai); arba įrengti du įvadiniai apskaitos prietaisai: įvadinis šilumos prietaisas (A), matuojantis šilumą viso namo butų patalpų šildymui, įvadinis šilumos apskaitos prietaisas (B), matuojantis šilumą, sunaudotą karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai).
  • Bute / patalpoje: įrengti šilumos dalikliai (daugiau nei 50 proc. namo butų); yra arba nėra įrengti karšto vandens suvartojimo apskaitos prietaisai.

Name sunaudota šiluma paskirstoma:

  • Jei name yra vienas įvadinis apskaitos prietaisas:
    • Vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui.
    • Namo bendrosioms reikmėms (18 proc. - jei namo bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai; 10 proc. - jei bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti) ir pastato šilumai, kuri išsiskiria nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (15 proc. šilumos dalies).
    • Patalpų šildymui butams, kurie neturi daliklių.
    • Patalpų šildymui butams, turintiems daliklius pagal daliklių parodymus.
  • Jei name yra du įvadiniai apskaitos prietaisai:
    • Šiluma suvartota pagal įvadinį apskaitos prietaisą (B) paskirstoma šilumai karštam vandeniui paruošti, po to temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).
    • Pagal įvadinį apskaitos prietaisą (A) šiluma paskirstoma: Namo bendrosioms reikmėms (18 proc. - jei namo bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai; 10 proc. - jei bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti) ir pastato šilumos kiekiui, kuris išsiskiria nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (15 proc.

Šilumos paskirstymo schema daugiabučiame name

Kiti šilumos paskirstymo metodai

Be jau minėtų metodų, yra ir kitų šilumos paskirstymo būdų, kurie taikomi specifinėse situacijose:

  • Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr.
  • Šilumos, kai butuose / patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, paskirstymo metodas Nr.
  • Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr.
  • Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms paskirstymo metodas Nr.
  • Šilumos renovuotoje trivamzdėje šildymo sistemoje paskirstymo metodas Nr.
  • Šilumos paskirstymo, nustąstant faktines šilumos sąnaudas 1 kub. m karšto vandens paruošti, metodas Nr.

Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.

Metrologinis šilumos paskirstymo metodas nr. gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karštam vandeniui ruošti ir kiekvieno buto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja visą buto suvartotą šilumos kiekį.

Paskirstymo metodas nr. gali būti taikomas daugiabučiuose namuose, kai pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš pastato šilumos punkto "keturvamzde" kolektorine sistema, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais šildymui bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais.

Šilumos kiekio apskaičiavimo pavyzdys naudojant šilumos daliklius

Šilumos paskirstymo metodas Nr.7 Šiuo metu AB "Klaipėdos energija" taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos "Dvyniai" pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14.

Nešildymo sezono metu (vasarą) visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas ir karšto vandens temperatūros palaikymas.

Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Likusį šilumos kiekį padalinus iš gyvenamojo namo butų (patalpų) suvartoto karšto vandens kiekio, gaunamas šilumos kiekis 1 m3 pašildyti.

Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui skaičiuojamas taip, kaip ir šildymo sezono metu, t.y. Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingojo ploto.

Legioneliozės prevencija

Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.

Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos.

Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2 - 4 val. Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos.

Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką. Terminės dezinfekcijos procedūros bus atliekamos vieną šio laikotarpio dieną, gyventojams palankiu laiku, ne darbo valandomis. Sekite savo namo skelbimus. Termošoko metu, karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 °C. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko.

Tokia temperatūra bus išlaikyta ne mažiau kaip vieną valandą. Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti. Šaltą vandenį naudoti galima. Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos. Sekite namo skelbimus, juose turi būti nurodyta, kada tiksliai turite atsukti čiaupus. Už legioneliozės profilaktiką Jūsų daugiabutyje atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai ar bendrijos.

Legioneliozės prevencija

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra sąlyginis šildomas plotas?

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte įtvirtinta buto ar kitų patalpų sąlyginio šildomo ploto sąvoka. Tai buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia.

Kas turi apmokėti už šilumos punkte sunaudotą elektros energiją?

Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje šilumos punktas apibūdinamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos.

Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį?

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Nuo ko priklauso šilumos kaina?

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo.

Apibendrinant, šilumos paskirstymo metodai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų šilumos energijos paskirstymą tarp vartotojų. Pasirinktas metodas turi atitikti namo technines charakteristikas ir gyventojų poreikius, o jo taikymas turi būti skaidrus ir suprantamas visiems vartotojams.

Metodas Pagrindinės sąlygos Šilumos paskirstymas
Nr. 1 Vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas Patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti

tags: #karsto #vandens #kiekis #vienam #butui