Lietuvių pavardėms didelės įtakos turėjo lenkų kalba tvarkoma Lietuvos kanceliarija. Iš raštinės, dvarų ir bažnyčios į lietuvių kasdienę kalbą skverbėsi buitiniai slaviški žodžiai, kurie lietuviškai kalbančių žmonių ilgainiui buvo pradėti vartojami kaip savi. Istorijos duomenys rodo, kad Lietuvos kultūra nedaug turėjusi įtakos lenkiškajai kultūrai, veikiau pati pasidavusi pastarosios gyvastingumui. Daug lietuvių keldavosi į Lenkiją ir dingdavo čia be pėdsakų - sulenkėdavo.
Tokių dingusių ateivių bent dalį galima susekti iš pavardžių. Stebėtinai daug lenkų visuomenėje randame pavardžių, kurios galėjo susiformuoti tik lietuvių kalbinėje sąmonėje. Tokias pavardes turi lenkakalbiai žmonės ir visai neįtaria, kad jų senoliai turėję ryšių su Lietuva ir iš ten yra kilę, kad jų protėviai šaknis suleidę kitoje nacijoje.
Pastebima ir kita lenkėjimo forma - paribiuose, kur susiduria didesnė tauta su mažesne, mažesnioji bendraudama greitai pasiduoda didžiajai ir vėlgi nutausta ir drauge ištisi plotai pereina į svetimą kultūrą. Tyrinėjantiems lietuvių emigraciją į Lenkiją, pravartu atkreipti dėmesį į Lenkijoje aptinkamas pavardes su lietuviškosios darybos elementais. Juo labiau tampa įdomu, kai pasversime, kad tokios pavardžių formos daugelį šimtmečių išsilaikė visiškai svetimos kalbos terpėje. Yra čia išlikusių ir tokių, kurių šiandien Lietuvoje jau neaptinkama. Taigi šitie tyrinėjimai gali prikelti iš užmaršties ne vieną Lietuvoje buvusį gyvą asmens vardą.
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių lietuviškų pavardžių pėdsakus Lenkijoje:
- Adamejt - iš Adomaitis (Adomo sūnus).
- Adamienia - taip užfiksuota ištekėjusios moters pavardė Adomienė, kuri, matyt, buvusi našlė.
- Ajduk - iš Aidukas (Aido sūnus).
- Akielewicz - kanceliarijos suslavinta pavardės forma iš liet. Akelis, kuri savo ruožu yra priesagos -el- vedinys (plg. liet.
- Andruczyk - lk. priesagą -yk atitinka liet. -ik-, tačiau ši priesaga lenkų kalboje yra baltiškasis pavaeldas (plg. Andrukaitis - iš Andriukaitis - tai dvigubos priesagos -uk- ir -ait- vedinys iš asmens vardo Andrius.
- Andrulewicz - iš Andriulevičius, kuri yra suslavinta iš Andriulis / Andrulis. Ši yra patroniminės priesaagos -ul- vedinys iš Andrius.
- Angulski - kanceliarijos suslavinta iš Angulio, kuri yra -ul- priesagos vediys iš Angys. Lietuvoje tokių pavardžių neišlikę.
- Antoniuk - gal iš baltarusių, bet kartais ir iš iš liet.
- Anuszkiewicz - suslavinta forma iš Anuška, kuri yra dvigubos priesagos -uš- ir -k- vedinys iš asmenvardžio Anus (plg. lenk.
- Anzelewicz - kanceliarijos suslavinta forma iš Anzelis, kurios lietuviškumą rodo patroniminė priesaga -el-.
- Anzulewicz - jos lietuviškumą rodo priesaga -ul-. Pirminė pavardės forma turėjusi būti Anzys (žr.
- Ardziński - galbūt kai kuriais atvejais suslavinta forma iš neišlikusios pavardės Ardys, sietina su liet. būdv. ardùs “greit nirštantis”.
Toliau pateikiama lentelė su daugiau pavyzdžių:
| Lenkiška Pavardė | Galima Lietuviška Kilmė | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Asnyk | Dvikamienio asmenvardis, su kuriuo pirmuoju dėmesiu žinomi asmenvardžiai As-manas, As-taras, As-tikas, antrąjį plg. su nyk-ti. | |
| Atkaczunas | Atkočiūnas | Į lenkų kalbą patekęs fonetiškai beveik neiškreiptas Atkočiūnas. |
| Audul | Audulis | Iš Audulis, priesagos -ul- vedinys. Pavardė siejama su liet. veiksm. aus-ti - aud-ė. |
| Augusiewicz | Aũgus | Suslavinta pavardė Aũgus, gimininga su liet. būdv. |
| Augustajtis | Augustajtis | Tai sūnaus pavadinimas nuo Augusto, plg. Augustajtys - antraip užrašytas sūnaus pavadinimas nuo Augusto, plg. |
| Azarewicz | Azaras | Suslavinta pavardė iš Azaras. |
| Balcewicz | Balčius | Suslavinta forma iš Balčius; liet. |
| Balczeniuk | Balčėniukas | Iš liet. Balčėniukas, kuri yra dvigubos patroniminės priesagos -ėn- ir -uk- vedinys iš liet. |
| Balewicz | Balčius | Suslavinta iš Balčius, kuri išvesta iš Baltramiejaus (plg. |
| Balkus | Balukiewicz | Tai liet. |
| Bałanda | Balanda | Iš liet. Balanda. Tai veikiausiai pravardinės kilmės iš liet. |
Šie pavyzdžiai rodo, kaip lietuviškos šaknys gali būti atsekamos net ir sulenkėjusiose pavardėse, atskleidžiant kultūrinius ir istorinius ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Žinomesni žmonės, turintys pavardes su lietuviškais elementais:
- Dr. Eugeniusz Andrulewicz - Gdynės žvejybos instituto Jūros terpės kokybės laboratorijos vedėjas.
- Maria Andrulewicz - žurnalistė, redaktorė.
- Adam Prot Asnyk - gimęs 1838 m. rugsėjo 11 d. Kališe, miręs.
- Julian Bartoszewski (g. 1821 m. sausio 17, m. 1870 lapkričio 5) - lenkų istorikas.
- Kazimierz Bartoszewski (1852 m. lapkričio 19 - 1930 sausio 20) - lenkų istorikas, publicistas, satyrikas, leidėjas.
- Władysław Bartoszewski - (g. 1922 metų vasario 19 dieną Varšuvoje, m.
Adam Asnyk kilęs iš bajorų šeimos. Tėvas dalyvavo 1831 m. sankylyje. Atlikęs bausmę apsigyveno Kališe ir tapo pirkliu. 1856 m. baigė Merimonto žemės ir miškų ūkio institutą. Studijavo dar Varšuvoje mediciną ir chirurgiją ir Vroclavo universitete bei Paryžiuje ir Heidelberge. Už politinę veiklą buvo Varšuvoje kalinamas. 1866 m. Heidelbergo universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Gyveno Lvove, vėliau persikėlė į Krokuvą. 1882 m. tapo Krokuvos leidinio Reforma leidėju ir redaktoriumi. Krokuvos miesto tarybos deputatas, Galicijos krašto seimo deputatas. 1890 m. Daug keliavo po Europą, lankėsi Ceilone ir Indijoje. Literatūrinę veiklą pradėjo 1864-65 m. To laiko kūryboje vyravo dvasinis nuovylis ir išgyvenama pasaulėžiūros krizė, kurią gilino tautos kluptis. Eiliuotėse burnojama ir maištaujama prieš Kūrėją ir pasauliui primestą tvarką, atskleidižiamas kartėlis ir abejonės. Bet kartu ilgimasi ir dvasios stiprybės, reiškiamas troškimas “nūdienės dvasios”, kol pagaliau visiškai pasiduodama Kristaus mokymui (Pod stopy krzyża - Po kryžiaus pėdomis). Vėliau ėmė vyrauti epinis požiūris, atsirado objektyvus pasaulio vaizdas, sangodas vis dažniau pakeisdavo lyriniai komentarai. Gražiausia tos intelektualiosios poezijos išraiška atsispindi 30 sonetų cikle “Nad głębiami” - Ties gelmėm ((1883-94), kuri Asnykui suteikė “poeto-filosofo vardą”. Čia išsakė savo filosofinę sistemą, bandydamas suderinti idealizmą su realistiniu pozityvizmu ir scientizmu. Su pastaruoju Asnyko poeziją sieja minties prakticizmas ir šiuolaikiškų gamtos mokslų pasiekų bei visuotinės raidos dėsnių pripažinimas. Sonetų stiliui būdinga diskursyva - leksikos intelektualizacija. Daugelyje jo kūrinių iškyla kalnų (ypač Tatrų) bei jūros motyvai.
Zbigniew Derdziuk (g. 1962 sausio 24 Skerbešavoje - lk. 1987 baigė Varšvos universiteto Sociologijos institutą bei Organizavimo ir vadybos podiplomines studijas, baigė švedų Konsultingo M-Gruppen studijas, dalyvavo Advanced Management programoje, kurią organizavo IESE Business School. Dalyvavo keliuose finansų ir vadybos kursuose, JAV stipendistas. Dirbo bankuose, viešmenyse (Lenkijos televizijos valdybos biuro direktorius), 1996 Strateginio planavimo biuro direktorius, tarp kitko Seimo kanceliarijos šefo direktorius. 1997 PKO BP akcijų ir informacijos biuro direktorius, ėjo Lenkijos investicinio banko departamento direktoriaus pareigas. Nuo 1999 m. sausio iki kovo - Ministrų Tarybos Valstybinės komisijos šefo pavaduotojas Jerzo Buzeko vyriausybėje. 2005 lapkričio 14 nominuotas Ministrų Tarybos kanceliarijos valstybės sekretoriumi Kazimierzo Marcinkiewiczo vy...
Nematoma Lietuvos istorija. „Tulpiniai“ veikė pagal sapnininkus ir horoskopus
tags: #kaisiadoriu #butu #ukis #direktorius #juozas #sidaras