Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus žingsnis kiekvienam gyventojui, siekiančiam naudotis įvairiomis paslaugomis ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką Karoliniškių seniūnijoje, Vilniuje.
Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kasmet gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registruojama vis daugiau. 2008-aisiais birželį tokių šalyje buvo 55,6 tūkst., 2010-ųjų pradžioje - 71,9 tūkst., o 2015-aisiais - 107,9 tūkstančių. Tuo metu gyvenamosios vietos visiškai nedeklaravo dar 122,9 tūkst.

Karoliniškių seniūnijos panorama
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Supaprastinta Tvarka Nuomininkams
Siūlomomis pataisomis būtų numatyta, jog nuomininkams, siekiantiems deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste, nebereikėtų jo savininko sutikimo, tačiau užtektų pateikti nuomos, panaudos sutartį ar kitą dokumentą.
„Dažnai sulaukiame klausimų, ar galima deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą bute, kurį nuomojiesi. Išties norint deklaruotis Vilniuje dar nuo 2016 metų galioja supaprastinta tvarka, kai užtenka tiesiog pateikti nuomos sutartį.
Tereikia žinoti keletą tvarkos svarbių akcentų: svarbu turėti galiojančius dokumentus: asmens dokumentą ir nuomos sutartį, sudarytą su buto savininku arba bendraturčiu (pakanka vieno, jei jų daug). Sutartis net nebūtinai turi būti patvirtinta notaro - tokio reikalavimo nėra.
Turint šiuos dokumentus, belieka kreiptis į savo seniūniją arba savivaldybę nuotoliniu būdu - elektroniniu paštu arba per E.
Svarbūs Akcentai
- Galiojantis asmens dokumentas.
- Nuomos sutartis, sudaryta su buto savininku arba bendraturčiu.
- Kreipimasis į seniūniją arba savivaldybę nuotoliniu būdu.
Būsto Savininkų Nuraminimas
„Atsakydamas į tokius nuogąstavimus, visad pabrėžiu, kad tai labiau santykių tarp savininko ir nuomininko klausimai. Matyt, neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketini deklaruotis jo bute.
O deklaruodami mes tikrai neklausinėjam žmonių, ar jie apie tai jau pranešė savininkui. Procedūrai atlikti ši informacija nereikalinga. Kita vertus, būstų savininkai neturėtų baimintis - gyvenamosios vietos deklaravimas yra naujo Vilniaus gyventojo „įforminimas“ gyventojų registre.
Jis nei su komunaliniais mokesčiais, nei su nuosavybės teise neturi nieko bendra“, - ramina V.
Tvarka Užsienio Valstybės Piliečiams
Jei vilniečiu tapti nori užsienio valstybės pilietis, jam reikia turėti leidimą (nuolat arba laikinai) gyventi Lietuvoje. Pirmą deklaraciją jis turi pateikti per Migracijos departamentą. Jei vėliau keičiasi asmens gyvenamoji vieta, tvarka tampa įprasta, kaip ir kiekvienam kitam.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Būdai
Savivaldybės atstovas pabrėžia, kad deklaravimo procesas dabar labai palengvintas: yra net keli būdai, kaip galima greitai ir patogiai, net neišeinant iš savo namų, oficialiai tapti vilniečiu ir tokiu būdu prisidėti prie vis augančio, gražėjančio miesto gerovės.
tags: #karoliniskiu #seniunija #gyvenamosios #vietos #deklaravimas