Kanalizacijos įvedimas į individualų namą: įrengimo reikalavimai Lietuvoje

Įsirengiant nuosavą būstą, vienas svarbiausių klausimų - tinkamos kanalizacijos sistemos įrengimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra kanalizacijos įvedimo į individualų namą įrengimo reikalavimai Lietuvoje, kokius nuotekų valymo įrenginius pasirinkti, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo kaimyninių sklypų ir kitus svarbius aspektus.

Nuotekų valymo įrenginių pasirinkimas

Rinkoje siūlomi įvairių tipų nuotekų įrenginiai namams iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs, tačiau jie skiriasi technologija, dydžiu, eksploatacijos kaštais ir kitais aspektais. Kad išsirinktumėte būtent Jūsų namų ūkiui tinkamiausią variantą, atsižvelkite į šiuos kriterijus:

Gyventojų skaičius ir įrenginio našumas

Valymo įrenginio dydis (našumas) parenkamas pagal nuolat gyvenančių asmenų skaičių ir jų vandens suvartojimą. Kuo daugiau žmonių naudosis vandeniu, tuo didesnio pajėgumo įrenginio reikės. Pavyzdžiui, standartinis vienos šeimos (4-5 asmenų) namui skirtas įrenginys paprastai pajėgus išvalyti ~0,8-1,0 m³ nuotekų per parą. Renkantis dydį, verta įvertinti ne tik dabartinius poreikius, bet ir ateitį - galimą šeimos pagausėjimą, dažnus svečių vizitus.

Klaida būtų bandyti sutaupyti pasirenkant per mažą modelį vien dėl mažesnės kainos - laikui bėgant nepakankamo dydžio valymo įrenginys nesusidoros su apkrova, reikės jį keisti ar dažniau prižiūrėti, o tai kainuos daugiau nei buvo sutaupyta. Atminkite, kad yra modelių ne tik individualiam namui (4-6 gyv.), bet ir didesnių - kotedžams, kaimo turizmo sodyboms ar net iki ~25 asmenų grupėms, todėl kiekvienu atveju galima parinkti optimalų variantą.

Sklypo dydis, gruntas ir gruntinio vandens lygis

Sklypo plotas ir geologinės sąlygos taip pat lemia, kokį įrenginį patogiausia įrengti. Biologiniai įrenginiai patys savaime užima nedaug vietos (viena požeminė talpa), tačiau reikia suplanuoti vietą ir aplink ją. Pagal reikalavimus, įrenginys turi būti atitrauktas nuo pastatų, sklypo ribų (minimali 3 m sanitarinė zona), negali būti po langais ar labai arti geriamo vandens šulinio (jei toks yra).

Mažesni sklypai diktuoja poreikį kompaktiškesniems modeliams, kurie turi vertikalią konstrukciją ir gali būti montuojami gilyn, kad užimtų mažiau ploto horizontaliai. Taip pat įvertinkite gruntinio vandens lygį. Jei sklype aukšti gruntiniai vandenys, montuojant talpą gali prireikti papildomų sprendimų (pvz., įrenginio inkaravimo - kad tuščias rezervuaras neiškiltų) arba rinktis modelį su integruotu siurbliu, išpumpuojančiu išvalytą vandenį.

Grunto tipas svarbus planuojant išleistuvo ar infiltracijos šulinio įrengimą: pralaidžiuose smėlinguose gruntuose išvalytas vanduo lengvai susigers, o molingam gruntui gali reikėti didesnio infiltracinio šulinio ar drenažo sistemos, kad vanduo turėtų kur išgaruoti/ištekėti. Jei šalia sklypo yra griovys ar kitas nuotekų priėmėjas, galėsite išvalytą vandenį nuvesti tiesiai ten.

Aplinkosaugos reikalavimai numato, kad išvalytos nuotekos į aplinką patektų nekenksmingos, tad tinkamai parinkus vietą ir įgyvendinus techninius sprendimus (pvz., įrengus atitinkamo dydžio infiltracinį šulinį pagal grunto sąlygas), sistema veiks saugiai ir efektyviai.

Priežiūros poreikiai ir eksploatacija

Kiekvienam nuotekų valymo įrenginiui reikalinga tam tikra priežiūra, tačiau vieni modeliai reikalauja jos daugiau, kiti - minimaliai. Apskritai biologiniai įrenginiai yra patogūs tuo, kad kasdienės specialios priežiūros nereikalauja: juos paleidus, mikroorganizmai veikia savarankiškai skaidydami teršalus. Svarbiausia taisyklė vartotojui - nenaikinti tų mikroorganizmų: į kanalizaciją nepilti stiprių cheminių valiklių, rūgščių ar šarmų pertekliaus, antibiotikų, naftos produktų. Taip pat saikingai naudoti buitinius riebalus ir nešlakstyti į kanalizaciją, kas nepriklauso buitinėms nuotekoms (statybinių atliekų, smėlio ir pan.). Dauguma gamintojų pateikia aiškias instrukcijas, kaip naudotis sistema, kad ji tarnautų ilgai.

Dumblo šalinimas. Biologinio valymo procese susidaro perteklinis dumblas (bakterijų biomasa), kuris kaupiasi įrenginio talpoje. Jį reikia periodiškai pašalinti asenizacine mašina (nuotekų išvežėjai). Geros naujienos - paprastai to daryti tenka gana retai. Šiuolaikiniai įrenginiai suprojektuoti taip, kad dumblo pertekliaus susikaupia lėtai; paprastai užtenka išsiurbti dumblą kartą per metus ar net rečiau, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Reguliariai (pvz., kartą per metus) atlikus šią procedūrą, įrenginys veiks optimaliai.

Pasirinkus patikimą tiekėją, galima sudaryti priežiūros sutartį - specialistai patys atvyks apžiūrėti įrenginį, patikrins orapūtės veikimą, išvalys filtrus, esant reikalui išsiurbs dumblą. Tinkamai prižiūrima sistema neturėtų skleisti nemalonių kvapų ar kelti kitų nepatogumų - dažniausiai kvapai atsiranda tuomet, kai įrenginys perkrautas arba seniai nevalytas.

Avarinis režimas ir nenaudojimo periodai. Jei kuriam laikui išvykstate ir name nesinaudojama vandeniu, dauguma biologinių įrenginių tai „pakelia“ be problemų. Pavyzdžiui, modernius įrenginius galima palikti be nuotekų net iki ~180 dienų - tokiu atveju tiesiog rekomenduojama išjungti orapūtę (arba nustatyti į „miego režimą“, jei yra elektroninis valdiklis) tam periodui. Grįžus tereikia vėl įjungti įrangą ir pradėti naudotis vandeniu - sistema vėl atgis. Daugelis gamintojų pažymi, kad specialaus bakteriologinio starto dažniausiai nereikia: pakanka kelių savaičių normalios eksploatacijos, kad bakterijų kolonija vėl įsisiūbuotų ir pasiektų pilną efektyvumą. Žinoma, jeigu įrenginys visai naujas, paleidžiant jį pirmą kartą, naudinga užpildyti aktyviuoju dumblu (tai atlieka montuotojai) - tuomet valymas pradės veikti tą pačią dieną.

Energijos sąnaudos

Beveik visi individualiems namams skirti biologiniai valymo įrenginiai yra automatiniai, t.y. turi oro kompresorių (orapūtę) ir kartais siurbliuką, kurie naudoja elektros energiją. Energijos sąnaudos paprastai nedidelės - daugumoje mažos talpos įrenginių montuojamos ~60-100 W galios orapūtės, veikiančios nuolat. Tai prilygsta maždaug vienos ekonominės lemputės ar nedidelio šaldytuvo elektros sunaudojimui.

Pavyzdžiui, 80 W galingumo orapūtė per parą sunaudos apie 1,9 kWh elektros energijos. Per mėnesį tai būtų ~57 kWh; jei elektros kaina ~0,20 €/kWh, tai sudarytų apie 11-12 € per mėnesį. Žinoma, tikslios sąnaudos priklausys nuo modelio - kai kurie modernesni įrenginiai turi išmanią valdiklių elektroniką, kuri gali reguliuoti aeravimo intensyvumą pagal realų nuotekų srautą (pavyzdžiui, naktį sumažinti pūtimą, kai vandens beveik nenaudojate). Tokie automatiškai prisitaikantys įrenginiai užtikrina, kad nebus eikvojama perteklinė energija, be to, mažesnis aeravimas esant nedidelėms apkrovoms reiškia tylesnį veikimą ir ilgesnį orapūtės tarnavimo laiką.

Kaina ir ekonominis aspektas

Lietuvos rinkoje individualaus namo biologinio valymo įrenginys (su ~0,8-1 m³/parą našumu) kainuoja apytiksliai 1200-2000 € (be montavimo darbų). Montavimo kaina - atskiras aspektas: įrenginio sumontavimas su iškasimu, užkasimu, prijungimu prie namo ir infiltracijos sistemos gali kainuoti tiek pat ar net daugiau nei pats įrenginys, priklausomai nuo grunto sąlygų, atstumo, papildomų medžiagų (smėlio, žvyro) poreikio. Vis dėlto, investuoti į kokybišką montavimą būtina, nes daug kas priklauso nuo tinkamo sumontavimo - net geriausias įrenginys blogai pastačius gali veikti netinkamai.

Vertinant ekonominį aspektą, pravartu skaičiuoti ne vien pirminę kainą, bet ir eksploatacijos kaštus per kelis metus. Į šiuos kaštus įeina: elektros sąnaudos (kaip minėta, ~10 € mėn.), dumblo išvežimas (dažnai ~1 kartą per metus, paslauga gali kainuoti ~40-60 € priklausomai nuo regiono), filtrų ar kompresoriaus membranų keitimas kas kelerius metus (tai nėra brangu). Visumoje, gerai prižiūrimo biologinio įrenginio metinis išlaikymas paprastai neviršija kelių šimtų eurų.

Lyginant su alternatyva - sandaria nuotekų kaupimo talpa, kurią tenka pumpuoti kas kelias savaites - biologinė sistema yra gerokai ekonomiškesnė ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl net jei kokybiškas biologinis nuotekų valymo įrenginys kainuoja daugiau, ši investicija atsiperka tiek finansine, tiek patogumo ir ekologine prasme.

Gamintojo patikimumas ir sertifikatai

Galiausiai, renkantis įrenginį, labai svarbu gamintojo patikimumas. Rinkitės tik tuos gamintojus ir tiekėjus, kurie turi visus reikalingus sertifikatus (CE atitikties deklaracijas, bandymų protokolus). Lietuvoje parduodami nuotekų įrenginiai namams privalo būti ištirti akredituotose laboratorijose ir atitikti Nuotekų tvarkymo reglamento nustatytas normas.

Patyrę gamintojai paprastai tuo pasirūpina - jų produkcija sertifikuota pagal ES standartą EN 12566-3 (mažų nuotekų valymo įrenginių standartas), todėl pirkdami tokį įrenginį galite jaustis saugūs dėl jo kokybės. Venkite neaiškios kilmės „garažinių“ gaminių, kurie gali būti pigesni, bet neatitikti reikalavimų - jų eksploatavimas gali užtraukti baudas, be to, jie gali greitai sugesti. Dokumentacija - dar vienas aspektas: kiekvienam įrenginiui turi būti pateikiamas techninis pasas, eksploatacijos instrukcija lietuvių kalba, deklaracija. Renkantis tiekėją, pasidomėkite, ar jis padeda susitvarkyti dokumentus (projektą, suderinimus).

Atstumai iki kaimynų sklypo ribos

Sodo sklypas 6 arai, namas 80 kv. Gyvenamų namų sekančiuose sklypuose nėra, tik dirbama žemė. Kokie reikalavimai įsivedant valymo įrenginius, tiksliau atstumai, kai nėra gyvenamų namų pas kaimynus?

Svarbu žinoti, koks turi būti atstumas tarp nuotekų kaupimo rezervuaro ir artezinio vandens gręžinio. Taip pat, koks atstumas turi būti išlaikytas tarp nuotekų valymo įrenginio ir vandens gręžinio. Ar vandens gręžinys normuojamas taip pat kaip šachtinis šulinys?

Planuojame vietą “August” nuotekų valymo įrenginiui. Kaip suprasti reikalavimą 7m iki vandentiekio įvado? Prie miesto vandentiekio nesijungiame. Yra gręžinys, iki jo virš 15m. Ar tas vamzdis nuo hidroforo kur įeina į namą yra skaitomas įvadas ir nuo to taško būtini 7m?

Eksploatacija ir priežiūra

Daugelis gamintojų pateikia aiškias instrukcijas, kaip naudotis sistema, kad ji tarnautų ilgai. Taip pat, svarbu žinoti, kaip šalinamas nuotekų dumblas iš valymo įrenginio, kas kiek laiko tai turi būti atliekama. Koks perteklinio dumblo šalinimo būdas yra paprasčiausias?

Jei įrengtas septikas ir infiltracinis ~3 kubų šulinys, o gruntas yra visiškai nepralaidus, tenka siurbti šulinį kartą per mėnesį, nes vanduo nesusigeria. Ką reiktų daryti? Kaip spręsti šią problemą, kad nereiktų pastoviai išsiurbinėti?

Beveik prieš metus pasistatėme Feliksnavio nuotekų valymo įrenginį. Viskas gerai, jokių priekaištų neturime. Prieš kokį mėnesį iš tualeto, vonios kambario pradėjo jaustis kanalizacijos kvapas. Jis būna gana stiprus. Pvz. ateini iš lauko į namus ir jauti, kad smirdi. Po kiek laiko dingsta tas kvapas ir vėl gali bet kada atsirasti. Būnant lauke, šalia įrenginio nesijaučia jokio kvapo. Kokia galėtų būti viso to priežastis, ką reikėtų daryti, kad nebebūtų tų kvapų?

Apsigyvenome name su bio-valymo įrenginiais (Švaistė). Infiltracinio šulinio vanduo nesusigeria. Gruntas yra visiškai nepralaidus, molingas, tenka siurbti šulinį kartą ar du kartus per mėnesį. Ką reiktų daryti? Gal kas gali patarti kaip spręsti šią problemą, kad nereiktų pastoviai siurbti vandens iš infiltracinio šulinio?

Turime valymo įrenginį BioTornado. Ar tikrai šis įrenginys išvalo vandenį taip, kad pro jį praėjusį vandenį, net panaudojus buitinės chemijos medžiagas - muilą, skalbimo miltelius ir t.t. - galima naudoti daržo laistymui? Kur patenka teršalai veikiant valymo įrenginiui? Tikriausiai į dumblą ...

Projektavimas ir leidimai

Prieš pradedant įrengimo darbus, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingas projektas ir kokie leidimai, norint įsirengti nuosavame sklype bio nuotekų valymo įrenginius. Ar reikalinga išlaikyti kokius atstumus nuo kaimyno ribos minimalių pajėgumų įrenginiui?

Taip pat, ar reikalingas statybos leidimas nuotekų valymo įrenginiams sodų bendrijoje, miesto rajone? Pateikus užklausą telefonu miesto rajono sav. gautas atsakymas, kad nereikia. Kaip žinoti 100procentinį atsakymą?

Ar galima dabar įteisinti valymo įrenginį pagal naują nutarimą, jei įrenginys buvo įrengtas 2018 gegužės mėn.? Ar reikalingas projektas ir leidimas valymo įrenginiui Traidenis NV-1B nesudėtingam statiniui vasarnamiui?

Kiti svarbūs klausimai

• Ar galima valymo įrenginių išvalytą vandenį leisti į drenažo sistemą?
• Ar nieko nenutiks valymo įrenginiui per žiemą, jei jis sumontuotas ir pripildytas vandens, bet nepajungta dar orapūtė, ar niekas neperšals?
• Kiek giliai galima įkasti nuotėkų valymo įrenginį?

Atsakymai į šiuos klausimus padės jums priimti teisingus sprendimus įrengiant kanalizacijos sistemą savo individualiame name.

tags: #kanalizacijos #ivadas #individualiam #name