Savivalė Lietuvoje: Istorija, Baudžiamoji Atsakomybė ir Atribojimas Nuo Turto Prievartavimo

Savivaliavimo norma nėra baudžiamosios teisės naujovė: ji buvo numatyta ir tarpukario Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, ir 1961 m. Baudžiamajame kodekse, ją numato ir naujasis 2000 m. Baudžiamasis kodeksas. Nepaisant to, kad savivaliavimo sudėtis ne kartą buvo papildyta, jos sudėtingos konstrukcijos nepavyko sukonkretinti taip, kad kvalifikuojant savivaliavimą nebūtų nuolat susiduriama su normų konkurencija bei prieštaringomis teisės aišakomis. Dėl to atskleisti ir tiksliai nustatyti jos pobūdį ir veikimo taisykles yra aktuali teorinė ir praktinė problema.

Šio nusikaltimo vienodos ir išsamios praktikos nėra suformuotos, todėl praktikai tirdami baudžiamąsias bylas dažnai nevienodai supranta savivaliavimo sudėtį bei skirtingai vertina bylos aplinkybes. Savivaliavimo atvejų kiekvienais metais nemažėja, o auga. Todėl šio straipsnio tikslas - panagrinėti savivaliavimo esmę, atribojimą nuo kitų teisės pažeidimų bei atsakomybę už šį nusikaltimą.

Savivalė Lietuvoje nuo senų laikų yra draudžiama. Apie tokius veiksmus draudžiamumą kalba ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Baudžiamasis Statutas (toliau - BS). Nepriklausomos tarpukario Lietuvos laikotarpiu ši veika apibrėžta BS 507 straipsnyje.

Savivaliavimo Reglamentavimas Užsienio Valstybėse

Suprantama, kad tokias nusikalstamas veikas draudžia ir daugelio kitų šalių baudžiamieji įstatymai. Vienos šalys savivaliavimo normą konstruoja detaliau, kitos - lakoniškiau, kur visi klausimai, susiję su normos taikymu, paliekami teismų praktikai ir mokslui.

Savivaliavimas reglamentuotas Rusijos Federacijos BK 330 str. Šis straipsnis numato atsakomybę už savavališkus veiksmus, ginčijant organizacijos arba asmens, jei tokiais veiksmais padaryta didelė žala. Kvalifikuojančiu požymiu laikomas smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti. Akivaizdu, jog savivaliavimu kėsinamasi į įstatymų nustatytas subjektines teises įgyvendinimo tvarką.

Panaši savivaliavimo konstrukcija įtvirtinta ir Latvijos Respublikos BK. Minėto kodekso 279 str. numato atsakomybę už savavališkus veiksmus, ginčijant valstybinės ar savivaldybės institucijos arba kito asmens, jei tokie veiksmai susiję su didelės žalos padarymu. Taip pat išskiriami kvalifikuojantys požymiai - iš anksto susitarusių asmenų grupės nusikaltimas, pakartotinumas, prievarta ir grasinimas, šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimas.

Gan laisvos konstrukcijos savivaliavimo sudėtis pateikiama Ispanijos Karalystės BK 455 straipsnyje: kaltinamas tas, kas siekdamas realizuoti savo teisę, panaudojo smurtą ar jėgą daiktų atžvilgiu. Straipsnio antroje dalyje skiriama aukštesnio laipsnio bausmė, jei smurtas ar grasinimai buvo vykdomi panaudojant ginklą ar kitą pavojingą objektą. Norma sudaryta bendrais požymiais kaip siekimas veikti panaudojant smurtą, grasinimus. Be abejo, norma apima visus nusikalstamo poveikio būdus, tarp jų ir fizinį smurtą. Akivaizdu tai, jog asmuo atsako tik už savavališką savo teisės realizavimą.

Vokietijos BK 123 str. numato atsakomybę už įsibrovimą į patalpas. Pagal šį straipsnį baudžiamas tas, kas savavališkai įsibrauna į svetimą butą, verslo patalpas arba kitą uždarą vietą, arba svetimo asmens turimą arba numanomą teisę. Pastebėtina tai, kad įstatymo pirmoje dalyje nėra įvardinti padariniai, todėl darytina išvada, kad pagal pirmąją dalį, asmuo baudžiamas net ir nepadaręs esminės žalos asmens teisėms.

Pagal straipsnio antrąją dalį, atsako tas, kas savavališkai pasisavins jam nepriklausantį nekilnojamąjį turtą. Lenkijos Respublikos BK 191 str. 2 d. pateikia tokią konstrukciją - savivaldavimu padaro tas, kas naudoja smurtą arba neteisėtais grasinimais siekia priversti grąžinti įsiskolinimus. Įstatyme tiesiogiai nurodyta, kad veika pripažįstama savivaldavimu tik panaudojus smurtą arba grasinimus. Taip pat matome, jog įstatymas yra labai susiaurintas ir apima tik piniginę prievolę.

Štai Norvegijos Karalystės BK pateikiamas laisvos formos savivaliavimo apibrėžimas. Remiantis šio kodekso 392 str. 2 d., dėl savivaliavimo kaltas tas, kuris veikė su tikslu apginti tikras arba tariamas savo teises. Suprantama, kad asmuo atsako tik už savavališką savo teisės realizavimą. Nenumatyti jokie kvalifikuojantys požymiai.

Taip pat laisvos formos savivaliavimo apibrėžimas pateikiamas ir Švedijos Karalystės BK 8 sk. 9 str., kur savivaliavimu kaltinamas tas, kas, siekdamas atkurti savo teises, neteisėtai įsikiša į kito asmens nuosavybę. Suomijos Respublikos BK 17 sk. 9 str. pateikia tokį apibrėžimą - aš nusikaltimą padaro tas, kas, siekdamas apsaugoti arba įgyvendinti savo teises, imasi neteisėtų priemonių nesikreipdamas į kompetetingas valdžios institucijas, turi būti nuteistas, nebent griežtesnė sankcija už aš poelgį yra įtvirtinta kituose teisės aktuose. Iš šio straipsnio dispozicijos matome, kad neteisėtas savo teisės įgyvendinimas galimai reglamentuotas ir kituose Suomijos įstatymuose. Taigi manytina, kad šis Suomijos BK straipsnis taikomas nesant didelės žalos požymio bei smurto ar grasinimų. Panaudojus smurtą ar grasinimus bus taikomas kitas įstatymas.

Austrijos BK 105 str. numato atsakomybę už prievartą. Pagal šį straipsnį baudžiamas tas, kuris prievarta arba grasindamas pavojumi panaudoja prievartą, kad įtikintų kitą asmenį taip veikti arba neveikti, arba tai išgyventi. Šis straipsnis netaikomas, jeigu smurtavimas ar grasinimas yra sankcionuota priemonė reikalavimui ar vykdymui užtikrinti. Iš šio straipsnio dispozicijos matome, kad prievarta pareikštas reikalavimas nukreiptas į konkretų turtą - pinigus. Straipsnis taikomas tik panaudojus smurtą ar grasinimus, kurie, žinoma, apima įvairaus pobūdžio prievartinę veiką.

Savivaliavimo Sudėtis Pagal LR BK

Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas savivaliavimo sudėtį taip pat priskiria prie nusikaltimų valdymo tvarkai ir yra reglamentuotas LR BK 294 straipsnyje. Šiame naujame LR BK savivaliavimo sudėtis pateikta panašios konstrukcijos į prieš tai galiojusio LR BK, tik iš pagrindinės nusikaltimo sudėties buvo pašalintas grasinimo požymis.

Padarius savivaliavimą, t.y. įsijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė ir padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams, procesas prasideda, jei nuo tokios veikos nukentėjęs asmuo teismui paduoda skundą ar jo teisėtas atstovas - pareiškimą. Prokuroras taip pat gali pareikšti reikalavimą, t.y. gali pats inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei mato, kad dėl padarytos veikos visuomeninio pavojingumo ar kitų aplinkybių būtina vykdyti procesą.

Būtina pažymėti, kad savivaliavimas kaip administracinės teisės pažeidimas reglamentuojamas ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už įsijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarytą didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Nusikaltimo Sudėtis

Svarbiausias juridinis pavojingos veikos požymių visuma yra nusikaltimo sudėtis. Ši sąvoka nusikalstamą veiką jungia su įstatymo reikalavimais. Taigi sudėtis - betarpiškas kvalifikavimo pagrindas. Todėl tinkamas sudėties supratimas turi lemiamą reikšmę visiems kvalifikavimo klausimams išspręsti.

Nusikaltimo sudėtis - tai vienybė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų veikos požymių, kurie pagal įstatymą šią veiką apsprendžia kaip nusikaltimą. Sudėtis apima požymius, būdingus visiems tos rūšies nusikaltimams. Šie požymiai apibūdina nusikaltimo esmę, pobūdį, pavojingumą visuomenei, skirtumą nuo kitų nusikaltimų.

Savivaliavimo sudėtis reglamentuota XLII skyriuje, kuriame pateikiami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai. Esant sudėtingai savivaliavimo konstrukcijai, pasitaiko atvejų, kuomet teismai, interpretuodami šio straipsnio nusikaltimo sudėtį, dažnai netinkamai pritaiko baudžiamąjį įstatymą.

Savivaliavimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas nesunkiems (BK 294 str. 1d.) ir apysunkiams (BK294 str. LR BK 294 str. 1 d. už įsijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarę didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Tas, kas savivaliavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Nusikaltimo Objektas

Savivaliavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisių ir pareigų atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.

Konstitucijos 18 straipsnyje skelbiama: žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).

Teisių ir pareigų atsiradimo pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymais, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisinius padarinius, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilinius teisinius padarinius (CK 1.136 straipsnis).

Įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kuriais pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir interesai (CK 1.137 straipsnis).

Savivaliavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai - žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai. Minėti teisiniai gėriai yra saugomi ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos: štai pavyzdžiui 17 straipsnis skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais ir iš nieko negali būti ji savavališkai atimta.

Pavyzdžiui, vienoje iš Aukščiausiojo teismo nagrinėtų bylų asmenys nepranešę policijos darbuotojams apie pavogtus piniginius, bando atsiimti savais būdais, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju matyti, kad buvo pasikėsinta į dvi įstatymo saugomas vertybes: pagrindinę - įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką, ir papildomą - žmogaus sveikatą.

Objektyvieji Požymiai

Savivaliavimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia neteisėtu (įsijamos, tiek pripažįstamos) teisės (tikros arba tariamos) vykdymu. Taigi kaltininkas arba asmuo, kurio interesais kaltininkas veikia, visada yra tikro ar tariamo subjekto.

Lietuvos žemėlapis

Savivaliavimo Atribojimas Nuo Turto Prievartavimo, Kitų Teisės Pažeidimų

Svarbu atskirti savivaliavimą nuo turto prievartavimo, administracinės teisės bei civilinio delikto.

Turto Prievartavimas

Turto prievartavimas, numatytas BK 182 straipsnyje, apibrėžiamas kaip reikalavimas perduoti svetimą turtą ar turtinę teisę, atlikti kokius nors turtinio pobūdžio veiksmus arba nevykdyti jų, ar atlaisvinti turtą, grasinant panaudoti psichinę ar fizinę prievartą prieš žmogų, sunaikinti ar apgadinti turtą, paskelbti kompromituojančią ar gėdinga informacija apie jį ar jo artimus žmones, arba perduoti tikrą ar išgalvotą informacija, galinčią pakenkti asmens ar jo artimųjų interesams.

Pagrindinis skirtumas nuo savivaliavimo yra tas, kad turto prievartavimo atveju reikalaujama svetimo turto ar turtinės teisės, o savivaliavimo atveju įgyvendinama tariama ar tikra teisė. Taip pat turto prievartavimas visada susijęs su grasinimais, o savivaliavimas gali būti padarytas ir be jų, tačiau padarant didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Administracinė Teisė

Savivaliavimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje, skiriasi nuo baudžiamojo savivaliavimo tuo, kad administracinės teisės pažeidimas padaromas padarant nedidelę žalą, o baudžiamasis - didelę.

Civilinis Deliktas

Civilinis deliktas - tai žalos padarymas asmeniui, kurį padaręs asmuo privalo atlyginti. Skirtumas nuo savivaliavimo yra tas, kad civilinis deliktas nesusijęs su tariamos ar tikros teisės įgyvendinimu, o savivaliavimas - susijęs.

Žinomo Nusikaltėlio Bandymai Išvengti Laisvės Atėmimo

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie žinomą nusikaltėlį L. Lapinską, kuris, būdamas įkalintas, sugebėjo sukurti šeimą ir susilaukti vaikų. Tačiau teismas atmetė jo prašymą išleisti į laisvę anksčiau laiko. Į laisvę kalinys turėtų išeiti maždaug 2025 m.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas atmetė jau eilinį L. Lapinsko ir jo atstovės prašymą išleisti į laisvę. Tąkart komisija nusprendė, kad net ir po keliolikos metų, praleistų už grotų, išlieka bent vidutinė rizika, kad L. Pasak į teismą besikreipusio kalinio ir advokatės, toks lygtinio paleidimo komisijos sprendimas - neteisingas ir turėtų būti panaikintas, o pats L.

Pats L. Lapinskas skunde pateikiamas teigiamai - nurodoma, kad už grotų kalinys elgiasi motyvuotai, jau būdamas kalėjime susirgo sunkia ir nepagydoma liga, turi neįgalumą, tačiau yra sukūręs šeimą, turi vaikų, jo socialiniai ryšiai yra itin stiprūs. Teismo vertinimu, formalus pagrindas paleisti žinomą nusikaltėlį į laisvę anksčiau laiko yra - L. Tačiau, to paties teismo vertinimu, kalinys įdėjo per mažai pastangų, akivaizdžių rezultatų nematyti, o ir L.

Kitas užkliuvęs dalykas - L. Lapinsko elgesys nepasižymėjo disciplinuotumu: kalinys buvo 4 kartus skatintas ir 23 kartus baustas, tai esą rodo, kad L. Tiek teismo, tiek ir kalėjimo administracijos vertinimu, L. Lapinskas „stokoja objektyvaus savivaizdžio, šiuo metu trūkumų ar neigiamų savo asmenybės bruožų neįžvelgia, pasitiki savo sugebėjimais bei galimybėmis išspręsti įvairaus pobūdžio nesėkmes, todėl nesistengia gilintis į galimus sunkumus, nuteistojo asmenybėje galima pastebėti ir impulsyvumo bruožų, t. y. 2002-2003 m.

„Lapinų“ Gauja ir Jos Nusikaltimai

Svarbiausiu šios gaujos lyderiu preliminariai laikomas Justas Belousovas, turintis Lapino pravardę. Tačiau J. Belousovas nebuvo vienintelis nusikalstamo susivienijimo organizatorius - vienu iš gaujos vadeivų įvardijamas ir L.

Pats griežtą tvarką gaujoje įvedęs L. Tačiau sutriuškinus „Lapinų“ grupuotę, smūgis suduotas ir jos vadeivai - 2005 m. L. Tarp „Lapinų“ gaujos įvykdytų nusikaltimų yra ir itin sunkių: nustatyta, kad L. Lapinsko vadovaujami gaujos nariai 2003 m. sausį miške prie kelio Vilnius-Ukmergė nužudė Vilių Bogačenką, o 2004 m.

Pats gaujos vadeiva L. Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad, švęsdamas savo gimtadienį, L.

tags: #karsta #info #linija #turto #prievartavimas