Įrodinėjant daugumą nusikalstamų veikų, liudytojo parodymai yra vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių. Todėl svarbu žinoti, kaip vyksta kvietimas į apklausą ir kokios yra apklausos procedūros.
Liudytojo apklausa
Liudytojo apklausos ypatumai numatyti Baudžiamojo proceso kodekso 183 straipsnyje. Ji paprastai vyksta ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro kabinete. Išimtiniais atvejais ji gali vykti ir kitur (pvz., liudytojui esant ligoninėje ir dėl tam tikrų aplinkybių negalint apklausos atidėti, galima nuvykti į liudytojo buvimo vietą ir ten jį apklausti). Atskirais atvejais, kai liudytojui taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, apklausti jį galima „neakivaizdiniu būdu“ - naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones.
Kvietimas į apklausą
Dažniausiai liudytojas į apklausą iškviečiamas atitinkamos formos šaukimu, bet galimi ir kiti būdai - telefonu, per įstaigos vadovą, kt. Tačiau iškvietus liudytoją ne šaukimu ir šiam neatvykus į apklausą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras praranda teisę taikyti liudytojui procesines prievartos priemones, numatytas Baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnyje (pvz., baudą, kurios dydis gali būti iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) (šiuo metu - 3900 Lt), ar areštą, kurio maksimalus laikas - mėnuo).
Apklausos pradžia
Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju. Jeigu liudytojas yra įtariamojo ar kaltinamojo šeimos narys arba artimas giminaitis, pareigūnas tokiam asmeniui privalo išaiškinti, kad jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas tik jam sutikus. Taip pat prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo perspėti liudininką dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (Baudžiamojo kodekso 235 str.).
Liudytojo elgesys apklausos metu
Liudytojas gali nuslėpti dalį turimos informacijos arba apskritai ją nutylėti, o gali ir nuoširdžiai papasakoti viską, ką žino. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių ir ne paskutinė pagal svarbą - ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sugebėjimas bendrauti su liudytoju.
Baudžiamojo proceso kodeksas pareigūnams nenustato labai griežtų rėmų, tik nurodo, kad apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti viską, kas jam žinoma „apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti“.
Apklausa pradedama taip, kad liudytojui būtų aišku, kokios aplinkybės domina ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą (pvz., galima pasiūlyti liudytojui papasakoti, ką jis matė tam tikroje vietoje, tam tikru laiku ir pan.)
Klausimai ir atsakymai
Tačiau būna ir kitaip - dėl tam tikrų priežasčių liudytojas nenori nieko pasakoti arba, atvirkščiai, nusiteikęs kalbėti apie ką tik nori, bet tiktai ne apie ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes. Tuomet apklausa vyksta klausimų ir atsakymų forma. Tiek klausimas, tiek atsakymas įrašomi į protokolą pažodžiui.
Liudytojui draudžiama užduoti menančius atsakymą klausimus. Tai tokie klausimai, kurie padeda suformuluoti liudytojui norimą gauti iš jo atsakymą (pvz., galima teirautis, ar liudytojas vakar buvo ten ir ten, tačiau nederėtų klausimo formuluoti taip: „tai, vadinasi, vakar jūs nebuvote restorane, nes tuo metu buvote koncerte?“).
Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas turi būti apklausiamas tik apie jam žinomus faktus. Negalima klausinėti siekiant sužinoti liudytojo nuomonę ar išvadas. Taip pat negalima užduoti liudytojui klausimo, į kurį atsakydamas jis galėtų apkaltinti pats save padarius nusikalstamą veiką. Pvz., galima paklausti: „ar vakar buvote pas O.?“, tačiau jokiu būdu negalima klausti: „ar vakar būdamas pas O. nepavogėte jo piniginės?“ Atsakydamas teigiamai, liudytojas apkaltintų pats save, atsakydamas neigiamai - meluotų, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Norėdamas apklausti asmenį apie jo padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras turi vadovautis kitomis taisyklėmis, kurias numato Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnis („įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu“).
Įtariamojo apklausa
Prieš pradėdamas įtariamojo apklausą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar šio Kodekso nurodytais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina įtariamajam jo teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę.
Įtariamojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įtariamojo parodymai apklausos protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi įtariamajam užduoti klausimai ir jo atsakymai.
Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas.
Skirtumai tarp įtariamojo ir liudytojo apklausos
Įtariamojo ir liudytojo apklausa skiriasi tuo, jog prieš apklausiant asmenį įtariamuoju, jam turi būti įteikiamas pranešimas apie įtarimą, kad asmuo žinotų, kuo yra įtariamas. Po to įtariamasis turi būti tuojau apklausiamas.
Staigi apklausa paaiškinama dviem dalykais:
- duodamas paaiškinimus įtariamasis iš karto pasinaudoja savo teise į gynybą;
- greičiau apklausiant įtariamąjį, pastarais turi mažiau galimybių nuslėpti kaltinančius arba sukurti jį teisinančius duomenis.
Įtariamojo apklausa visuomet prasideda nuo klausimo - ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Liudytojui, kaip jau minėta, toks klausimas negali būti užduotas.
Įtariamojo apklausoje gali, o atskirais įstatymo numatytais atvejais - ir privalo dalyvauti gynėjas. Liudytojas gynėjo paslaugomis per apklausą naudotis negali.
Akistata
Dr. Akistata - viena iš apklausos formų, kuomet gaunami ir procesine tvarka užfiksuojami liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir kaltinamųjų̨ parodymai apie jiems žinomus faktus (duomenis), turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui.
Trumpai tariant, tai baudžiamojo proceso dalyvių - liudytojų ar nukentėjusiojo ir įtariamojo - suvedimas šių parodymų teisingumo patikrinimui. Šis tyrimo veiksmas atliekamas tuomet, kai suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymuose yra esminių prieštaravimų.
Akistata gali būti atliekama tarp įtariamųjų, tarp įtariamojo ir liudytojo (nukentėjusiojo), taip pat ir tarp liudytojų (nukentėjusiųjų). Pagrindinis akistatos tikslas - pašalinti proceso dalyvių parodymų prieštaravimus.
Pasiruošimas akistatai
Ruošiantis jai, tyrėjui būtina ištirti apklausiamojo asmenybę, sudaryti apklausos planą, pasirinkti apklausiamųjų (-jo) kvietimo būdą bei paruošti technines priemones (jei apklausos metu planuojama filmuoti arba daryti garso įrašą). Taigi, tik pasiruošus šiems aspektams, labiausia tikėtina, jog bent iš dalies gali būti pasiekiama pageidaujamo rezultato.
Egzistuoja ir aiškūs taktiniai akistatos būdai. Pagrindinis akistatos eigos ir rezultato fiksavimo būdas - jos aprašymas atitinkamame procesiniame dokumente. O, pagal galiojančio BPK 179 straipsnio reikalavimus, akistatos protokolas turi būti pagrindinė apklausiamųjų asmenų parodymų fiksavimo procesinė forma. Papildomas fiksavimo būdas gali būti garso ar (ir) vaizdo įrašo darymas. Jais užfiksuojama visa apklausiamojo arba akistaton suvedamų asmenų pateikta informacija, elgesys.
Tai svarbu ir akistatą atlikusio ikiteisminio tyrimo pareigūno pasiruošimo akistatai, jos atlikimo taktikos ir rezultato objektyviam įvertinimui bei palengvina prokuroro darbą, nes leidžia pastarajam susidaryti objektyvų vaizdą ne tik apie užfiksuotus asmenų parodymus, bet neretai nustatyti ir priežastis, nulėmusias šio ikiteisminio tyrimo veiksmo nesėkmę.
Apklausos vykdymas atliekant mažos vertės pirkimą
Atliekant mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu perkančioji organizacija gali kreiptis į pasirinktą tiekėjų skaičių (vieną, du, ... ar daugiau). Neskelbiama apklausa bendruoju atveju gali būti atliekama jei mažos vertės pirkimo numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (be PVM). Taigi, tokiu atveju gali būti apklaustas (kreipiamasi į) ir vienas tiekėjas.
Atliekant mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu (bendruoju atveju - kai numatoma pirkimo sutarties vertė viršija 15 000 Eur (be PVM), pirkimas turi būti vykdomas apie jį skelbiant CVP IS priemonėmis, todėl kreiptis į norimą tiekėjų skaičių (ar pasirinktus tiekėjus) negalima.
Socialiniai tyrimai ir apklausos
Lietuvoje reguliariai vykdomi socialiniai tyrimai, kurių metu atliekamos apklausos. Pavyzdžiui, Europos socialinis tyrimas (ESS) Lietuvoje vykdomas kas dvejus metus. Lietuvoje vykdytoje apklausoje nuo 2008 m. jau dalyvavo daugiau nei 10 tūkstančių žmonių, o nuo 2002 m. - dar daugiau.
Tyrėjai atrenka adresus iš visų Lietuvos adresų registro atsitiktine tvarka, taikant mokslinius statistinius metodus, ir siekiant kuo geriau reprezentuoti Lietuvos žmonių nuomonę. Apklausos vykdymą Lietuvoje finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Vytauto Didžiojo universitetas.
Apklausoje užduodami klausimai apima daugelį temų, kurios aktualios visiems šalies gyventojams (pvz.
Tyrimas atliekamas 2021 m. liepos - lapkričio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu galimai Jūsų namus aplankys UAB „RAIT“ apklausėjas (jis pateiks Jums darbuotojo pažymėjimą). Tyrime gali dalyvauti tik vienas vyresnis nei 15 m. amžiaus namų ūkio narys, kuris yra atrenkamas naudojant specialų algoritmą.
Tyrimo vykdytojai užtikrina, kad visa tyrimo metu surinkta informacija bus saugoma laikantis visiško konfidencialumo principo ir Lietuvos asmens duomenų apsaugos įstatymo normų bei Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.
Apklausų tipai ir jų skirtumai
Apklausos gali būti įvairių tipų, priklausomai nuo tikslo ir konteksto. Štai keletas pavyzdžių:
- Teisėsaugos apklausos: Liudytojų, įtariamųjų apklausos, akistatos.
- Viešųjų pirkimų apklausos: Apklausos dėl mažos vertės pirkimų.
- Socialinės apklausos: Apklausos, skirtos išsiaiškinti visuomenės nuomonę įvairiais klausimais.
Kiekvienas apklausos tipas turi savo ypatumus ir reikalavimus, kurių būtina laikytis.