Lietuvos Respublikos Prezidentas - didžiausias atstovas reprezentuoti šalį užsienyje, išrinktas tautos. Valstybėje daugiau dalijasi su Vyriausybe bei Seimu. Svarbiausio įstatymo - Konstitucijos - 1 straipsnis skelbia: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“
Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne jaunesnis kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Rinkimų Organizavimas ir Dalyvavimas
Rinkimus rengia ir vykdo viešai valstybė ir savivaldybės, užtikrindamos komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą ir išsaugojimą. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai.
Kandidatus į Respublikos Prezidentus gali iškelti Seimas arba iškelti pavieniai asmenys. Kandidatas turi pateikti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų ir rinkiminę programą. Už kandidato įregistravimą pat pateikiamas raštu mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas.
Balsavimo Tvarka ir Rezultatų Nustatymas
Balsavimas vyksta komisijos nurodytoje patalpoje apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Išrinktu laikomas kandidatas, kuris gavo daugiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jei nė vienas kandidatas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, skelbiamas pakartotinis balsavimas.
Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios Respublikos Prezidento rinkimų komisija įteikia jam LR. Respublikos Prezidentas prisiekia LR Seimo rūmuose, Seimo posėdyje. Prisiekimo aktą pasirašo prisiekęs Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas.
Prezidento Įgaliojimai
Lietuvos Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Įstatymus svarstyti pakartotinai svarstyti ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Prezidentas klausimus sprendžia suderintai su Seimu. Teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skiria teisėjus.
Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Taip pat Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems, paprastai teikiama pagal pačių nuteistųjų prašymus.
Kandidatų Turto Deklaracijos Viešumas
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) registruoti rinkimų įstatymų pakeitimai numato, kad kandidatų duomenys apie turtą, pajamas, privačius interesus, taip pat juos iškėlusios partijos būtų skelbiamos penkerius metus. Pagal projektus, 50 metų būtų galima skelbti tik kandidatų vardus, pavardes ir kokia partija ar rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys.
VRK surenka kandidatų veiklos anketas ir jas pateikia visuomenei.
(Alkas.lt, lrs.lt) VRK spaudos konferencija apie artėjančius savivaldos rinkimus
Anksčiau VRK tik priimdavo informaciją, kurią pateikdavo kandidatai, ir į ją niekaip nereaguodavo. Dabar vis daugiau tikrinami kandidatų pateikti faktai. Pavyzdžiui, dėl teistumo ar bendradarbiavimo su KGB. Informacija apie kandidatus yra skelbiama VRK tinklalapyje. Visuomenei labai svarbi yra teisė žinoti ir gauti objektyvią informaciją. Pati visuomenė pasitikrina informaciją ir per savo šaltinius, ir padedama kitų kandidatų. Bet labai svarbi yra institucinė kontrolė, kurią turi atlikti VRK.
Specialiosios tarnybos Lietuvoje gali pateikti tik tą medžiagą, kurią leidžia pateikti institucijos direktorius. Yra kraštų, kur klausimai yra sprendžiami kolegialiai. Piliečiai turi teisę žinoti apie kandidatus, bet yra ir valstybinė paslaptis. Institucijos vadovas atsako už pasekmes. VSD neturi duomenų apie viską Lietuvoje. Kai VRK užklausia, patikrinamos savo duomenų bazės ir neretai gauta medžiaga yra labai fragmentinė.
Būtų gerai, jeigu tarnybos informuotų ne tik VRK, bet ir partijos vadovą, jeigu tarp šios partijos keliamų kandidatų yra tokių asmenų. Partijos vadovai galėtų ir patys parodyti iniciatyvą bei susitikti su specialiųjų tarnybų vadovais. Manau, kad būtų šimtą kartų geriau žinoti tokią informaciją prieš rinkimus, kad galėtum atšaukti tokį kandidatą, negu atsidurti situacijoje, kai tai paaiškėja jau po rinkimų. Tada krenta šešėlis ne tik ant to konkretaus žmogaus, bet ir ant visos partijos bei jos vadovo.
Kandidatas, bendradarbiavęs su KGB, turi tai įrašyti ir į rinkimų medžiagą, bet ne apie kitus nusikaltimus. Jeigu buvo teistas, tik trumpą informaciją, be detalių, už kokius pažeidimus. Kodėl neprašoma nurodyti informacijos, kad kandidatas pažeidė įstatymą dėl Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, pateikiant ir aplinkybes. Argi tai nesvarbu? Ar tokių žinių nevertėtų talpinti VRK puslapyje internete?
Prezidento rinkimų įstatyme nėra net numatyta informuoti apie teistumą, nors reikalaujama nurodyti bendradarbiavus su užsienio specialiosiomis tarnybomis. Tokia pat norma yra ir dėl kandidatų į Europos Parlamentą (EP). Žiūrima tik tai, ar kandidatų pateikta deklaracija atitinka Mokesčių inspekcijos turimą informaciją, o ne tai, ar šie asmenys gyvena pagal oficialiai gautas pajamas. Tikriname anketoje pateiktų žinių tikrumą.
Jeigu asmuo yra išrenkamas prezidentu, tai jis gauna teisę dirbti su slaptais dokumentais pagal pareigas ir niekas jo daugiau jau nebetikrina. O jeigu tu esi kitoks valstybės pareigūnas, tai tau reikia užpildyti labai storą anketą, kurioje yra ir šie klausimai, apie kuriuos kalbėjome. Tai galbūt būtų galima pateikti privalomai kandidatams į prezidentus panašią ar šiek tiek mažiau detalią anketą, bet tikrai ne tokią atmestinai parengtą ir suteikiančią minimalią informaciją, kaip yra dabar?
Pildant kai kurias anketos grafas, pavyzdžiui, dėl teistumo, neužtenka tik pažymėti, teistas buvo žmogus, ar ne. Reikėtų nurodyti - bent trumpai - ir už ką buvo teistas. Jeigu bus parašytas straipsnis, pagal kurį kandidatas turėjo teistumą, teisiniu požiūriu tai būtų detalizavimas, bet ar rinkėjams tai daug pasakytų? Tai gal iš karto visą baudžiamąją byla prisegti? Jeigu būtų norima informuoti, už ką žmogus buvo teistas, galima suformuluoti ir aiškiai, ir informatyviai, ir trumpai. Dviem trim sakiniais.
Mes kalbėjome, kad teisėsaugos struktūrose negali dirbti tas, kas turi teistumą. Bet valstybės tarnyboje yra dar kitas apribojimas, kai ten trejus metus negali dirbti asmuo, kuris pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, o apie tokius dalykus minėtoje anketoje kandidatams net neužsimenama.
VRK gali sudaryti darbo grupę ir tada iš kandidato gautą informaciją galima siūlyti pačiam kandidatui pripažinti kaip nepagrįstą arba kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti faktą, kad pretendentas į prezidentus nurodė neteisingus duomenis. Šita informacija bus pagrindas siūlyti kandidatui pakeisti žinias anketoje. Bet tai ir viskas.
Svarbiausia yra viešumas. Rinkėjas galės pasirinkti, ar balsuoti už pretendentą, kuris meluoja anketoje. O pašalinti iš rinkimų parašiusio netiesą kandidato VRK negali. Ne. Tokios teisės VRK neturi. Tai VRK vykdo tik viešumo funkciją, kaip ir visuomenės informavimo priemonės.
Yra dar griežtesnė nuostata, kad jeigu iki rinkimų lieka mažiau nei 12 dienų, tai apskritai mes net negalime nagrinėti klausimo ir nuo mūsų apsisprendimo niekas nepriklauso. Tai yra numatyta įstatymo. Bet kokia panaši informacija apie kandidatus turi būti padėta į stalčius.
tags: #kandidato #i #lr #prezidentus #turto #deklaracijos