Nekilnojamojo turto (buto) pirkimas dažnai tampa galvos skausmu, todėl būtina prieš sudarant sandorį gerai įvertinti perkamo turto būklę, kainą, prisiimamas rizikas. Jeigu planuojate įsigyti butą, derėtų patikrinti, ar jo savininkas neturi neapmokėtų skolų, priešingu atveju su nauju būstu gausite ir prievolę padengti senus įsiskolinimus. Tad kaip patikrinti, ar perkamas būstas neturi įsiskolinimų ir kaip apsisaugoti nuo nemalonių staigmenų?
Šiame straipsnyje rasite išsamų vadovą, kaip nemokamai patikrinti, ar butas yra areštuotas, ir kaip apsisaugoti nuo galimų problemų perkant nekilnojamąjį turtą.
Pirmieji žingsniai prieš perkant būstą
Šiuo metu dažnai nekilnojamasis turtas perkamas naudojantis bankų ar kitų kredito įstaigų suteikiama būsto paskola, tad tie asmenys, kurie planuoja pirkti būstą naudodamiesi kreditu, pirmiausia turi įvertinti savo galimybes jį gauti. Todėl vertėtų kreiptis į kelias kredito įstaigas, siekiant išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio kreditas galėtų būti suteikiamas.
Pažymėtina, jog bankai/kredito įstaigos, prieš suteikiant paskolą, pareikalaus pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog pradinis įnašas yra sukauptas arba sumokėtas pardavėjui. Taip pat reikia nepamiršti, jog visais atvejais, gaunat kreditą, bus reikalinga turėti sukaupus pradinį įnašą.
Šiuo atveju, atsiskaitymas grynaisiais pinigais ir/arba grynųjų pinigų santaupos vertinami kritiškai, reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, todėl darant avansinį mokėjimą pardavėjui, rekomenduojama jį atlikti bankiniu pavedimu. Pirkėjui patartina, prieš sudarant sandorį, susipažinti su pardavėjo turimais nuosavybės dokumentais, projektine dokumentacija, planais, kadastrinių matavimų bylomis - tam, jog po to neiškiltų staigmenų.
Būtina identifikuoti parduodamus - perkamus daiktus, sudaryti parduodamo turto apyrašą, pridėti nuotraukas. Taip pat būtina išsiaiškinti nekilnojamojo turto sudėtį: jeigu nuotraukose matomas objektas apstatytas baldais, buitine technika, tai dar nereiškia, jog parduodamas butas būtinai bus su jais.
Iki sandorio sudarymo, jei yra galimybė, rekomenduojama perkamą turtą gerai apžiūrėti ir įvertinti jo būklę - atvykti su specialistais bei meistrais, kurie atliks įrengimo ar remonto darbus, nes būtent tuomet gali paaiškėti įvairių niuansų, kurie neprofesionaliam pirkėjui negalėjo būti suprantami.
Taip pat vertėtų pasiteirauti, ar perkamo buto savininkas (pardavėjas) nėra davęs sutikimų kaimynams (bendrijai) dėl kokių nors darbų atlikimo, nes šių sutikimų pagrindu pradėti darbai bus įpareigojantys ir naująjį savininką (pirkėją).
Atkreiptinas dėmesys, jog, dažnu atveju, ypač pirmą kartą pirkdami būstą, pirkėjai per greitai priima sprendimus, kurių vėliau gailisi. Todėl būtina žinoti, jog sudarius naujai statomo gyvenamojo namo ar buto preliminariąją sutartį, pirkėjai gali jos atsisakyti per 10 dienų (CK 6.401 str. 2 d. 1 p.). Kitas labai svarbus momentas - parduodamam daiktui taikomos garantijos, kurias privalo suteikti statytojai (pardavėjai).
Paaiškėjus naujai pastatyto nekilnojamojo turto defektams, pirmiausiai būtina kreiptis į statytoją (pardavėją), o šiam atsisakius pašalinti atsiradusius defektus, išryškėjusius per garantinius terminus, pirkėjas turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme. Svarbu kreiptis į teismą ne vėliau, kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo statytojo (pardavėjo) atsisakymo momento pašalinti defektus. Vėlesnis kreipimasis į teismą užkertą galimybę pirkėjui patenkinti teisėtus reikalavimus.
Todėl labai svarbu atlikti tam tikrus namų darbus prieš priimant sprendimą pirkti nekilnojamąjį turtą bei tinkamai pasirengti sutarties sudarymui, siekiant ateityje išvengti ginčų. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės ne tik teisingai parengti sutartis, tačiau ir išvengti nesklandumų ateityje. Jeigu telefoną, automobilį ar kitus daiktus perkame keliems metams, būstas dažniausiai yra viso gyvenimo pirkinys. Tad ir pirkti būstą reikia ypač atsakingai, negailint laiko ir nesibodint specialistų pagalbos.
Perkant būstą senos statybos name labai svarbu yra nuodugniai apžiūrėti butą. Reikia apžiūrėti, ar būste nėra drėgmės, pelėsio, jei būstas parduodamas su buitine technika - patikrinti, ar ši veikia. Taip pat labai svarbu dar prieš apsisprendžiant pirkti konkretų butą susipažinti su kaimynais - juk su jais reikės praleisti ne vienerius metus.
Neretai būsto savininkai neturi patirties turto pardavime ir dažnai nežino, kokių dokumentų reikia norint įvykdyti sandorį, taip pat nežino, į kokias institucijas kreiptis norint reikalingus dokumentus gauti. Nors žmonės kartais vengia naudotis nekilnojamojo turto brokerių paslaugomis manydami, kad viską gali sutvarkyti patys, vėliau tik gerokai nudegę jie supranta, kad tokį atsakingą dalyką, kaip būsto pirkimą, geriau patikėti specialistams.
NT specialistai primena, kad maža kaina dažnu atveju reiškia ir papildomas problemas, pavyzdžiui, skolas.
Kaip patikrinti, ar bute nėra skolų?
NT specialistai vardija, jog perkant būstą galima paveldėti ne vieną problemą: pradedant įsiskolinimais komunalinių paslaugų tiekėjams, sugadintais skaitikliais ir baigiant netvarkingais būsto ploto matavimais, kai teks mokėti, pavyzdžiui, už bendro naudojimo patalpas, neteisėtai įrengtas naujas langų ar durų angas.
Antanas Kudarauskas, bendrovės „Vilniaus turtas“ direktorius, NT ekspertas įspėja: „Paprastai, įsiskolinimai pasitaiko su tuo nekilnojamuoju turtu, kurio vertė yra iki 0,5 mln. litų. Jeigu žmogus parduoda turtą skubiai ir už mažesnę nei rinkos vertę, galima galvoti, kad jis turi finansinių sunkumų ir jie gali išlįsti skolomis“.
"Ober-Haus" Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada sutinka, jog rečiau skolos seka paskui didesnės vertės turtą.
Marius Čiulada teigia: „Iš praktikos galiu pasakyti, kad kuo didesnė turto vertė, tuo sklandžiau vyksta procesas: galbūt pirkėjai ir pardavėjai būna labiau sąmoningi, patyrę. Kai turtas yra mažesnės vertės, esu pastebėjęs, kad problemų gali būti daugiau, tiek įsiskolinimų, tiek baimių prasme, tačiau tai nėra taisyklė.“
Žilvinas Butkevičius, finansinių konsultacijų įmonės "M Capital Consulting" komercijos direktorius pataria: „Sukčiavimo ar probleminiai atvejai dažniau pasitaiko, kai siūloma įsigyti vidutinės klasės bustą ar namą už gerokai žemesnę negu rinkos kainą, bei nurodoma, kad savininkas yra išvykęs arba išvyksta į užsienį, tuo pagrindžiant, kodėl kaina yra maža. Tokius būstus reikėtų iš esmės patikrinti, paieškoti, kas yra rašoma apie būsto savininką internete - tai tikrai veikia“.
Pirmiausia: areštai, įkeitimai, teisminiai procesai
Specialistai vardija, jog pirmiausiai verta pasitikrinti, kokia yra turto teisinė būklė ir kas yra jo šeimininkas - kitaip tariant, ar pardavėjas yra vienintelis turto savininkas.
M. Čiulada pataria: „Juridinę dalį sužiūri notaras. Jis kreipiasi į reikalingus registrus ir patikrina, ar butas yra įkeistas, areštuotas, ar jame yra registruoti nepilnamečiai bei išsiaiškina, kokių papildomų dokumentų reikia parduodant turtą. Su notaru reikėtų pradėti bendrauti iš anksto ir tai leis geriau pasiruošti turto įsigijimui“.
Pavyzdžiui, jei bute gyvena nepilnamečiai, gali reikėti teismo sprendimo, leidžiančio parduoti būstą, todėl pasak M. Čiulados, išsirinkus būstą, notarui reikėtų nurodyti turto adresą ir paprašyti pasidomėti turtu. Jeigu notaras pamatys, kad dėl būsto vyksta teisminiai procesai ar turto pardavimas yra kitaip ribojamas - potencialų pirkėją apie tai įspės ir sandorio neregistruos.
Duomenys apie butui priklausančias papildomas patalpas, pavyzdžiui, rūsį, bendras patalpas turi būti nurodyti būsto kadastrinių matavimų byloje arba Registrų centro išraše, tačiau M. Čiulada primena, kad dokumentas turi būti „šviežias“ - ne senesnis nei mėnesio.
Nors registrų duomenys kainuoja, specialistai konstatuoja, jog tai nėra labai dideli pinigai palyginti su būsto įsigijimo kaina, tad verčiau skirti laiko ir kelis šimtus litų pasidomėti tuo, ką perki.
Antras žingsnis: skolos paslaugų teikėjams
M. Čiulada sako: „Tai, kas lieka bute - skaitikliai, baldai - jau turi būti patikrinti paties pirkėjo, niekas kitas to už jį nepadarys. Natūralu, kad perkant būstą reikia skirti daugiau laiko, juk ne batai perkami, vieną kartą apžiūrėti neužtenka. Reikėtų nurašyti skaitiklių parodymus, atsiskaitymo knygelės numerį. Turint šiuos duomenis galima paskambinti komunalinių paslaugų tiekėjams, ir pasitikrinti, ar nėra skolų.“
Nors būsto pardavėjas turi notarui pristatyti pažymą iš namo administruojančios įmonės arba bendrijos apie skolų nebuvimą, iš kitų komunalinių paslaugų teikėjų pažymos yra nebūtinos.
M. Čiulada mano: „Kitos pažymos yra neprivalomos, bet pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas tas pažymas pristatytų, tiek iš kitų komunalinių paslaugų tiekėjų, tiek iš, pavyzdžiui, kabelinės televizijos. Jeigu pardavėjas atsisako, tai jau turėtų kelti nerimą“.
Mindaugas Kazlauskas, „RE/MAX Bravo“ biuro vadovas primena, jog rekomenduojamas ir papildomas skaitiklių patikrinimas, kurį atlieka komunalinių paslaugų bendrovės atstovai, specialiai šiam tikslui kviečiami į būstą.
„Pasitaiko atvejų, kai skaitikliai būna pažeisti. Man asmeniškai teko matyti, kaip karšto vandens skaitiklis neveikė, nors rodmenys buvo matomi“, - prisimena jis. Priešingu atveju, naujam savininkui gali tekti mokėti už skaitiklių pažeidimą ir neteisingus rodmenis, jei jis nesuskubtų išsikviesti meistro.
Susitarimai - raštu
Ne visuomet įsiskolinimai reiškia, kad pardavėjas yra nedrausmingas ir nori apgauti, palikdamas skolas naujam turto savininkui.
A. Kudarauskas svarsto: „Pardavėjo prašymas sumokėti daugiau pinigų tam, kad jis galėtų padengti skolas, gali kelti nerimą, bet aš tai vertinu kaip galimybę turtą įsigyti pigiau, nes kiekviena savininko problema yra privalumas pirkėjui: jis turi didesnių derybinių svertų savo pusėje. Mano patarimas yra visuomet sudaryti avansinio mokėjimo ir preliminarias sutartis pas notarą tiksliai sužinojus, kokie yra įsiskolinimai.“
Jis primena, kad savininkai ne visuomet nori visos skolos sumos prašyti iš potencialaus pirkėjo, imasi savarankiškai skolintis iš kitų žmonių, o galiausiai skolų padengti nepavyksta.
Nors turto pardavėjas privalo sumokėti skolas, patariama sudaryti turto perdavimo - priėmimo aktą, kuriame būtų parašyta, iki kokių skaitiklių parodymų moka ankstesnysis savininkas ir papildomų sąlygų numatyti pirkimo-pardavimo sutartyje.
A. Kudarauskas dėsto: „Sudaromoje sutartyje yra patariama nurodyti, kad buvęs savininkas parduoda turtą, o ne skolas ir visos skolos yra paliekamos buvusiam savininkui sumokėti. Kitaip būtų nelogiška: jeigu jūs įsigyjate automobilį, su kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, jūsų į kalėjimą neturi sodinti. O paslaugų tiekėjai, mano manymu, elgiasi nesąžiningai, kai reikalauja naują savininką sumokėti ankstesnio savininko skolas, tačiau, esant tokiai sutarčiai, galima kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolos būtų panaikintos ir tokių sėkmingų teismo procesų yra buvę“.
Suskaičiuoti langus ir duris
Ruošiantis pirkti būstą ne mažiau svarbu yra pasižiūrėti kaip būstas atrodo realybėje ir kaip - dokumentuose. Nors specialistai sako, jog tai gali skambėti juokingai, tačiau reikia pasižiūrėti, ar visi langai ir durys yra būsto kadastrinių matavimų byloje. Priešingu atveju, tai gali reikšti, kad angos yra iškirstos neteisėtai.
M. Kazlauskas pastebi: „Jeigu jūs perkate butą, kuris yra dvidešimt kelių kvadratinių metrų ir buto byla atitinka realybę, manau, nieko nereikia daryti, bet jeigu perkate butą, kuris yra rekonstruotas, prie jo prijungtos papildomos patalpos, tuomet iš savininko turi būti reikalaujama, kad jis atliktų naujus kadastrinius matavimus“.
Kitą vertus, jei laikas yra brangesnis nei pinigai, patariama susirasti konsultantą, kuris patars į ką verta atkreipti dėmesį.
M. Čiulada apibendrina: „Natūralu, kad žmonės iš nežinojimo padaro klaidų, tad geriausia konsultuotis su tuo, kuris išmano, kaip viską atlikti tvarkingai. Statistiškai, žmogus būstą perka ir parduoda tris kartus gyvenime: jaunystėje, šeimai pagausėjus ir jai sumažėjus. Laikui bėgant rinka ir įstatymai keičiasi“.
Tačiau A. Kudarauskas sako, jog galima pasidžiaugti tuo, kad pastaruoju metu probleminio turto mažėja - tai lėmė pagerėjusi ekonominė situacija.
Komunalinių paslaugų bendrovių patarimai
Komunalinių paslaugų teikėjai taip pat turi ką pasakyti būsimiems NT pirkėjams. Pirmiausia, jie vienbalsiu tvirtina, kad reikia iš pardavėjo reikalauti pažymų, jog šis susimokėjo už gautas paslaugas.
„Būsimam pirkėjui patartume ruošiantis pirkti ir apžiūrint perkamą būstą, atkreipti dėmesį kiek rodo dujų skaitiklis, o įforminant būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pareikalauti iš parduodančio būstą savininko pažymos apie atsiskaitymą už suvartotas dujas“, - primena “Lietuvos dujų” Strateginio vystymo skyriaus vadybininkė Jolita Butkienė.
„Perkant NT rekomenduotina bendru šalių tarpusavio suderinimo aktu tarp ankstesnio ir naujo NT savininko, arba NT pirkimo pardavimo sutartyje užfiksuoti apskaitos prietaiso rodmenis, nuo kurių atsiskaitys naujasis NT savininkas - tai gali padėti išvengti galimų ginčų dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją ateityje“, - sako elektros tiekimo bendrovės „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.
Priešingu atveju, jei pirkėjas neužsitikrins, kad visos ankstesnio savininko suvartotos kilovatvalandės yra apmokėtos, arba neturės tarp abiejų šalių pasirašyto rodmenų suderinimo akto, vėliau gali kilti ginčų dėl skolos.
Jis priduria: „Pagal suderinimo aktą, kiekvienai šaliai tenka apmokėti tik jai tenkančią „skaitiklio rodmenų dalį“. Naujajam savininkui neteks atsakyti už senojo skolas“.
Kartu paslaugų teikėjai siūlo suskubti sudaryti naujas paslaugų teikimo sutartis ir patikrinti skaitiklius: geriau prieš turto įsigijimą, bet galima ir iškarto jam įvykus.
Eglė Matonienė, „Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovė sako: „Įsigiję būstą iš karto informuokite vandens tiekėją apie pasikeitusį būsto savininką, pasirūpinkite, kad būtų sudaryta nauja sutartis. Rekomenduojame į namus išsikviesti vandens tiekėjo atstovą, kad būtų patikrinti vandens skaitikliai ir užfiksuoti naujausi jų rodmenys“.
Skolų patikrinimo būdai
Norint nemokamai internetu patikrinti savo skolas, reikia naudotis elektroninėmis banko paslaugomis arba turėti kitą elektroninę atpažinties priemonę. Tai - Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazė, Elektroninės vykdomosios bylos portalas, Mano VMI sistema ir Sodros paskyra.
Lietuvos banko internetiniame puslapyje www.lb.lt galite sužinoti apie finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms bei visą kitą aktualią informaciją susijusią su asmens kreditingumu.
Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje www.vmi.lt galite sužinoti apie skirtas administracines baudas bei patikrinti savo skolas valstybės ar savivaldybių biudžetui.
Antstolių vykdomųjų bylų portale www.antstoliai.lt galite sužinoti visą informaciją apie šiuo metu pradėtas vykdomąsias bylas konkretaus asmens atžvilgiu. Taip pat šioje antstolių informacinėje sistemoje galima susipažinti su raginimais įvykdyti sprendimą (-us).
Apie privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolas galima sužinoti portale www.
Kas yra Nekilnojamojo turto registras ir kokia jo paskirtis?
Nekilnojamojo turto registras (NTR) - tai pagrindinis valstybės registras, kuriame kaupiami, sisteminami ir saugomi duomenys apie visus Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teises į juos, šių teisių suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus, susijusius su nekilnojamaisiais daiktais.
Pagrindinė NTR paskirtis yra:
- Užtikrinti teisinį tikrumą: Registre įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tai suteikia garantiją sąžiningiems įgijėjams ir apsaugo nuo galimų sukčiavimo atvejų.
- Apsaugoti nuosavybės teises: Registracija yra viešas patvirtinimas apie asmens nuosavybės teises į konkretų turtą. Tai padeda išvengti ginčų dėl nuosavybės.
- Teikti viešą informaciją: NTR duomenys yra vieši (su tam tikromis išimtimis, susijusiomis su asmens duomenų apsauga), todėl bet kuris suinteresuotas asmuo gali gauti informaciją apie konkretų nekilnojamojo turto objektą, jo savininkus, įkeitimus ar kitus suvaržymus.
- Sukurti pagrindą sandoriams: Registras yra būtinas atliekant bet kokius nekilnojamojo turto sandorius (pirkimą-pardavimą, dovanojimą, mainus, įkeitimą). Notarai, tvirtindami sandorius, privalo patikrinti duomenis registre.
- Padėti valstybės institucijoms: Registrų duomenys naudojami mokesčių administravimui (nekilnojamojo turto mokestis), teritorijų planavimui, statistikai ir kitoms valstybės funkcijoms vykdyti.
Lietuvoje Nekilnojamojo turto registrą tvarko valstybės įmonė Registrų centras. Ši institucija yra atsakinga už duomenų surinkimą, apdorojimą, saugojimą ir teikimą vartotojams.
REGIA portalas - vieša Registrų centro paslauga
Kokie duomenys kaupiami Nekilnojamojo turto registre?
NTR kaupiama itin įvairi ir detali informacija apie nekilnojamuosius daiktus ir su jais susijusias teises. Pagrindinės duomenų grupės yra šios:
- Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą:
- Unikalus numeris (identifikavimo kodas);
- Adresas;
- Pagrindinė naudojimo paskirtis (gyvenamoji, komercinė, žemės ūkio ir kt.);
- Plotas (bendras, naudingas, gyvenamasis);
- Statybos metai, baigtumo procentas (statiniams);
- Kadastro duomenys (kadastro numeris, kadastro žemėlapio informacija);
- Energinio naudingumo klasė (pastatams);
- Kiti techniniai duomenys ir charakteristikos.
- Duomenys apie nuosavybės teises:
- Savininko (ar bendraturčių) vardas, pavardė (arba pavadinimas, jei juridinis asmuo), asmens kodas (arba įmonės kodas);
- Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, teismo sprendimas ir pan.) ir data;
- Bendraturčių dalys (jei turtas valdomas bendrąja nuosavybe).
- Duomenys apie daiktines teises:
- Servitutai (teisė naudotis svetimu daiktu, pvz., kelio servitutas);
- Uzufruktas (teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo pajamas);
- Superficies (teisė statyti statinį ant svetimos žemės);
- Įkeitimas (hipoteka) - nurodomas kreditorius, įkeisto turto vertė, sutarties terminai;
- Kitos daiktinės teisės.
- Duomenys apie teisių suvaržymus ir juridinius faktus:
- Areštai (turto arešto aktai, nurodantys instituciją, kuri pritaikė areštą, ir jo pagrindą);
- Teismo sprendimai ar nutartys, susiję su turtu;
- Sudarytos nuomos ar panaudos sutartys (jei jos registruojamos);
- Įspėjimai apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus;
- Kiti teisiškai reikšmingi faktai (pvz., informacija apie pradėtą bankroto bylą, jei savininkas yra juridinis asmuo).
Ši informacija yra nuolat atnaujinama, kai tik įvyksta teisiškai reikšmingi pasikeitimai - sudaromas sandoris, įregistruojama hipoteka, priimamas teismo sprendimas ir pan.
Kaip vyksta nekilnojamojo turto ir teisių į jį registracija?
Nekilnojamojo turto ir teisių į jį registravimas yra privalomas procesas, užtikrinantis teisinį aiškumą. Procesas paprastai apima šiuos žingsnius:
- Dokumentų parengimas: Pirmiausia reikia turėti dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teisės atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Tai gali būti notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, teismo sprendimas, statybos užbaigimo aktas, padalijimo aktas ir kt.
- Kreipimasis į Registrų centrą: Asmuo, įgijęs nuosavybės teises ar suinteresuotas įregistruoti kitus juridinius faktus, turi pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus Registrų centrui. Dažniausiai šį veiksmą už klientą atlieka notaras, tvirtinęs sandorį, ypač kai kalbama apie nuosavybės teisių perleidimą.
- Prašymo nagrinėjimas: Registrų centro specialistai patikrina pateiktus dokumentus, jų atitiktį įstatymų reikalavimams, įvertina, ar nėra kliūčių registracijai.
- Sprendimo priėmimas: Jei dokumentai tvarkingi ir nėra kliūčių, priimamas sprendimas įregistruoti nuosavybės teises, jų suvaržymus ar kitus juridinius faktus. Jei nustatoma trūkumų, prašymas gali būti atmestas arba prašoma pateikti papildomus dokumentus.
- Duomenų įrašymas į registrą: Priėmus teigiamą sprendimą, atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą.
- Pažymėjimo išdavimas (pasikeitė): Anksčiau buvo išduodami popieriniai nuosavybės teisės pažymėjimai. Dabar pagrindinis dokumentas yra įrašas registre, o suinteresuoti asmenys gali gauti registro išrašą, patvirtinantį įregistruotus duomenis.
Svarbu pažymėti, kad už registracijos paslaugas yra mokamas nustatyto dydžio mokestis. Registracijos terminai taip pat yra reglamentuoti, tačiau gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos ir prašymo sudėtingumo.
Kas ir kaip gali gauti informaciją iš Nekilnojamojo turto registro?
Kadangi viena iš pagrindinių NTR funkcijų yra viešumas, didelė dalis jo duomenų yra prieinami visuomenei. Informaciją galima gauti keliais būdais:
- Registrų centro savitarnos sistema: Tai patogiausias būdas gauti informaciją. Prisijungę prie Registrų centro savitarnos svetainės, galima užsisakyti NTR išrašą apie konkretų objektą. Išrašai gali būti elektroniniai (pasirašyti saugiu elektroniniu parašu) arba popieriniai (atsiimami klientų aptarnavimo padalinyje arba gaunami paštu). Už išrašo parengimą taikomas mokestis.
- REGIA portalas: Vieša Registrų centro paslauga REGIA (www.regia.lt) leidžia žemėlapyje matyti nekilnojamojo turto objektų ribas, gauti pagrindinę informaciją apie objektą (unikalų numerį, adresą, plotą, paskirtį), tačiau detalesni duomenys apie savininkus ar suvaržymus čia dažniausiai nėra viešai rodomi.
- Klientų aptarnavimo padaliniai: Informaciją galima gauti ir atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį.
- Notarai, antstoliai, teismai ir kitos institucijos: Šios institucijos turi tiesioginę prieigą prie NTR duomenų, nes tai būtina jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.